Naujausios
Gyventojams jau gabena vandenį cisternomis
Nuo vasaros Lietuvą užklupusios sausros pasekmės Joniškio rajone jaučiamos iki šiol. UAB „Joniškio vandenys“ direktorius Raimundas Tiškevičius teigia, kad rajone beveik ekstremali situacija, šulinių vandenį vartojantys gyventojai nebeturi kuo skalbti, o kartais – net kuo praustis ar maistą gaminti, tad įmonės cisterna beveik kasdien pagal prašymus keliauja 25 kilometrų spinduliu.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Per mėnesį – 32 cisternos
„Tokių metų nėra buvę. Jei vasarą upės ir šuliniai nusekdavo, prasidėjus lietingesniam rudens sezonui situacija greitai pasikeisdavo į gerąją pusę. Šiemet problema išlieka ir ji netgi gilėja. Kad gruntinis vanduo pakiltų iki normalaus lygio, turėtų lyti mėnesį be sustojimo. Dabar netgi drenažas laukuose nebeveikia, nes nėra vandens. Kai pasitaiko gedimų, darbuotojai pasakoja, jog drėgni tik penki–dešimt centimetrų dirvožemio, o toliau metras ar pusantro – sausa. Jeigu artimiausiu metu nebus rimtesnio lietaus, gresia ekstremali situacija. Sinoptikai prognozuoja šalčius, įšalus žemei būtų dar blogiau“, – sakė R. Tiškevičius.
„Joniškio vandenų“ direktorius pasakojo, kad žmonių, nebeturinčių šuliniuose vandens, skambučių sulaukta turbūt iš visų rajono seniūnijų. Kasdien keturių kubinių metrų cisterna, vežama traktoriumi, gabenamas vanduo. Vykta į Kriukus, Gasčiūnus, Jauniūnus, Žagarę ir kitur.
„Spalio mėnesį vežėme 32 cisternas. Kiekvieną mėnesį nuo rudens vidutiniškai jų išvažiuoja nuo 30 iki 40. Gabename maždaug 25 kilometrų atstumu nuo Joniškio miesto, nes toliau jau neapsimoka patiems gyventojams, brangus kuras, – sakė R. Tiškevičius. – Joniškio mieste žmonės, kurie anksčiau vengė jungtis prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, dabar jau pareiškia norą. Sparčiai daugėja besinaudojančiųjų miesto vandens kolonėle. Metų pradžioje jų buvo 200, dabar jau turime išdavę raktus 404 asmenims“.
Reiktų specialaus automobilio
Direktorius sakė, kad traktoriumi gabenti keturių kubų vandens cisterną nepatogu, nes ilgai trunka pristatyti į vietą, be to, ir pats atvežamas kiekis gana nedidelis. Reiktų įsigyti specialų automobilį su cisterna, tačiau jis nemenkai kainuoja, tad ieškoma įvairių variantų. Gal per seniūnus bus prašoma ir ūkininkų pagalbos, kas turi gręžinius ir gali padėti.
Pasak vandenį tiekiančios įmonės vadovo, kad dėl sausros problemų turi ir kiti šiauriniai kaimyniniai rajonai – Pakruojis, Akmenė, Pasvalys, Biržai, tačiau link Vilniaus, Utenos, Kauno situacija kitokia, nes ten ir vasarą būta liūčių, ir rudenį kliuvo gerokai daugiau drėgmės.
Vežėsi net kapinėms skirtą vandenį
Žagarės seniūnas Saulius Kužmarskis „Šiaulių kraštui“ sakė, kad jam pačiam tekę kreiptis į „Joniškio vandenis“, kai pačiame Žagarės miesto centre visiškai išdžiūvo šulinys, kuriuo naudojosi socialinio būsto gyventojai. Kitą kartą į jį kreipėsi Bružo kaimo gyventojas, kuriam taip pat pradėjo trūkti vandens. Tada seniūnas surado ir rekomendavo žmogų, kuris užsiima šulinių valymu bei gilinimu.
„Į latvių kapines rudenį buvo nuvežta vandens cisterna kapams laistyti. Po to pasiekė signalas, kad kai kurie žmonės iš talpykos vandenį vežėsi ir į namus. Problema tikrai yra, Žagarėje dar žmonės gali pasinaudoti kolonėle. Taip pat yra važiuojančių į Žvelgaičio šaltinį“, – teigė S. Kužmarskis.
Kriukų seniūnė Audronė Impolienė sakė, kad kol kas seniūnijos pagalbos niekas neprašė, bet buvo žmogus, gyvenantis tame pačiame Lieporių kaime, kuris kreipėsi tiesiogiai į ją, tad davė vandens prisileisti iš savo namų vandentiekio.
Autorės nuotr.
Kai kuriuose Joniškio rajono šuliniuose jau vos galima pasemti vandens,o kai kur jie visai išdžiūvo, tad gyventojai kreipiasi pagalbos į seniūnijas arba į UAB „Joniškio vandenys“.
