Naujausios
Savivaldybė pridėjo tik 10 procentų
Savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis pranešė, kad jau beveik užbaigtas geležinkelio vėžės į Šiaulių laisvąją ekonominę zoną įrengimas bei krovos aikštelės statyba. Šis projektas atsieis apie 18,76 milijono eurų, iš kurių tik 1,8 milijono – Savivaldybės biudžeto lėšos. Likusią sumą gavo iš Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų. Anot direktoriaus, praėjusios savaitės pabaigoje iš pastarosios ministerijos gavo pranešimą apie skirtus paskutinius 2,5 milijono eurų.
Pirmiausia iš Susisiekimo ministerijos gauta 2,83 milijono eurų 1,3 kilometro geležinkelio atšakai nutiesti. Antrajame etape 2,04 kilometro geležinkelio linijai užbaigti per dvejus metus reikėjo kiek daugiau nei 5 milijonų eurų. Savivaldybė prisidėjo tik kiek mažiau nei ketvirčiu milijono, likusios lėšos – valstybės.
Paskutiniame etape už 10,63 milijono eurų buvo įrenginėjama krovos aikštelė arba vadinamasis viešasis logistikos centras. Savivaldybei šiam objektui užbaigti trūko 5 milijonų eurų. Meras A. Visockas bandė įvairiapusišku spaudimu gauti trūkstamus pinigus iš Krašto apsaugos ministerijos, motyvuodamas, kad ši infrastruktūra gali būti pritaikyta ir karo reikmėms. Tačiau Šiaulių paraiška buvo atmesta.
Meras feisbuke ilgai viešai skundėsi, kaip šalies valdžia skriaudžia Šiaulius ir neskiria milijonų, tačiau apie gautus pinigus iš Vyriausybės ir baigiamą įgyvendinti projektą neužsiminė nė žodžiu.
Spaudos konferencijoje A. Bartulis kalbėjo, kad įgyvendinus šį projektą buvo sukurtas valstybės turtas, iš kurio per mokesčius naudą gaus valstybė. Gavus valstybės lėšas, į viešąjį logistikos centrą investuoti 5 milijonai eurų iš Savivaldybės biudžeto į jį sugrįš ir bus kitais metais panaudoti kitiems miesto infrastruktūriniams projektams.
Geležinkelio vėžės ir krovos aikštelės projektą planuojama visiškai užbaigti pavasarį.
„Dar liko iki galo neišspręstas eismo reguliavimo klausimas. Turės būti įteisintas stoties statusas. Dėl netinkamos technologinės statybos darbų temperatūros kai kurie darbai nusikėlė į pavasarį“, – sakė vadovas.
Naują infrastruktūrą perduos valstybei
Savivaldybėje svarstyti variantai, kam šią sukurtą brangią infrastruktūrą perduoti valdyti. Buvo renkamasi iš trijų variantų: perduoti Šiaulių oro uostui, skelbti konkursą operatoriui parinkti arba atiduoti valstybei. Pasirinktas pastarasis variantas, kuris būtų įgyvendintas vėžę ir logistikos centrą atidavus AB „LTG infra“, kuri valdo šalies geležinkelio infrastruktūrą.
Administracijos direktorius informavo, kad turėjo susitikimą su Šiaulių muitinės atstovais. Šiuo metu Metalistų gatvėje įsikūrusi muitinė šioje miesto vietoje sukelia didelį krovininio transporto eismą, todėl yra planų muitinę perkelti į naująjį viešąjį logistikos centrą.
A. Bartulis dar kartą patvirtino, kad Savivaldybė nėra ištyrusi brangios geležinkelio vėžės ir krovos aikštelės poreikio. Vadovaujamasi logika, kad yra infrastruktūra, atsiras ir poreikis. Dar tik ketinama verslui pristatyti šią infrastruktūrą, parodyti jos privalumus.
Ar viešasis logistikos centras netaps muitinės skyriumi, į kurį važiuos daug transporto muitinės procedūroms atlikti, tačiau miestui iš to naudos bus nedaug?
Administracijos direktorius džiaugėsi, kad Lietuvos geležinkeliai žadėjo įlieti minėtą geležinkelio atšaką į Šiaurės Lietuvos logistinę sistemą, kuri konkuruoja su automobių infrastruktūra. Kaip jai seksis, esą viskas priklauso nuo valdytojo.
Pasiteiravome A. Bartulio, kodėl valstybės turtą kūrė ir investavo Savivaldybė?
„Būtų labai gražu, jei ir Vyriausybė, ir ministrai suprastų, kad regionuose ekonominį potencialą turi kurti ir pati valstybė. Greičiausiai reikia išprovokuoti ministrus ir Vyriausybę, įtikinti, kad tokį potencialą neturi kurti Savivaldybė“, – sakė Administracijos vadovas.
Jis priminė, kad pavyko nutildyti pramoninio parko skeptikus. Įmonės investavo, veikia, sukūrė daug naujų vietų. Viliasi, kad taip bus ir su geležinkelio vėže bei logistikos centru.
