Naujausios
Gyventojai blokuoja kiaulininkų plėtrą
Radviliškio rajono Šiaulėnų miestelio gyventojai surengė protesto akciją prieš verslininko iš Danijos Jorgeno Anderseno valdomo kiaulių komplekso plėtrą. Kitų rajonų bei „Lietuvos žaliųjų judėjimo“ organizacijos palaikymo sulaukę šiaulėniškiai reikalavo, kad jų teises gyventi švarioje aplinkoje ir kvėpuoti tyrą orą pradėtų ginti ir Radviliškio rajono valdžia.
Jadvyga BUIVYDIENĖ
Žmonės sukilo
Prie Šiaulėnų kultūros rūmų, į kuriuos rinkosi protesto akcijos dalyviai, rikiavosi juos remiantys miestelio piketuotojai. Tekstai jų plakatuose bylojo, kad žmonės priešinasi tam, jog miestelis būtų paverstas kiaulide. Besibūriuojantys šiaulėniškiai garsiai reiškė savo poziciją: jie nesutiks, kad UAB „Litpirma“ kiaulių komplekse, kuris ir dabar plačiai skleidžia smarvę bei taršą, vietoje 25 tūkstančių kiaulių būtų auginama dvigubai daugiau.
Susirinkimą pradėjęs Šiaulėnų seniūnas Vitas Tutkus buvo besikreipiąs į UAB „Litpirma“ savininką J. Anderseną paaiškinti apie numatomą komplekso plėtrą, tačiau gyventojų iniciatyvinės grupės vienas iš lyderių Edvardas Stonkus pareiškė, kad su gyventojais apie tai reikėjo kalbėtis prieš penkerius metus. Tada, kai, nusižengus ne vienam įstatymų punktui, “Litpirmai“ rajone buvo uždegta žalia šviesa. Šią šviesą uždegė rajono Savivaldybė bei kitos tokius įgaliojimus turinčios rajono institucijos.
E. Stonkus susirinkime dalyvaujančiam rajono merui Antanui Čepononiui pateikė šiaulėniškiams aktualių klausimų: kodėl prieš įsileidžiant kiaules masiškai auginti ketinantį užsienietį į Šiaulėnus nebuvo atsiklausta miestelio gyventojų nuomonės, kodėl rajono meras jau tada nestojo ginti vietos žmonių interesų? Kodėl niekas iš rajono atsakingų pareigūnų nenori matyti, kad „Litpirma“ kiaules augina nepritaikytuose statiniuose, blogai tvarko atliekas? Kodėl niekam nerūpi, kad kiaules auginanti bendrovė nevykdo įsipareigojimų, numatytų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) aplinkos apsaugos veiksmų plane? Maža to, įsipareigojimų neįvykdžiusi įmonė planuoja tolesnę plėtrą.
Neįvykdyti įsipareigojimai
2005 metais surašytame aplinkos apsaugos veiksmų plane „Litpirma“, be kita ko, buvo įsipareigojusi pagal mėšlo tvarkymo sistemos rekonstrukcijos projektą rekultivuoti arba pritaikyti žuvininkystei keturis senus srutų rezervuarus, dar tris — rekonstruoti. Šie darbai, kurie, kaip skelbta, kainuos vieną milijoną litų, turėjo būti atlikti iki 2007 metų pabaigos. Planuoti rezultatai — amoniako ir kvapų emisija po to turėjo sudaryti ne daugiau kaip 5 procentus.
Bendrovė neįvykdė ne tik šių milijono vertės įsipareigojimų. Ji neįvykdė ir daugelio menkų kaštų reikalavusių įsipareigojimų, kurie turėjo sumažinti komplekso neigiamą poveikį aplinkai.
Susirinkime pasisakę šiaulėniškiai laidė strėles į rajono Aplinkos apsaugos agentūrą, kuri esą nepakankamai tikrino, ar komplekse vykdoma veikla atitinka išduoto leidimo sąlygas.
Šiaulėniškiai teigė įtariantys, jog Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Mingaila Saulevičius pataikauja kiaulininkystės įmonės vadovams. Prie tokios išvados žmonės priėjo po to, kai, agentūrai pranešus apie srutomis dvokiančius drenažo šulinėlius, M. Saulevičius pirmiausia atvyko ne susitikti su gyventojais ir ištirti skundo, o nuvyko pas seniūną, po to — pas „Litpirmos“ vadovus. Tik gerokai vėliau esą buvo ištirtas gyventojų nurodytojo šulinėlio vanduo, ir M. Saulevičius paskelbė rezultatus: vanduo nėra neleistinai užterštas.
Kiaulidžių grėsmė
Susirinkime dalyvavęs organizacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ pirmininkas Rimantas Braziulis piktinosi kiaulių augintojams palankia šalies Vyriausybės pozicija. Pasak R. Braziulio, iki šiol būdavo reikalaujama, kad nuo 12 tūkstančių kiaulių auginančio komplekso iki gyvenvietės būtų ne mažiau nei pusantro kilometro atstumas, o dabar esą Vyriausybės projektas — 50 tūkstančių kiaulių per metus užauginantis kompleksas gali būti už 1,2 kilometro nuo gyvenvietės. (Palyginimui: nuo kiaulių komplekso iki Šiaulėnų mokyklos, gydymo įstaigos — apie 1 kilometrą, iki artimiausio gyventojo — apie 500 metrų, iki Šušvės upės — apie 100 metrų).
Žaliųjų atstovas paklausė salėje sėdinčio „Litpirmos“ savininko J. Anderseno, ar Danijoje leidžiama viename komplekse auginti 50 tūkstančių kiaulių. J. Andersenas atsakė, kad tokių didelių kompleksų Danijoje negali būti.
R. Braziulis ragino šiaulėniškius užkirsti kelią komplekso plėtrai, nes 50 tūkstančių kiaulių auginančios įmonės tarša taps nevaldoma net ir tuo atveju, jei įmonėje bus pritaikytos aukščiausios technologijos.
R. Braziulis taip pat ragino Šiaulėnų žmones nenusileisti ir priversti rajono valdžią priimti jiems palankius sprendimus.
Plėtrą gali sustabdyti Taryba
Rajono meras A. Čepononis šiaulėniškiams paaiškino, kodėl jis neapgynė gyventojų nuo kiaulių komplekso neigiamo poveikio 2005 metais: meras esą nežinojo, kad yra tokia problema.
Šiaulėniškiai merui priminė, kad kompleksui veikti leidimą suteikė ir Savivaldybė, tad rajono vadovas apie tai negalėjo nežinoti. Gyventojai merui priminė, kad jis yra išrinktas žmonių, tad ir privalo ginti jų interesus.
A. Čepononis viešai pažadėjo ginti šiaulėniškių interesus „įstatymų ribose“.
Komentarą apie „įstatymų ribas“ pateikė Žaliųjų judėjimo organizacijos pirmininkas R. Braziulis. Jis pranešė, kad Sveikatos apsaugos ministerija nustatė higienos normas skleidžiamiems kvapams. Normos turėtų įsigalioti nuo ateinančių metų pradžios, o aparatūros bei laboratorijos taršai nustatyti dar nėra. Vadinasi, ir su kvapais bus kovojama tik žodžiais.
Šiaulėniškių paremti atvykę Pakruojo bei Mažeikių rajonų atstovai dalijosi savo priešinimosi kiaulių kompleksams patirtimi. Pakruojiečiai guodėsi, kad rajono valdžia „parsidavė“ kiaulių augintojams ir gina jų interesus, mažeikiečiai džiaugėsi, kad jiems pavyko susivienyti ir tapti galinga jėga, neleidžiančia rajono paversti kiaulynu.
Svečiai ragino šiaulėniškius prispausti rajono valdžią, užversti šalies institucijas skundais. Tik tada, pasak turinčiųjų patirties, įmanoma sulaukti rezultatų.
Išsiaiškinus, kad kiaulių komplekso plėtros galima išvengti, jei rajono Taryba nutars neleisti rengti poveikio aplinkai vertinimo, rajono meras A. Čepononis pažadėjo: jis įtikins Tarybos narius balsuoti už tokį sprendimą. Meras pripažino: „Taryba praktiškai gali viską. Sprendimas didžiąja dalimi priklausys nuo manęs — kaip aš sugebėsiu įtikinti Tarybą“.
Susirinkimo metu verslininkas J. Andersenas viešai pažadėjo į kompleksą įsileisti iniciatyvinės grupės bei seniūnijos atstovus, kad jie galėtų iš arčiau įvertinti komplekso veiklą įvairiais požiūriais. Tačiau rytojaus dieną, kurią ir buvo numatyta apsilankyti komplekse, jos savininkas nuomonę pakeitė. Jis seniūnijos atstovų į teritoriją neįsileido, motyvuodamas tuo, jog neprivalo tai daryti.
Autorės nuotr.
PIKETAS: Protesto akciją prieš kiaulių komplekso plėtrą pradėjo piketuotojai.
PASISAKYMAI: Šiaulėnų žmonės sakė, kad kiaulių komplekso savininkai turėtų rūpintis ne vien pelno didinimu, bet ir aplinkos taršos mažinimu.
VERSLININKAS: Komplekso savininkas Jorgenas Andersenas neneigė, kad Danijoje negali būti tokių didelių, kaip Lietuvoje, kiaulininkystės įmonių.
INICIATORIUS: Šiaulėniškių iniciatyvinės grupės vienas iš lyderių Edvardas Stonkus stebėjosi, kad miestelį nevaldomai teršianti kiaulininkystės bendrovė iki šiol nebuvo baudžiama už taršą.
KOMPLEKSAS: UAB „Litpirma“ teritorija toli gražu neatrodo taip, kaip turėtų atrodyti, jei būtų įgyvendinusi aplinkos apsaugos veiksmų plane prisiimtus įsipareigojimus.
