Naujausios
Gimtadienį pasitiks su gyvąja istorija ir rekordu
„Šiaulių dienų-777“, kurios prasideda kitą savaitę, rengėjai pristatė šventės įdomybes – „Gyvosios Šiaulių istorijos“ dieną, siekį nupinti rekordinę „Saulės“ pynę.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Nuo istorijos improvizacijų
Dalį renginių kuruojanti Turizmo ir informacijos centro laikinoji direktorė Giedrė Brazlauskaitė sakė, jog šventė prasidės nuo miesto istorijos.
Rugsėjo 16 dieną, pirmadienį, bulvaras – nuo amfiteatro iki Dailės galerijos – taps gyvosios Šiaulių istorijos scena. Veiksmas prasidės 17 valandą. Idėjos autorė ir režisierė – Dalė Dargienė.
„Tai žaidimas, improvizacija – sako D. Dargienė. – Kviečiu visus būti veiksmo dalyviais, ateiti apsirengus to ar kito laikmečio rūbais ir pabūti tame laike.“
Miesto istorija, padalyta į septynis laikotarpius – nuo priešistorės iki šių dienų – bus pristatoma teatralizuotu veiksmu.
Prie amfiteatro įsikurs senovinių ginklų ekspozicija, bus imituojamas Saulės mūšis, inscenizuojamas LDK laikotarpis, miestiečius sveikins karalienė Morta.
Atsidarys ir senovinis natūrinių mainų turgelis. Miestiečiai kviečiami mainyti senovinių daiktų, daržų gėrybių.
„Tik nesineškite bulvių maišų, nes tada Lietuvoje bulvių nebuvo“, – pataria šventės konsultantė istorikė Birutė Salatkienė.
Daug praeities vaizdų
Inscenizacija bus prisiminta 1445 metais pastatyta medinė bažnyčia, kurią šventins vyskupas. Atsivers carinės imperijos miesto vaizdas. Bus primintas Didždvario gimnazijos išgyventas bermontininkų užpuolimas.
Bulvare įsikurs tarpukario cukrainė. To laikmečio drabužiais pasipuoš padavėjos. Skambės Antano Šabaniausko, Danieliaus Dolskio dainos. Atgaivintame „Kapitol“ kino teatre bus rodomas filmas apie tarpukario Šiaulius.
Sovietmečio inscenizacijose – Pedagoginio instituto atidarymas, dviračių miestas, žygio ir dainos konkursai, roko maršas.
Šios dienos aktualijas pristatys Europos informacinis centras. Bulvare karaliaus riedlentininkai, riedutininkai, šiaurietiško ėjimo mėgėjai.
Gyvosios istorijos dienoje pasirodys per pusšimtis dalyvių. Įsijungė 39 miesto įstaigos, gimnazijos ir progimnazijos.
Istorinį vakarą baigs spektaklis „Amerika pirtyje“. Vaidinimas 19 valandą prasidės prie Didždvario gimnazijos.
Dar šventės atidarymo proga pirmadienį Katedroje 20.30 val. koncertą surengs berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“.
Pynė – kolegijos iniciatyva
Šiaurės Lietuvos kolegijos idėja – miestui nupinti rekordinę 1500 metrų „Saulės“ pynę iš baltų, geltonų ir oranžinių juostų.
Pynės sumanytojos kolegijos dėstytojos Sigitos Damanskienės teigimu, iki šiol pynės rekordas yra 1200 metrų.
Prie pynės vijimo prisidėti kviečiami miestiečiai. Studentai yra parengę lapelius, į kuriuos galima bus įrašyti linkėjimus miestui ir savo vardą. Lapeliai bus įpinti į pynę.
Pynimas prasidės pirmadienį, prie Dailės galerijos ir tęsis iki šeštadienio vis kitoje bulvaro vietoje.
Šeštadienį pynė iš suvyto kamuolio bus išvyniota per bulvarą visu ilgiu rekordui fiksuoti. Po to perduota saugoti „Aušros“ muziejui.
Kitos įdomybės
Rugsėjo 19 dieną Dailės galerija įgyvendins savo projektą „Interaktyvi Kaštonų alėja“. Ant plokščių baigiami piešti piešiniai papuoš alėjos sieną.
Rugsėjo 19–21 dienomis Povilo Višinskio aikštėje įsikurs „Susitikimų miestelis“. Kasdien vis kita susitikimų tema numatoma: ketvirtadienis – švietimo diena, penktadienis – miesto pasveikinimo, šeštadienis – Baltų vienybės diena, per kurią savo amatus prisistatys latviai ir lietuviai.
Rugsėjo 21 dieną, šeštadienį, bulvare prie Turizmo ir informacijos centro nuo 15 valandos suksis šokių kolektyvai.
Rengiami du skrydžiai oro balionu. Penktadienį oro balionas kils iš Didždvario gimnazijos stadiono pasveikinti skrydžiu šventinės eisenos. Šeštadienį planuojamas skrydis vienu iš didžiausių Europoje oro balionu, jis kils nuo Saulės laikrodžio aikštės, prieš finalinį šventės koncertą. Tik už skrydžio malonumą teks pakloti kelis šimtus litų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
RENGĖJOS: Spaudos konferencijoje šventės įdomybes pristatė (iš kairės) TIC laikinoji direktorė Giedrė Brazlauskaitė, režisierė Dalė Dargienė. Istorikė Birutė Salatkienė teigia: „Jeigu ir pritrūktų jėgų, bet yra pagirtinas pats noras“.
