Naujausios
Į šildymo sezoną – kaip į karą
Šiauliečiams nuo spalio šiluma turėtų pigti apie 15 procentų – dėl pradėto deginti biokuro. Bet kiauri namai toliau tuštins kišenes.
Apskrityje brangiausias šildymo sezonas laukia Joniškio, kur šilumai gaminti deginamos tik gamtinės dujos, ir Pakruojo gyventojų. Į šildymo sezoną – kaip į karą.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas. lt
Kaina dar kyla
Šiaulių miesto taryba praėjusią savaitę patvirtino bendrovės „Šiaulių energija“ tiekiamos šilumos bazinės kainos dedamąsias pirmiesiems kainos galiojimo metams.
Šilumos kaina turi mažėti 14–15 procentų ir įsigalioti nuo spalio 1 dienos.
Šiauliuose šilumą pigina pradėjusi veikti kogeneracinė jėgainė, kurioje deginamas ir biokuras. Kuro balanse biokuras dabar sudaro 38,2 procento, o gamtinės dujos – 61,8 procento.
Šiaulių miesto savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėja Auksė Tutkutė informavo, jog projektinė šilumos kaina skaičiuojama 27,31 cento už kilovatvalandę ( su 9 proc. PVM) arba 14,9 procento mažesnė, nei šiandien galiojanti.
Palyginimui – pernai šildymo sezonas buvo pradėtas su šilumos kaina, kuri sudarė 29,82 cento už kilovatvalandę ( su 9 proc. PVM).
Dabar ji jau yra pašokusi iki 32,10 cento. Nuo rugsėjo 1 dienos šilumos kainą „Šiaulių energija“ padidino 1 procentu, nes liepą brango dujos.
Tikslios kainos teks palaukti
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija dar peržiūrės miesto Tarybos patvirtintus skaičiavimus.
Taryba, kaip rekomendavo komisija, sutiko, jog į bazinę šilumos kainą būtų įskaičiuotos bendrovės nepadengtos sąnaudos dėl faktinių kuro kainų ir įskaičiuotųjų į šilumos kainą skirtumo.
Skaičiuojama, jog nepadengtų sąnaudų nuo 2011 metų lapkričio iki 2012 metų kovo pabaigos buvo per 1,2 milijono litų.
Ši suma paskirstyta vartotojams mokėti per 24 mėnesius ir šilumos kainoje sudaro 0,14 cento. Tačiau komisija siūlė paskirstyti trumpesniam laikotarpiui – 12 mėnesių.
„Taryba priėmė gyventojams palankesnį sprendimą", – komentavo A. Tutkutė.
Kiek realiai šilumos kaina mažės, kol kas negali pasakyti nei Savivaldybė, nei šilumos tiekėjai.
„Šiaulių energijos“ atstovė spaudai Toma Grikštienė informavo, jog bendrovė dar laukia sąskaitų už šių metų rugpjūčio mėnesį pirktą kurą. Jos bus pateiktos iki rugsėjo 10 dienos.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos posėdis dėl AB „Šiaulių energija“ šilumos energijos kainos dedamųjų planuojamas rugsėjo 13 dieną. Todėl tik po šios datos bus aišku, kokia konkreti šilumos kaina įsigalios nuo spalio.
Didžiausia kaina – dėl skolų
Pakruojyje šilumai gaminti taip pat naudojamas biokuras. Jis sudaro apie 33 procentus bendrame kuro balanse. Tačiau čia šilumos kaina yra didžiausia apskrityje – per 37 centai už kilovatvalandę. Pernai šildymo sezono pradžioje dar buvo apie 30 centų.
Viena pakruojietė „Šiaulių kraštui“ piktinosi, jog net vasarą sulaukia šimtinės sąskaitos, nors moka tik už vieną kubą karšto vandens ir „gyvatuką.
„Pernai žiemą už vieno kambario butą mokėjau po 300 litų, baisu pagalvoti apie naują šildymo sezoną, nes šilumos kaina tik didėja“, – sako moteris.
Jonas Bumelis, bendrovės „Pakruojo šiluma“ direktorius, teigia, jog šilumos kaina šildymo sezoną bus panaši, kaip dabar.
Ji didelė, nes vartotojams tenka apmokėti bendrovės iš bankų paimtas paskolas dujoms pirkti.
Pakruojyje šilumos kaina ilgai nebuvo didinta, todėl nepadengė kuro sąnaudų. Skolos bankams sudaro 2 milijonus litų.
Biokuras – tik perspektyvoje
Brangiai už šilumą moka ir joniškiečiai. Bendrovė „Fortum Joniškio šiluma“ šilumai gaminti degina tik dujas. Šilumos kaina čia viršija 36 centus už kilovatvalandę.
Bendrovės technikos direktorius Arvydas Skugaras teigia, jog šis šildymo sezonas joniškiečiams dar bus brangus. Pigesnės šilumos jei gali sulaukti tik 2013–2014 metų sezoną.
A.Skugaras teigia, jog bendrovė ruošiasi statyti biokatilus. Be to, į Joniškį ateina nepriklausomas šilumos energijos tiekėjas, kuris šilumai gaminti naudos biokurą.
Mažiausia kaina – Radviliškyje
Radviliškio rajono gyventojai mažiausiai apskrityje moka už šilumą – apie 20,6 cento už kilovatvalandę (su 9 proc. PVM).
Čia dar 2009 metais šilumos gamyboje gamtinės dujos buvo pradėtos keisti biokuru. Jo dalis bendrame kuro balanse dabar sudaro 75 procentus.
Bendrovės „Radviliškio šiluma“ direktorius Pranas Mickaitis sako, jog šis šildymo sezonas radviliškiečiams nebus brangesnis, nei praėjęs. Šilumos kainos nesirengiama didinti.
„Neišlipsime iš 20,5–21 cento už kilovatvalandę, – teigia direktorius. – Kaina gali šiek tiek šokinėti dėl dujų kainos, o biokuras yra tris kartus pigesnis nei dujos. Vienintelė problema, kad šiluma vis dar išeina vėjais per kiaurus namus.“
Radviliškyje iš pusantro šimto daugiabučių namų renovuotų yra tik trys.
„Kur namai yra renovuoti, rezultatai yra pasakiški, – sako P. Mickaitis. – Vieno kvadrato šildymas kainuoja tik apie litą su centais, o kur namai visai kiauri – net po 15–16 litų.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
JĖGAINĖ: „Šiaulių energijos“ kogeneracinę jėgainę pastačius ir pradėjus deginti tris kartus pigesnį nei gamtinės dujos biokurą, pinga šiluma.
KURAS: „Šiaulių energijos“ deginamo kuro balanse biokuro dalis sudaro per 38 procentus.
Komentaras
Išeitis – biokuras ir namų renovacija
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas teigia, jog seniai yra aiškūs keliai, kaip mažinti šilumos mokesčius. Vienas – gamtines dujas keisti biokuru, antras – renovuoti namus.
– Šiaulių gyventojai, pavyzdžiui, kurie pernai per šildymo sezoną už 60 kvadratinių metrų vidutiniškai mokėjo po 450 litų, šiemet mokės jau po 405 litus.
O jokių „įsisenėjusių“ šildymo problemų nelieka ir apie šilumos tiekėjų monopoliją nebereikia kalbėti, kai namai yra renovuoti.
Štai Šiauliuose, viename renovuotame name, šalčiausią pernai vasario mėnesį 60 kvadratinių metrų buto šildymas kainavo 174 litus, o senos statybos nerenovuotame name – net 1107 litus.
Gamtinės dujos tik brangsta. Šilumos tiekėjai pernai mokėjo po 1720 litų už toną naftos ekvivalento, o 2012–2013 metų šildymo sezoną mokėsime jau po 2050 litų. Biokuras tris kartus pigesnis. Biokurą gaminančių įmonių prisisteigė, bet jos veža produkciją parduoti į užsienį, o mes perkame brangias dujas.
Daugiabučių renovavimas duoda net didesnį efektą, negu perėjimas prie biokuro. Valdžia turėjo 1 milijardą litų europinių pinigų daugiabučiams renovuoti. Bet ketverius metus nieko nepadarė – renovuoti vos 6 namai per visą Lietuvą. O žadėjo: pirmaisiais metais 1000 renovuos, antrais – 2000 ir taip toliau. Dabar už renovavimo pinigus perka sraigtasparnius. Už tokią situaciją kažkas pagaliau turi atsakyti.
