Grasinimai lieka grasinimais: Klaipėdos uoste – jokių pokyčių

Vladimiro GULEVIČIAUS (ELTA) nuotr.
„Kroviniai kaip važiavo, taip važiuoja“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas.
Aliaksandrui Lukašenkai ketvirtadienį pareiškus apie „su Vakarais uždaromas sienas“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad uosto veikloje jokių pokyčių nėra. Premjeras tikina, kad, kaimynei uždarius sienas, Lietuva nepatirtų reikšmingo smūgio.

Uoste – jokių pokyčių

„Kol kas jokių signalų nėra, tą patį girdime, kas viešojoje erdvėje pasakojama. Vertinant ir žiūrint darbus, kas vyksta uoste, tikrai jokių pokyčių nėra. Kroviniai kaip važiavo, taip važiuoja, geležinkeliais atvažiuoja, laivais išplaukia, kiekvieną dieną yra laivų, kurie išplukdo baltarusišką krovinį“, – Eltai teigė A. Latakas.

Anot jo, Rusija negalėtų pasiūlyti tokių pačių sąlygų krovinių tranzitui, kaip Lietuva.

„Tokių pačių sąlygų Rusija tikrai negalėtų pasiūlyti, nes uostai, apie kuriuos kalbama, yra žymiai toliau, juos reikėtų paruošti. Kaip susidėliotų visa situacija, tai grynai galėtų nebent politiškai, ekonomiškai – ne“, – sakė A. Latakas.

„Lietuvos geležinkelių” korporatyvinės komunikacijos vadovas Tomas Digaitis Eltai taip pat patvirtino, kad jokių pasikeitimų įmonės veikloje nėra fiksuojama.

Vežėjų atstovai po nakties Eltai teigė labai didelių nesklandumų pasienyje su Baltarusija nepatyrę.

Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Čiužas teigė, kad kol kas profsąjunga iš vairuotojų nusiskundimų negirdėjo. Vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas teigia, kad pasienyje pastaruoju metu suintensyvėjo vilkikų patikra, o dėl to išaugo ir laukiančiųjų eilės.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius Eltai sakė, kad oficialios informacijos iš Baltarusijos dėl to nėra gauta, o pralaidumas Medininkų pasienio kontrolės punkte yra normalus.

Premjeras: didelio smūgio nebus

Saulius Skvernelis sako, kad kol kas nėra jokio sprendimo, tačiau jei toks būtų, Lietuvos verslui reikšmingo smūgio tai nesuduotų.

„Mūsų verslas yra diversifikavęs savo rizikas. Tie, kas dirba su Rytų kryptimi, puikiai žino, jau ne viena krizė buvo, ir jie pasimokė. Mes matome pagal savo eksporto struktūrą, kad rizikos diversifikuotos. Tai kažkiek atsilieptų, (...) bet tai nebūtų kažkoks reikšmingas ir labai svarbus mums smūgis“, – žurnalistams penktadienį sakė S. Skvernelis.

Jis taip pat pridūrė, kad jei pareiškimas būtų realiai įgyvendintas, Lietuva į tai atsakytų.

„Negalėtų tiesiog krovininiai automobiliai važiuoti ir iš tos šalies nei per Lietuvą, nei per Lenkiją. (Baltarusijos – ELTA) ekonomikai, kuri ir šiaip sunkiai serga, matyt, būtų dar vienas smūgis. Nemanau, kad tai bus padaryta. O jeigu bus, bus adekvatus atsakymas“, – sakė premjeras.

S. Skvernelio teigimu, tokiais pareiškimais siekiama parodyti kaimynines šalis kaip priešiškai nusiteikusias.

„Siekiama parodyti, kad yra priešas už sienos, kad tavo kaimynas yra didžiausias tavo priešas ir tokiu būdu bandoma „kabinti makaronus“ Baltarusijos visuomenei apie menamą priešą, NATO valstybes, žvanginančias ginklais, kenkiančias Baltarusijai. Tikrai mes nesikišame į Baltarusijos vidaus reikalus, bet reiškiame savo poziciją, kad toje šalyje turi būti demokratiniai rinkimai“, – sakė premjeras.

A. Lukašenka ketvirtadienį nurodė uždaryti vakarinę sieną su ES šalimis Lietuva ir Lenkija. Be to, sustiprinta apsauga pasienyje su Ukraina.

Nuo rugpjūčio 9 dieną vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų šalyje nerimsta protestai prieš A. Lukašenką.