Hitlerio atvaizdai reprezentuoja senąjį Radviliškį

Hitlerio atvaizdai reprezentuoja senąjį Radviliškį

Hitlerio atvaizdai reprezentuoja senąjį Radviliškį

Už biudžeto lėšas rajone išleistame fotografijų albume „Radviliškis senų iliustracijų atodangose (nuo fotografijos aušros iki Antrojo pasaulinio karo)“ rado vietą net keli Hitlerio atvaizdai.

Albumą, kuriame surinktos Radviliškio istoriją liudijančios senos fotografijos, kritikuoja konsultantais ir sudarytojais įvardyti asmenys.

Laima AGANAUSKIENĖ

alaima@skrastas.lt

Sulaukė konsultanto kritikos

1000 egzempliorių tiražu išleistas Radviliškio miesto fotografijų albumas „Radviliškis senų iliustracijų atodangose (nuo fotografijos aušros iki Antrojo pasaulinio karo)“, vos pristatytas visuomenei, sulaukė prieštaringų vertinimų. Intriguojančia detale tapo tai, kad kritikos strėlės jo adresu ėmė skrieti iš žmonių, kurie fotoalbume yra įvardyti konsultantais ir sudarytojais.

Leidinys labiausiai papiktino rajone ir už jo ribų gerai žinomą kraštotyrininką Vidmantą Vingelį, surengusį ne vieną parodą apie senąjį Radviliškį, prisidėjusį išleidžiant ne vieną kraštotyrinę knygą. Jis albume įvardytas konsultantu. Tai irgi sukėlė kraštotyrininko pyktį.

„Konsultantas turi konsultuoti, padėti leidžiant leidinį, o aš net nemačiau galutinio leidinio varianto prieš jį spausdinant. Antraip jau tada būčiau išsakęs savo nuomonę apie tai, ko negali būti reprezentaciniame leidinyje. Pateikiau apie 130 nuotraukų, tikėdamasis, kad jos padės atskleisti tuometį Radviliškio veidą. Nesitikėjau, kad albumas bus išleistas su tiek akis badančių klaidų ir neatitinkantis reprezentacinio leidinio nuostatų“, – sakė redakcijai V. Vingelis.

Anot V. Vingelio, į leidinį jis labiau įsigilino tada, kai jam pradėjo skambinti ir sakyti pastabas pažįstami pedagogai, bibliotekininkai, rajono istorija besidomintys žmonės.

Šeduvis liejo apmaudą, kad leidinys, kuriame daug įvairių klaidų, jau yra padovanotas Sidabravo krašto garbės piliečiui Prezidentui Valdui Adamkui.

Leidinyje – Hitlerio atvaizdai

Kraštotyrininko kritikos sulaukė ir tai, jog kai kurios nuotraukos sudėtos nusižengiant chronologijai:  albume yra nuotraukų, kurios „iššoka“ iš laikotarpio iki Antrojo pasaulinio karo (pvz., 1947 metais daryta „Išleistuvių fotografija“, tų pačių metų fotonuotrauka „Lietuvių kalbos egzaminas Radviliškio geležinkelio gimnazijos IV klasėje“ ir kt.).

„Albume įdėti bene šeši pašto ženkluose pavaizduoti Hitlerio atvaizdai. Netgi kultūros skirsnio tituliniame lape – ne radviliškiečio švietėjo nuotrauka ar kokio renginio vaizdas, o  nežinomo spektaklio nuotrauka, kurios priekyje – Hitleris su svastika. Kuo Hitleris susijęs su miesto kultūra? Apskritai, kam tokiam leidiniui tiek fašistinių atvaizdų? Manyčiau, jog tai netgi neleistina“, – teigė V. Vingelis.

Kur miestą garsinę radviliškiečiai?

„Albume yra ir nuotraukų, neturinčių nieko bendro su Radviliškiu. Kokios informacijos apie miestą gali duoti nuotrauka, kurioje užfiksuoti Kelmės vaizdai, arba ką pasako avis ganančios piemenaitės nuotrauka kultūros skyrelyje su užrašu „Manoma, kad fotografuota Radviliškio prieigose“. Ir apskritai, kam į šį skyrių reikėjo dėti šią informatyviai bevertę nuotrauką ir neįdėti nuotraukų apie Radviliškį garsinusius knygnešius, rašytojus, kitus garsius švietėjus? Juo labiau kad tokių nuotraukų buvo. Ar tai ne pasityčiojimas iš rajono istorijos?" – lyg žirnius aptiktus trūkumus bėrė V. Vingelis.

Pasak kraštotyrininko, visiškai nesuprantama, kodėl reikėjo į fotoalbumą dėti po kelis visiškai vienodus atvirukus bei fotonuotraukas, įvardytas „Radviliškio žmonių tipai“, „Bažnyčia ir varpinė“, „Turgaus aikštė Radviliškyje“.

Pritarė kraštotyrininkui

Albumo sudarytoju įvardytas istorijos mokytojas Eugenijus Kantauskas irgi pritarė, jog pirmasis blynas šiek tiek pasvilo ir kad fotoalbume ne tik būtų, ką taisyti, bet ir reikėtų. Taip esą galėjo atsitikti dėl to, kad nebuvo diskutuota su leidinį padėjusiais rengti žmonėmis prieš fotoalbumą atiduodant spausdinti.

Pedagogas pripažino, jog parengiamajame darbe, kurio buvo daug, jis gana aktyviai dalyvavo, tačiau galutinio varianto nematė ir jis.

E. Kantauskas pritarė V. Vingeliui, kad fotoalbumo kultūros skyrelis galėjo būti svaresnis, kad jame buvo galima patalpinti svaresnių nuotraukų, kurių buvo, bet jos taip ir neatsidūrė leidinyje.

Istorikas jau „iškeptame“ leidinyje pastebėjo, jog kai kurios nuotraukos neturi nuorodų, iš kur yra gautos, jog šalia autentiškų nuotraukų yra ir tokių, kuriose pripiešta kareivių, kad yra nemažai pasikartojančių nuotraukų.

Kitas albumo sudarytojas – kariškis Alvydas Tamošiūnas daugiau nei pusę metų dalyvavo misijoje Afganistane, todėl irgi nematė galutinio albumo varianto.

Pasak A. Tamošiūno, albume yra nemažai pozityvo, tačiau neišvengta ir trūkumų ("leidinys išspausdintas kokybiškai, tačiau turinys galėjo būti geresnis").

A. Tamošiūno nuomone, kolekcininkams pasikartojančios nuotraukos gal ir būtų įdomios dėl besiskiriančių spalvų, tačiau paprastam skaitytojui – kažin. Kariškis suabejojo ir kai kurių nuotraukų autentiškumu. Anot A. Tamošiūno, jei būtų leidžiamas papildomas leidimas, tikrai būtų ką tobulinti.

„Viską derinome su Savivaldybe“

Darbo grupei vadovavę pagrindiniai fotoalbumo sudarytojai – žurnalistas Gediminas Beržinis-Beržinskas ir pedagogė Jolanta Kvedarienė su kolegų vertinimais nenorėjo sutikti.

Anot J. Kvedarienės, nėra fotoalbume pasikartojančių nuotraukų, nes skiriasi tų nuotraukų atspalviai, tik tai leidinyje nelabai matosi. Esą tuo norėta parodyti, jog anuomet nuotraukos būdavo spalvinamos.

Pasak J. Kvedarienės, neįmanoma į leidinį sudėti visų nuotraukų. Jau ir taip jų ten per 400.

„Kolekcionieriai gal norėjo matyti leidinį, panašesnį į katalogą, nes jiems tai vertingesnis dalykas. Mes pasirinkome tokį fotoalbumo variantą. Niekur nėra pasakyta, kad turi būti kitaip“, – teigė sudarytoja.

Kito darbo grupės lyderio G. Beržinio-Beržinsko teigimu, visiems padėjėjams buvo sudarytos sąlygos susipažinti su leidiniu bet kurioje darbinio proceso stadijoje, tad jei to nebuvo padaryta, gal per mažai buvo tuo domimasi.

Pasak jo, viskas buvo derinama su Savivaldybe ir jokios savivalės nebuvo.

Idėjinis vadas

Ne vieną varčiusį fotoalbumą nustebino, jog tarp leidinio sudarytojų pirmuoju numeriu įrašytas garsaus korupcijos skandalo herojus, buvęs rajono meras Antanas Čepononis. Kuo jis prisidėjo leidžiant albumą?

„Kuo ir Prezidentas prisideda prie valstybės valdymo. Jis buvo mūsų idėjinis vadas, palaimino šitą dalyką, kai dar buvo meru“, – redakcijai mįslingai atsakė G. Beržinis-Beržinskas.

Autorės nuotr.

ALBUMAS: Radviliškio istoriją menantis senų fotografijų albumas sukėlė ažiotažą tarp jo sudarytojų bei konsultantų.

KRITIKA: Fotoalbumui kritikos negailėjo kraštotyrininkas Vidmantas Vingelis (trečias iš dešinės), pastabų turėjo pedagogas Eugenijus Kantauskas (dešinėje) ir kariškis Alvydas Tamošiūnas (kairėje), tačiau pagrindiniai leidinio rengėjai žurnalistas Gediminas Beržinis-Beržinskas (antras iš dešinės) ir pedagogė Jolanta Kvedarienė (trečia iš kairės) kolegų vertinimus neigė.

VIENODUMAS: Fotoalbume sudėti keli vienodi atvirukai „Radviliškio žmonių tipai“. Jie skiriasi tik savo atspalviais.

PASIKARTOJIMAS: Fotoalbume – ne vienas Radviliškio turgaus aikštės atvirukas. Juose – tas pats vaizdas.