Į regioną ateina dideli pinigai. Kaip naudosime?

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Valerijus Simulik, Šiaulių regiono plėtros tarybos administracijos vadovas, sako, jog šį kartą į trinkeles europinės paramos pinigų negalima bus dėti.
Šiaulių regionas gauna 180 milijonų eurų europinių lėšų. Kam jos bus skiriamos? Ar pavyks šį pyragą tarp savivaldybių pasidalyti su nauda regiono žmonėms? Gal vėl bus investuojama į trinkeles?

Apie investicijų prioritetus „Šiaulių kraštui“ kalba Regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Valerijus SIMULIK. Jis akcentuoja: „Vienos savivaldybės interesas – ne prioritetas. Prioritetas – kelių savivaldybių interesas, bendrystė.“

 

Milžinišką sumą įveiklinti reikės

– Apie regionų stiprinimą nuolat kalbama, kokios realios paramos galima tikėtis šį finansinį laikotarpį?

– Regionams yra skiriama 30 procentų nuo visos europinės paramos, kurią gauna Lietuva. Maždaug 1 mlr. 600 mln. eurų. Lietuvoje yra 10 apskričių, bet Europos Sąjunga dalija Lietuvą į du regionus – Vilniaus ir Vakarų Lietuvos.

Tačiau Vidaus reikalų ministerija (VRM), kuri yra atsakinga už regionų plėtrą, traktuoja, jog yra 10 regionų (apskričių) (nors jos ir panaikintos) ir regionams parama yra dalijama pagal apskritis. Tokią VRM nuostatą palaiko Vyriausybė.

Šiaulių regionui tenka 180 mln eurų. Plius iš Teisingos pertvarkos fondo (TPF) apie 40 mln. eurų atitektų tiksliniu paskirstymu Akmenės rajono savivaldybei.

Šalyje iš viso trims savivaldybėms – Akmenės rajono, Jonavos rajono ir Mažeikių – planuojamos tokios lėšos dėl jų teritorijose veikiančios taršios pramonės – cemento, trąšų gamybos, naftos perdirbimo įmonių. Dėl šių lėšų įveiklinimo Akmenės rajono savivaldybė tiesiogiai derinasi su Ekonomikos ir investicijų ministerija. Į tai Regiono plėtros taryba nesikiša, nors lėšos ir dedamos į regiono krepšelį.

Prisidėti prie projektų turės ir savivaldybės, skirdamos mažiausiai 15 procentų reikalingų lėšų. Tad iš viso daugiau nei 200 mln. eurų gali būti panaudoti regiono plėtrai. Tai milžiniška suma.

Tikėtina, kad pinigai kažkiek nuvertės dėl išaugusios infliacijos, kainų kilimo, susijusio su energetinių resursų brangimu, geopolitiniais procesais, karu. Bet gali būti įvestas kompensavimo mechanizmas, įgyvendinant investicinius projektus paramos lėšomis.

Be to, VRM laikosi nuomonės, kad viešuosiuose pirkimuose mažiausios kainos principas nėra geriausias, ypač socialiniuose projektuose. Pavyzdžiui, siekiant gauti paslaugas neįgaliesiems iš NVO ar kai perkamos intelektinės paslaugos. Vienetiniai variantai gali būti, kai vien matematiškai skaičiuojant vertinama pigiausia kaina.

Ministerijos jau karpo norus

– Kokios ministerijos administruoja regionui skiriamą paramą? Kokie akcentai dedami?

– Vidaus reikalų ministerijai tenka didžiausia dalis regiono skiriamos paramos. Ji administruoja lėšas, susijusias su funkcinių zonų kūrimu. Tai yra visa, kas nepatenka į kitų šakinių ministerijų kuruojamas suformuotas priemones.

Mažiausiai pinigų regionui skiria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, toliau didėjančia tvarka – Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija.

Šios šešios ministerijos sudeda lėšų į regiono krepšelį.

Praeitais metais VRM ir Centrinė projektų valdybos agentūra (CPVA) paprašė, kad inicijuotume darbinių grupių veiklą išanalizuoti regiono silpnybėms ir galimybėms, stiprybėms ir grėsmėms (SSGG).

Daugiau nei 100 žmonių pasitelkėme iš visų septynių regiono savivaldybių. Jie sudarė 9 grupes – pagal svarbiausias regiono gyvenimo sritis: švietimo, kultūros, aplinkosaugos, ekonomikos ir kitas. Vadovavo grupėms savivaldybių investicinių skyrių ar šakinių skyrių vadovai. Savanorystės principu, be jokio atlygio atliko labai svarbią regiono analizę. Problemų buvo įvardyta šimtai.

Diskusiją plačią inicijavome, o kai metų pabaigoje ministerijos nuleido savo priemones, paaiškėjo, kad ir to, ir ano nebus galima įgyvendinti. Valstybei ne viskas įdomu, kas svarbu regionui.

Aplinkos ministerija, pavyzdžiui, apribojo galimybes įgyvendinti priemones, kurios aktualios regionui. Galėsime didinti geriamojo vandens ir nuotekų prieinamumą, skatinti rūšiuotų atliekų surinkimą, tvarkyti praeityje užterštas teritorijas, įrengti oro monitoringą. Beje, pastarojo nė viena savivaldybė neplanuoja.

O visa kita, ką teikėme pagal aplinkosaugos problematiką, buvo nubraukta. Pavyzdžiui, tvenkinių, upių tvarkymas, melioracijos sistemų atnaujinimas. Kita vertus, didinti geriamojo vandens ir nuotekų prieigą galima, bet yra iškelta būtinoji sąlyga, kad gyvenvietėje būtų daugiau nei 2 000 gyventojų. Mažesnių gyvenviečių vandentvarkos reikalai paliekami tvarkyti savivaldybėms už savo lėšas.

Taip netenka galimybių centralizuotą vandentiekį ir nuotekų tinklus turėti daug kaimiškų vietovių gyventojų. Šiaulių rajonas ar Kelmės rajonas turi dideles rajonų teritorijas, kur yra daug mažų gyvenviečių, kuriose tik po 100, 200 ar 300 gyventojų, o atstumai tarp jų dideli. Savivaldybės neturi lėšų centralizuotam vandentiekiui nutiesti ir nepaliekama teisė Regiono plėtros tarybai priimti sprendimą.

Kitas pavyzdys – regiono darbo grupėse buvo iškelti klausimai dėl pedagogų trūkumo, jų perkvalifikavimo, dėl profesinių mokyklų. Bet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taiko tik priemones, susijusias su ikimokyklinio ugdymo vietų padidinimu (Šiaulių regione 100 vaikų dabar yra 103 vietos), ugdymo prieinamumu ir pagalba vaikams su negalia. Ir dar viena priemonė pasiūlyta – plėtoti visos dienos mokyklos veiklą, kad vaikai ir po pamokų būtų užimti.

Ekspertas jau eliminavo dalį projektų. Pavyzdžiui, 50 milijonų kainuojančios koncertų salės (Šiaulių miesto projektas – red. past.) ir kitus, kurie neatitinka ministerijų nuleistų priemonių.

– Bet tokia salė duotų pliusų visam regionui, kodėl atmestas?

– Projektas eliminuotas, nesvarstytas, nes Kultūros ministerija regionui nedavė nė cento, nematė galimybės atseikėti dalį iš savo gaunamų europinės paramos lėšų.

Bendrystė vertinama ir skatinama

– Kas akcentuojama įveiklinant paramos lėšas?

– Šio finansavimo laikotarpio svarbiausia dimensija – regionas. Vertinami projektai naudingiausi ir regionui, duodantys daugiausia pridėtinės vertės gyventojams. Projektas turi nešti naudą, paslaugas dviem, trims savivaldybėms, o geriausia – visoms septynioms regiono savivaldybėms.

Toks akcentas dedamas. Vienos savivaldybės interesas – nėra prioritetas, kelių savivaldybių interesas ir gebėjimas tarpusavyje susitarti – prioritetas.

– Ar Regiono plėtros taryboje, kurioje yra visų savivaldybių merai, sugebama susitarti? Ar paklodė tampoma į save?

– Visko yra. Ir diskusijų pakeltu tonu, ir kiekvienos savivaldybės meras gina savo savivaldybės interesą. Tai visiškai suprantama ir normalu. Bet kai įsijungia ekspertai, ministerijos, imama suvokti, kad reikia derėtis ir tartis, nes gali būti taip, kad dalis projektinių pinigų gali būti nubraukti arba pakeisti paskolomis.

Viskas dar prieš akis. Mūsų regiono merai yra išmintingi ir turintys puikias komandas, kurios atėjus dienai X bus pasiruošę. Šiandien iš savivaldybių turime tik pirminius projektus. Pateikta jų daugiau nei už 200 mln. sumai.

Jeigu nesuderinsime interesų, VRM ir CPVA kai kurie projektai gali būti nė nepateikti. Mano, kaip administracijos vadovo, tikslas – rasti kompromisus, kad visi projektai būtų finansuojami ir kuo greičiau pradėti įgyvendinti.

2025 metais Europos Komisija vykdys patikrą, jeigu pinigų dar būsime nepajudinę, dalį jų gali nubraukti. Gali būti, kad tuomet paramos pinigai bus pakeisti paskolomis. Dabar jie duodami įveiklinti be jokių procentų.

Merai apie tai žino, manau, tai skatins tartis ir ieškoti geriausių sprendimų.

– Tai ar yra tokių projektų, kurie apimtų kelias savivaldybes, ar visą regioną?

– Yra. Pavyzdžiui, turizmo plėtros pagal pažangos priemonę, kuri vienys šešias savivaldybes. Vien Šiaulių rajonas pagal tą priemonę planuoja 8 mln. eurų – Kryžių kalnui tvarkyti ir kitiems kultūros objektams. Pagal tą priemonę daug galimybių atveriama: galima ir kultūros paveldo panaudojimo projektus įgyvendinti, ir dviračių takus, prieigos takus tiesti.

Šiaulių miestas turi darnaus judumo planą (tvariai miestų plėtrai), parengtą dar praeitą finansavimo periodą, dviračių takams bei kitoms darnaus judumo priemonėms įgyvendinti jau dabar turi realiausią galimybę pretenduoti į europinę paramą. Miestui dėl jos nė nereikia partnerių. 10 didžiųjų miestų ir 8 kurortiniai miestai gali savarankiškai priimti sprendimus.

Bet jeigu į projektus jungtųsi Šiaulių miestas ir Šiaulių rajonas, tokia sanglauda, vienos ir kitos savivaldybės teikiamų paslaugų papildymas duotų pliusų.Bendrystė yra labai skatinama.

Diskutavome dėl bendro viešojo transporto projekto, dėl vieningo e-bilieto sistemos regione įvedimo ar nemokamo keleivių vežimo. Buvo atmestas, bet manau, kad prie jo galime dar grįžti. Tik ar nebus per vėlu? Kiti regionai jau daro žingsnius, juda pirmyn.

Kauno apskrities savivaldybės vienijasi. Tai daro ir Tauragės apskrities, Klaipėdos apskrities, Telšių apskrities savivaldybės, nes tokiam transporto projektui įgyvendinti daug instrumentų numatyta. Pavyzdžiui, pagal žaliąjį kursą viešojo transporto keitimas į dujinį ar elektrinį.

Raginčiau ir mūsų regione savąjį „aš“ padėti į šoną ir sakyti „mes“, galvoti, kur mes visi galime išlošti.

Mažosios savivaldybės gaus elektrinius autobusiukus, o apjungus regione maršrutus, autobusų parkus, galima turėti didelę pridėtinę vertę ir regiono žmonėms keliauti būtų daug patogiau. Bet kuriam Šiaulių regiono žmogui lengviau būtų pasiekiami Šiauliai, kaip pvz. Šiaulių ligoninė, visos įmanomos socialinės ar viešosios paslaugos esančios regione.

Reikia, kad sistema tarnautų žmogui tiek dėl socialinių paslaugų, tiek dėl darbinių dalykų.

Mes turime suplanuoti veiksmus septyneriems metams į priekį. Žiūrėti truputį toliau, nei kas bus ryt, poryt ar kitų metų kovo mėnesį, kai įvyks Savivaldos rinkimai. Būtų labai blogai, jei po rinkimų keistųsi naujai išrinktų merų nuostatos ir dėl jų tektų laužyti ietis Regiono plėtros taryboje. Politikams jau reikia tartis ir galvoti apie projektų tęstinumą valdžioms keičiantis. Jeigu neįveiklinsime pinigų regione, jie nueis kitur.

– Tai ne į trinkeles pinigai dedami?

– Šį kartą į trinkeles nė negalima dėti. Vienintelis trinkelių ar betono variantas, nutiesti dviračių ar pėsčiųjų takus, ar privažiavimo kelius per turizmo priemonę. Pavyzdžiui, tarp Naisių Baltų centro, kuris sparčiai plėtojamas, iki Kryžių kalno. Centrinių aikščių kloti trinkelėmis už paramos pinigus tikrai nebus galima.

Arba, pavyzdžiui, galima bus atnaujinti sporto salę, jeigu jos reikia vaikų užimtumui dėl dienos mokyklos. Bet statyti salių profesionaliam sportui iš regiono paramos lėšų nebus galima.

– Kada gali būti patvirtinti pirmieji projektai?

– Turime vilties, kad Kalėdoms turėsime paruoštą priemonę dėl Šiaulių miesto darnaus judumo plano arba funkcinės zonos vieną iš projektų, kaip pavyzdžiui, turizmo plėtra. Iki Kalėdų turime turėti Regiono plėtros planą 2021– 2030 metams.

Problema, kad europinės paramos pinigai skiriami jau nuo 2021 metų. Bet kol kas negalime judėti pirmyn, nes Lietuva dar neturi sutarties su Europos Komisija dėl Sanglaudos fondo lėšų naudojimo. Gegužės mėnesį buvo baigti derinimai ir laukiame patvirtinimo. Kol kas laukiame. Kamuolys dabar yra Briuselio pusėje.

Bet mes jau ryžomės rinkti baigiamąją medžiagą ir pirminį planą jau esame padarę, deriname su ekspertais. Savivaldybių investicijų skyriai puikiai dirba. Savivaldybės yra pasirengusios žemam startui.

– Kaip tie 180 mln. eurų pasiskirstomi tarp savivaldybių, pagal kokius kriterijus?

– Numatyti kriterijai ir pagal gyventojų skaičių, ir pagal savivaldybių plotą, ir pagal įmonių skaičių 1 000 gyventojų, ir pagal skurdo riziką patiriančių žmonių skaičių. Mes turime pasirinkę tris pagrindinius ir tris šalutinius kriterijus. Bet ne rodikliai lems pagrindinius sprendimus, jie yra tik orientyras. Jeigu savivaldybė neturės projekto, tai ir negaus pinigų.Ir dar sykį akcentuoju, labiausia bus vertinama bendrystė. Pavyzdžiui, Joniškio rajono savivaldybė ketina įgyvendinti mobiliosios bibliotekos projektą. Mobilioji biblioteka aptarnaus ir Akmenės rajoną, ir Pakruojo rajoną, ir tikėtina, kad ir kitų savivaldybių teritorijas. Šiuo atveju paramos pinigus gaus tik Joniškio rajono savivaldybė, bet paslaugą gaus regiono žmonės. Čia bendrystės reikalai.