Naujausios
Šiaulių apskrities žydų bendruomenė su „Šiaulių kraštu“ pasidalijo laišku, kuriuo ieškoma Holokausto metais žydus gelbėjusių Jakučio, Marč(i)ausko iš Šiaulių rajono palikuonių.
Laišką-prašymą Danutei Selcinskajai, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo skyriaus vedėjai, atsiuntė Katya Gusarov, mokslininkė, Pasaulio tautų teisuolių departamento tyrėja (Jad Vašem, Pasaulinis holokausto atminties centras). Iš Vilniaus prašymas atkeliavo į Šiaulius.
„Į mus kreipėsi jaunas vyras, vardu Ido Oferas, ir papasakojo apie savo močiutės Šulamit Ofer (mergautinė pavardė Levi) išgelbėjimą. Išverčiau jo kreipimąsi iš hebrajų kalbos ir persiunčiu jums. Savo duomenų bazėje informacijos apie šiuos gelbėtojus neturime. Tikiuosi, kad jums pavyks ką nors rasti. Šulamit Ofer anksčiau nesikreipė į Jad Vašem. Galbūt jos brolis ir sesuo ką nors rašė ar net liudijo, dar netikrinau. Tačiau bet kuriuo atveju pradedame bylą“, – rašoma laiške.
Knygoje „Šiaulių getas: kalinių sąrašai“ išvardyti: Levienė Rocha (šeimos galva) 1904 05 06; Levytė Dora (duktė) 1926 04 18; Levi Šlioma (sūnus) 1928 02 20; Levytė Šulamit (duktė) 1931 02 28.
Cituojame pateiktą istoriją.
„1944 m. liepą Šiaulių getas Lietuvoje buvo evakuotas, o jo gyventojus naciai išvežė į Vokietiją. Iš pradžių į getą buvo grąžinti geto žmonės, buvę Daugėlių darbo stovykloje netoli Kuršėnų, maždaug už dvidešimt penkių kilometrų į vakarus nuo Šiaulių.
Našlei Rachelei Levy ir trims jos vaikams – Deborai, Šlomui ir Šulamit (17, 15 ir 12 metų) – pavyko pabėgti iš Daugėlių darbo stovyklos tą dieną, kai vokiečiai evakavo stovyklos gyventojus. Juos plytų krosnyje paslėpė lietuvis Jakutis, kuris buvo atsakingas už plytų gamybos procesą gamykloje, kurioje dirbo priverstiniai žydų darbininkai. Po dienos, padedami dviejų žydų partizanų (Abraša Sviatsky ir Yitzchak Ehrlich), jie buvo perkelti į lietuvio, pavarde Marčauskas, ūkį, jis buvo pačiame Daugėlių kaime arba netoli jo. Marčauskas apie tris savaites juos slėpė grūdų sandėlio palėpėje.
Maždaug po trijų savaičių vokiečiai pasitraukė, teritoriją užėmė Raudonoji armija.
Našlei su vaikais palikus slėptuvę, paaiškėjo, kad lietuvis ūkininkas ūkyje slėpė ir kitą žydų šeimą, kuri dar anksčiau, prieš kelis mėnesius, pabėgo iš darbo stovyklos: dr. Goldberg su žmona ir jų du sūnus Tuvia Goldberg (vėliau advokatas Tel Avive, tokio pat amžiaus kaip Šulamit) ir jo brolį (tikriausiai jo vardas buvo Beny). Palikusios slėptuvę Levy ir Goldberg šeimos išsikraustė į rytus, nes baiminosi, kad vokiečiai grįš. Nuo to laiko jie nebandė susisiekti su išsigelbėti padėjusiais lietuviais.
Pasak Šulamit, tuo metu jie neturėjo jokio turto – lietuvis ūkininkas gelbėjo be jokio atlygio. 93 metų Šulamit Levy (dabar Šulamit Ofer) nori sužinoti, ar kas nors gali atpažinti lietuvius, kurie padėjo išgelbėti jos šeimą.“
Galbūt atpažįstate savo artimuosius ar esate girdėję šią istoriją? Ką nors žinančius apie Jakutį ir Marč(i)auską, prašome susisiekti su Rašela Galiniene: +370 699 10621.
