Naujausios
Gruzinai patirties ieško Lietuvoje
Šiaulių apskrities viršininkas Rimundas Domarkas priėmė Gruzijos analitikų, besidominčių regionine politika ir regionų plėtra, delegaciją. Svečiai prisipažino iš pirmo žvilgsnio didesnio skirtumo tarp Vilnius ir Šiaulių nepastebėję.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Rengiasi reformoms
Gruzijos vyriausybė yra sudariusi komisiją šalies valdymo reformai parengti. Lietuvoje vieši šios komisijos finansų, socialinių reikalų, regioninės politikos darbo grupių sekretoriai — Aleks Gugušvili, Davit Basiašvili, Zaza Shonia ir Georgi Dididze. Gruzinų vizitas surengtas pagal Lietuvos užsienio reikalų ministerijos remiamą tikslinę iniciatyvą „PEGAS“ (Pagalba europėjančios Gruzijos administracijai stiprėti). Svečiai — jauni analitikai, baigę ne po vieną aukštąjį mokslą užsienyje.
Nuo pirmadienio šalyje gruzinai Vilniuje susitiko su Vidaus reikalų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų pareigūnais. Šiaulių apskritis vizitui pasirinkta, kaip viena geriausių šalyje. Bet gruzinams bus parodyta ir viena skurdesnių apskričių — Tauragės, nes juos domina regionų skirtumai.
Įtampos Gruzijoje daug
Žurnalistams gruzinai sakė, jog Lietuvoje juos labiausiai nustebino lietuvių nuoširdumas ir noras padėti.
„Mes ir iki vizito žinojome, jog lietuviai yra gruzinų draugai, esame dėkingi už paramą suteiktą mums per karą su Rusiją, nuolatinį Gruzijos palaikymą“, — sakė delegacijos vadovas Z. Shonia.
Gruzijoje, pasakojo svečiai, norima kuo greičiau daryti reformas, įveikti regionų plėtros skirtumus. Be sostinės Tbilisio labiau išplėtoti tik du šalies regionai iš dešimties.
Regionuose dominuoja žemės ūkis. Darbo našumas jame yra pats žemiausias iš visų ekonomikos sričių, o žemdirbyste užsiima daugiau nei 55 procentai šalies gyventojų. „Mus reikia keisti užimtumo propocijas“, — sakė gruzinai.
Gruzijos situaciją lemia ne tik vidaus sunkumai, pasaulinė krizė, bet ir neatslūgstanti įtampa dėl santykių su Rusija. Po karo su Rusija smuko šalies ekonomikos augimas, nebeateina užsienio investicijos.
Pastogės per šį karą neteko 45— 50 tūkstančių gruzinų, pabėgusių iš konflikto zonų. Iš viso šalyje pabėgėlių yra 350 tūkstančių arba 15 procentų šalies gyventojų. Pabėgėliams remti, būstams statyti šalies vyriausybė jau yra išleidusi 150 milijonų litų.
Opozicijos akcijos, pasak svečių, slopsta, nors pagrindinėje Tbilisio gatvėje mitingai vis dar rengiami kas penkios valandos.
Opozicija nėra vienalytė. Nuosaikioji reikalauja reformų, peržiūrėti prezidento ir stiprinti parlamento galias. Pasak analitikų, neatmetama, jog dėl to gali būti įvykdyta konstitucinė reforma, surengus referendumą.
Radikalioji opozicija reikalaujanti tik vieno — prezidento Michailo Saakašvilio atsistatydinimo.
Atvykite ir neišleisite nė lito
„Šiaulių kraštui“ delegacijos nariai sakė, jog vidutinis atlyginimas šalyje sudaro 350 larių arba per 200 eurų, o bazinė pensija — 68 larius arba mažiau nei 40 eurų. Duona kainuoja 0,35 euro.
Bet gruzinai optimizmo nepraranda. „Turime vilties sugrįžti ir į okupuotus kraštus, ir ekonomiką plėtoti, tapti šiuolaikine Europos šalimi. Atvažiuokite į Gruziją, vizų nereikia.“
Svečiai tik apgailestavo, kad nebėra tiesiogino skrydžio iš Tbilisio į Vilnių. Jiems patiems teko per Rygą pasiekti Vilnių. Žurnalistams pastebėjus, jog dabar lėktuvo bilietui į Tbilisį ir atgal reikia pakloti net 1700 litų, svetingumu garsėjantys gruzinai sakė: „Bet kai atvyksite pas mus, nebereikės nė lito išleisti.“
SVEČIAI: Šiauliuose viešėjo Gruzijos vyriausybės komisijos, sudarytos valdymo reformai parengti, darbo grupių sekretoriai (iš kairės) Aleks Gugušvili, Davit Basiašvili, Zaza Shonia ir Georgi Dodidze.
Jono Tamulio nuotr.
