Naujausios
Ieškant Barboros Žagarietės aptikta XVI— XVII amžiaus palaikų
Žagarėje archeologai, ieškodami Barboros Umiastauskaitės (Žagarietės), kurią tikimasi paskelbti pirmąja Lietuvoje Palaimintąja, palaikų, aptiko XVI— XVII amžiaus kapus. Spėjimas, kad šventoriuje gali būti palaidota pati Barbora, nepasitvirtino.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Rastos vyresnės moterys
Žagarės klebono Rimanto Žaromskio prašymu archeologas Ernestas Vasiliauskas su Šiaulių Universiteto istorijos specialybės ketvirto kurso studentais atliko archeologinius kasinėjimus Senosios Žagarės bažnyčios šventoriuje, pagal žmonių pasakojimus ieškodami Barboros Umiastauskaitės palaikų. Dirbusiųjų grupė surado šešis XVI— XVII amžiaus kapus. Nors Barbora Umiastauskaitė mirė XVII amžiuje, tačiau jos palaikai buvo saugomi kriptoje, o palaidoti galėjo 1963 metais, tai yra — XX amžiuje, tad laikotarpis neatitinka. Vilniaus Universiteto antropologijos profesorius Gintautas Česnys patvirtino, kad rasti palaikai yra XVI— XVII amžiuje gyvenusių žmonių, be to — palaidotos gerokai vyresnės moterys.
Kasinėjimai buvo atliekami šventoriuje į rytus ir į šiaurės rytus nuo bažnyčios. Vienoje perkasoje (2,7X2,5 kvadratinių metrų plote) maždaug 1,2— 1,4 metrų gylyje atsidengė pagyvenusio vyro ir moters palaikai. Antroje perkasoje (2X2,5 kvadratinių metrų plote) rasti keturi kapai: dviejų maždaug 2— 3 metų vaikų, 16— 18 metų jaunuolio ir apie 45-erių metų moters. Pastarosios moters kapas buvo seniausias, maždaug XVI amžiaus, jame rastas ypač retas papuošalas — žalvariu kaustytas lokio nagas su pakabučiais. Tai — vienintelis toks Lietuvoje archeologų aptiktas radinys. Pasak E. Vasiliausko, Latvijoje tokių papuošalų rasta nemažai. Kadangi Žagarė yra visai Latvijos kaimynystėje, tai galėjo būti iš gretimos šalies atitekėjusi moteris, o galbūt radinys liudija didelę Livonijos ordino įtaką. Taip pat moters kape rasta segė.
Šventoriuje archeologas dar aptiko sienos fragmentą iš kalkių, plytų, akmenų ir medžio. Spėjama, kad tai galėtų būti pirmosios Senosios Žagarės bažnyčios, pastatytos XV amžiaus pabaigoje, liekanos. Dabartinė bažnyčia statyta XVIII amžiaus pradžioje.
Paieškos dar nesėkimngos
Barboros Umiastauskaitės palaikų ieškoma keletą metų. Pradėjus beatifikacijos bylą surengta ne viena mokslininkų ekspedicija Žagarėje ir apylinkėse, rinkti liudijimai apie stebuklingus išgijimus, kuriuos suteikė žagariečių šventąja vadinama mergaitė.
Barbora Umiastauskaitė gimė 1628 metais stambių dvarininkų šeimoje. Jos mama anksti mirė. Barbora buvo labai religinga mergaitė, iki bažnyčios dažnai eidavo keliais, labai užjautė vargšus.
Barbora buvo dvidešimties, kai gelbėdamasi nuo tėvo priekabių iššoko pro antro aukšto langą ir žuvo. Žmonės apie mergaitės šventumą pradėjo kalbėti, kai pastebėjo, kad rūsyje laikomi jos palaikai negenda. Net per gaisrą jie išliko ugnies nepaliesti. Perkelti į bažnyčios kriptą jie buvo garbinami, žmonės melsdavosi, prašydavo Barboros pagalbos, padėti spręsti problemas, išgydyti.
1963 metais palaikai dingo, jie tarybinės valdžios įsakymu buvo išvežti nežinoma kryptimi. Kol kas nerandama tikslių duomenų, kur jie galėtų būti. Todėl kilo keletas versijų, viena jų — kad palaikai galėjo būti palaidoti Žagarėje.
Ernesto VASILIAUSKO nuotr.
KASINĖJIMAS: Šiaulių Universiteto studentės (iš kairės) Vaida Mažvilaitė, Giedrė Leščiauskaitė, Kristina Karošaitė atidengia kapus.
RADINIAI: Retas radinys — XVI amžiaus amuletas— pakabutis, pagamintas iš lokio nago, kaustyto žalvariu su pakabučiais bei segė. XVI a.
KAPAI: Atidengti XVI— XVII amžiaus kapai: 2 vaikų, 16— 18 metų jaunuolio ir 45 metų moters. Priekyje matosi pamatai.
