Naujausios
Gyventojai apgynė savo teritoriją
Vakar Kalėjimų departamento vadovas šiauliečių neįtikino, jog miesto centre įsteigti atviri pataisos namai stiprins „bendruomenės saugumą“.
Rūta JANKUVIENĖ
Savivaldybė – niekuo dėta?
Savivaldybėje iš pirmų lūpų išgirsti apie „Pusiaukelės namų“ projektą gausiai susirinko A. Mickevičiaus ir kitų aplinkinių gatvių gyventojai, mokyklų bendruomenių atstovai.
Paaiškėjo, jog Savivaldybėje projektu pradėta rūpintis dar prieš metus. Meras Justinas Sartauskas informavo, jog iš pradžių pasiūlyti Nakvynės namai. Bet jie netikę.
Prieš mėnesį parodyti tušti pastatai: Vytauto gatvėje buvusios bibliotekos, A. Mickevičiaus g. 6 ir A. Mickevičiaus g. 11 (buvęs policijos komisariato pastatas), dar Tilžės g. 54 (buvusi policijos nuovada).
Kalėjimų departamentui tiko A. Mickevičiaus g. 6 pastatas.
J. Sartauskas gynėsi: „Projekto nei stūmiau, nei stumsiu“. Tarybai neteikė svarstyti departamento prašymo perduoti pastatą, kol nežino bendruomenės nuomonės.
Pasirinko pagal pastatus?
Projektą pristatė Kalėjimų departamento direktorius Artūras Norkevičius.
„Pusiaukelės namai“ – atvira pataisos įstaiga. Keturiuose miestuose – Vilniuje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje – turi atsirasti. Pasirinkti tie miestai, kuriuose yra tinkami pastatai.
„Pusiaukelės namuose“ gyvens 20 nuteistųjų – vyrai, moterys. Turės teisę laisvai išeiti, pareiti, dirbti, mokytis, reabilituotis. Tik turės laikytis „veiklos plano“.
Į ją iš įkalinimo įstaigų perkeliami už netyčinius ir lengvus nusikaltimus iki 3 metų nuteistieji bei už nesunkius nusikaltimus iki 6 metų nuteistieji, kuriems iki bausmės atlikimo liko 3–12 mėnesių. Atrenkami „absoliučiai motyvuoti“, neturintys nuobaudų.
„Tai viena iš vietų, kur toliau atliekama bausmė, bet laisvėje, mieste, prižiūrint pareigūnams, – aiškino A. Norkevičius. – Bus prižiūrimi nuo ryto iki vakaro. Sukuriama papildoma vieta, kad visuomenė būtų saugi. Bendruomenė stiprės – gaunate paramą per projektą.“
Ten, kur yra įsteigtos „atviros kolonijos“, kriminogeninė situacija tik gerėjanti. Lietuva seka Norvegijos ir kitų Europos šalių pavyzdžiu. Norvegijoje, kuri finansuoja projektą, tokie pataisos namai esantys Osle, daugiabučio pirmajame aukšte.
20 nuteistųjų – vienas prižiūrėtojas
Kiek Šiaulių atviruose pataisos namuose bus prižiūrėtojų?
„Dirbs vienas darbuotojas“, – atsakė direktorius.
Tą vienintelį pareigūną esą gyventojai galės pasikviesti ir užtikrinti viešąją tvarką gatvėje.
Bendruomenė kalinių neturinti bijoti, reikia suteikti jiems galimybę integruotis.
Žingsniai jau daromi pagal Probacijos įstatymą – nuo 2012 metų liepos 1700 nuteistųjų yra paleista. Taikoma ir praktika iš įkalinimo įstaigų išleisti nuteistuosius „atostogų“ ar dirbti laisvėje. Šiauliuose šiuo metu keturi kaliniai darbuojasi Talkšos, Salduvės parke.
Vilniaus pavyzdžiu nesugundė
Šiauliečius ragino nesibaiminti nuteistųjų ir Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Stašinskas.
Draugija jau dešimt metų tokius namus nuteistiesiems yra įsteigusi Vilniuje, Panerių gatvėje.
„Šalia – bažnyčios šventorius, vienuolynas, gyvenamasis namas, – aiškino J. Stašinskas. – Jokių nusiskundimų.“
„Paneriai – ne Pilies gatvė, ne reprezentacinis sostinės centras, – pastebėjo šiaulietė architektė Rūta Stuopelienė. – Šiauliuose pasirinkta vieta – reprezentacinė.“
Architektė, kuri rengė bulvaro rekonstrukcijos projektą, priminė, kad bulvaras atnaujintas kitokiai traukai: „Atgaivinti verslą, kultūrinę, edukacinę veiklą, bet ne didinti kriminogeninę situaciją.“
Vieningai – prieš
Gyventojai ir Didždvario gimnazija dar išvakarėse surašė raštus valdžios institucijoms, kad nesutinka įkurdinti nuteistuosius A. Mickevičiaus gatvėje. Šalia – ne tik gyvenamieji namai, mokyklos, už kelių žingsnių – bulvaras su naktiniu baru.
„Centro pradinės mokyklos pernai nepavyko išguiti, tai dabar kitokiu būdu to siekiama“, – piktinosi pradinės mokyklos mokytoja.
„Mažumos teises ginate daugumos sąskaita“, – sakė kita susirinkimo dalyvė.
„Mere, bent kartą apginkite miesto centrą, – ragino kitas gyventojas. – Jeigu tokį pasiūlymą būtumėte teikęs sovietiniais laikais, būtumėte išlėkęs iš komunistų partijos. Policijos nuovadas iškėlėte iš miesto centro, o įkeliate nuteistųjų įstaigą.“
Povilas Morkūnas, miesto garbės pilietis, prisipažino „esąs suinteresuotas“. Bet, jo nuomone, pirmiausia dėl moksleivių neturėtų čia būti pataisos namų.
„Mūsų kiemuose mokiniai per pertraukas susirenka rūkyti, kas garantuos, kad jiems nuteistieji nepradės pardavinėti rūkalų ir ne tik jų? – sakė P. Morkūnas. – Juk apie 90 procentų kalinių prisipažįsta, jog yra ragavę narkotikų.“
Meras dar bandė gudrauti: „Kas už tai, kad toks projektas nebūtų įgyvendinamas Lietuvoje?“
„Ne taip klausimą keliate“, – pasipiktino žmonės.
Jie vieningai balsavo prieš ketinimą projektą įgyvendinti A. Mickevičiaus g. 6 pastate.
Meras patikino, kad jo ir nebesiūlys. „Ar iš viso ką nors dar siūlysime, tarsimės su direktoriumi“, – žadėjo J. Sartauskas.
Kalėjimų departamento direktorius A. Norkevičius „Šiaulių kraštui“ tvirtino, jog nebus atsisakyta projektą įgyvendinti Šiauliuose. Bet kokį kitą pastatą rinksis, neatskleidė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SUSIRINKIMAS: Miesto centro gyventojai, mokyklų vadovai, pedagogai susirinko iš pirmų lūpų išgirsti apie jiems peršamus kaimynus – nuteistuosius.
NUOSTATA: Kalėjimų departamento direktorius Artūras Norkevičius, pats buvęs šiaulietis, tikino, jog atviri pataisos namai tik sustiprins bendruomenės saugumą.
PATIRTIS: Jonas Stašinskas, Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas: „Vilniuje, Panerių gatvėje, šalia bažnyčios, vienuolyno, gyvenamojo namo turime tokius namus – jokių nusiskundimų“.
