Gimnazija „be dvasinių kančių“ susigrąžino S. Daukantą

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Nuo kitų mokslo metų pradžios S. Daukanto gimnazija taps inžinerinio ugdymo krypties įstaiga ir vadinsis Šiaulių S. Daukanto inžinerijos gimnazija.
Šiaulių miesto savivaldybės taryba vienbalsiai nusprendė Šiaulių Simono Daukanto gimnazijai suteikti inžinerinio ugdymo kryptį, atlikti struktūrinę pertvarką ir pakeisti mokyklos pavadinimą. Būtent pavadinimas ir tapo tuo akmeniu, kuris „išgarsino“ Šiaulius. Gimnazijos bendruomenės siūlymu buvo ketinama panaikinti S. Daukanto vardą iš gimnazijos pavadinimo. Visuomenėje kilus pasipriešinimui, gimnazijos bendruomenė poziciją pakeitė. Dabar, anot pranešėjų, pedagogai turės didelį rūpestį, kad po kelerių metų mokiniai nesakytų, kad S. Daukantas buvo inžinierius.

Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazija

Šiaulių miesto savivaldybės taryba vienbalsiai balsavo už sprendimą įvykdyti Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos struktūrinę pertvarką iki 2023 metų rugpjūčio 31 dienos ir pakeisti jos paskirtį iš bendrosios gimnazijos į gimnaziją, skirtą mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų matematikai, gamtos mokslams, technologijoms ir inžinerinei kūrybai, vykdančią specializuoto ugdymo krypties pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programas.

Taip pat nuspręsta pakeisti Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos pavadinimą ir pavadinti ją Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazija.

Šis klausimas buvo pateiktas vasario pradžioje vykusiame Tarybos posėdyje, tačiau visuomenėje didelį rezonansą sukėlė naujasis gimnazijos pavadinimas, kuriame buvo nelikę Lietuvos istoriko, rašytojo ir švietėjo, vieno iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų S. Daukanto pavardės.

Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė tuomet aiškino, kad tai gimnazijos bendruomenė išrinko naują Šiaulių inžinerinės gimnazijos pavadinimą.

Tai, kad Lietuvos istorinės asmenybės pavardės atsisako švietimo įstaiga, kuri turėtų būti inteligencijos, patriotizmo ir nacionalinių vertybių puoselėtoja, supykdė dalį miesto šviesuomenės, Tarybos narių. Prieš mėnesį vykusiame posėdyje E. Minkuvienė paprašė nesvarstyti šio klausimo, nes gimnazijos bendruomenė dar norėjo padiskutuoti dėl pavadinimo.

Kovo 2 dieną Taryba patvirtino ne tik šios mokyklos inžinerinę ugdymo kryptį, bet ir naują pavadinimą, kuriame S. Daukanto vardas išliko. Pasikeitusiu gimnazijos bendruomenės siūlymu nuspręsta pavadinti šią įstaigą Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazija.

Prieita prie tokios gėdos

Posėdžio metu Tarybos narys Juozas Pabrėža kalbėjo apie tai, kad situacija privertė nori–nenori daug ką pergalvoti.

„Deja, ne iš gerosios pusės sugebėjome pagarsėti visoje Lietuvoje dėl bandymo ištvoti į paribį Simoną Daukantą. O to „pagarsėjimo“ galėjo ir nebūti, jei nebūtų padaryta grubių klaidų“, – teigė politikas.

Pirmiausia jį labai nustebino gimnazijos direktoriaus Vytauto Kantausko pozicija ir visiškas bejėgiškumas tariantis su bendruomene. Jo manymu, padarius klaidą turėjo reaguoti Švietimo skyrius su vedėja E. Minkuviene priešakyje, o ir tam neatsitikus stabdyti tokį nevykusį Tarybos sprendimo projektą buvo Administracijos direktoriaus Antano Bartulio reikalas.

„Mere, po viso to išreikščiau nepasitikėjimą direktoriumi, kad buvo prieita iki tokios gėdos. Ačiū Dievui ir daugybei šviesių žmonių, kad Simono Daukanto vardas Šiauliuose išsaugotas“, – reziumavo J. Pabrėža.

Direktorius lygino nesulyginamus dalykus

Svečio teisėmis kalbėjęs gimnazijos direktorius Vytautas Kantauskas.

„Norėtųsi diskusijos, argumentavimo, o ne taip, kad kita pusė prisiima teisę į tiesą. (...) Mūsų bendruomenė taip nusprendė, kad mūsų kryptis būtų aiški miesto bendruomenei, kad niekas S. Daukanto nesietų su inžinerija, kad paklausus niekas nesakytų, kad jis buvo inžinierius“, – aiškino vadovas.

Jis atkreipė dėmesį į kitų mokyklų patirtį. Priminė, kad Vijolių gimnazija tapo Sporto gimnazija, nors esą vijoliškiai galėjo ir supykti. Nesulyginamus dalykus lygindamas direktorius pamiršo, kad Vijolių kaimas – net ne miesto, o Šiaulių rajono savivaldybės dalis.

V. Kantauskas akcentavo, kad Vilniaus M. Daukšos gimnazija tapo Vilniaus Gedimino technikos universiteto licėjumi.

„S. Daukantas mums tikrai artimas, mylimas ir gerbiamas, yra gimnazijos istorija. Kadangi buvo didelis spaudimas, mums klijuojamos etiketės, bendruomenė nenori būti negerbianti S. Daukanto, nepatriotai. Mums nesudarė dvasinių kančių paimti ir pakeisti sprendimą, perbalsuoti bei grąžinti S. Daukanto vardą į gimnazijos pavadinimą. Manau, kad dabar nebus pagrindo miesto bendruomenei ir Tarybos nariams susipriešinti“, – kodėl gimnazijos bendruomenė pakeitė nuomonę, komentavo jos vadovas.

Verslo vizija – regiono gimnazija

Pasisakyti posėdžio metu panoro ir Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmų (ŠPPAR) prezidentas Vytis Lembutis, pabrėžęs, kad verslui mokyklos pavadinimas be S. Daukanto vardo klausimų nesukėlė, mat verslininkų vizija dėl šios mokyklos yra platesnė – regiono gimnazija, kurioje galėtų mokytis ne vien miesto vaikai.

ŠPPAR atliko tyrimą siekdami išsiaiškinti, kokių profesijų trūksta Šiaulių darbo rinkoje. Paaiškėjo, kad kasmet mieste pritrūksta apie 240 inžinerinių darbuotojų ir tas trūkumas siekė per 1 300 darbuotojų.

Jis pažymėjo, kad jei S. Daukantas brangi mums asmenybė, tai ir jo vardo gimnaziją reikėtų suremontuoti

ŠPPAR prezidentas sakė, kad verslas turėjo savo nuomonę dėl gimnazijos pavadinimo.

Jis akcentavo, kad kartu su mokykla ieškojo S. Daukanto pavadinimo kilmės ištakų, nes tai sukėlė daug diskusijų. Ir surado vienintelį logišką paaiškinimą – S. Daukanto gatvė. „Atliko tyrimą“ ir išsiaiškino, kad Lietuvoje yra trys Simono Daukanto gimnazijos ir trys progimnazijos. Viena net visai netoli Šiaulių – Papilėje, todėl esą sakyti, kad S. Daukantą išima į paraštes, nebūtų teisinga.

O kalbant apie vertybes, V. Lembutis pakvietė Tarybos narius aplankyti šią mokyklą. Jei S. Daukantas yra brangus, tai reikėtų rasti lėšų ir ją suremontuoti, kad ji atitiktų šios iškilios asmenybės lygį.

Jis pasidžiaugė, kad ginčas vyksta tik dėl pavadinimo, bet ne dėl ugdymo esmės.

„Nepriklausomai nuo sprendimo, ugdykite savo jaunimą taip, kad po 10 metų nesakytų, kad S. Daukantas buvo inžinierius. Kita vertus, žiūrint į priekį ir matant regioninę gimnaziją, tai prie šio klausimo sugrįšime ateityje“, – savo užuominomis V. Lembutis leido suprasti, kad naujasis pavadinimas – tik tarpinis susitarimas.

Demokratijos judesys

Po balsavimo dėl sprendimo priėmimo replikavo Šiaulių meras Artūras Visockas: „Gaila bendruomenės, kuri neišdrįso ginti savo pradinio sprendimo. Ji patyrė milžinišką spaudimą, neatlaikė ir atėjo šiandien su tarpiniu sprendimu, kurį ir patvirtinome. Pamažu mokomės. Demokratija leidžia judėti visomis kryptimis, tokį judesį šiandien ir matėme.“

O J. Pabrėža atkreipė dėmesį, kad iš tribūnos kalbėjusios „šviesios galvos“ turėtų išmokti taisyklingai kirčiuoti, tariant žodį „inžinierius“.