Naujausios
Geležinė princesė brangiai kainuoja
KULTŪROS KAINA: FESTIVALIS — 40 TŪKSTANČIŲ, O VIENAS MUZIKINIS SPEKTAKLIS — 150 TŪKSTANČIŲ LITŲ
Keturiolika Tytuvėnų vasaros festivalio koncertų, tarp jų — opera, kainuoja mažiau negu vienas šį penktadienį Šiaulių arenoje įvyksiąs muzikinis spektaklis „Geležinė princesės diena“. Šiam spektakliui Šiaulių savivaldybė skyrė per 150 tūkstančių litų, dar 52 tūkstančius pridėjo kiti rėmėjai, o vasaros festivalis šiemet versis su 40 tūkstančių litų.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Sąmata — beveik 200 tūkstančių
Muzikinio spektaklio pagal V. Palčinskaitės pjesę „Geležinės princesės diena“ ir šiuolaikinės vaikų meno parodos “Tūkstantmečio atspindžiai“ sąmata krizės metu atrodo gana įspūdinga — 172 tūkstančiai litų. Iš miesto Savivaldybės šiam projektui skirta 150 tūkstančių, rėmėjų ir projektų lėšos — 52 tūkstančiai litų. Beveik 10 tūkstančių skirta fotografijų parodai, likę pinigai — spektakliui.
Spektaklį režisuoja Šiaulių dramos teatro aktorė Inga Norkutė. Spektaklyje dalyvaus vaikų ir mokinių kolektyvai, vaidins Jūratė Budriūnaitė, Romas Trijonis, Nomeda Bėčiūtė.
Autoriniams honorarams, režisieriui, muzikos autoriui, aktoriams, dailininkui, muzikos aranžuotėms, muzikos įrašymo paslaugoms atskaičiuota 57,170 tūkstančio litų. Honorarai mokami aštuoniems asmenimis, tik vaikai ir moksleiviai projekte dalyvauja nemokamai. Režisierės honoraras — 10 tūkstančių litų.
Kostiumai pagrindiniams herojams, šokėjų, choristų, muzikantų aprangos detalės kainuos 30 tūkstančių litų. Jungtininių repeticijų ir generalinės repeticijos išlaidoms (gaiviesiems gėrimams dalyviams, maistui) išleidžiama 10 tūkstančių litų.
Šventės koordinatorė, Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Asta Lesauskienė sako, kad sąmata nėra tikslus dokumentas, o tik planas. Apie tikslias išlaidas esą bus galima kalbėti po renginio.
A. Lesauskienė teigimu, vertingiausia tai, kad spektaklio įrašą parodys Lietuvos televizija. Renginio transliacija (50 anonsinių reklamų), bendri dviejų renginių plakatai — skrajutės, parodos plakatai, elektroniniai kvietimai kainuos 22 tūkstančius litų.
Paklausta, ar šis renginys ne per prabangus krizės metu, A. Lesauskienė atsakė, jog jam pritarta prieš metus. „Muzikinis spektaklis brangiai kainuoja“, — įsitikinusi koordinatorė.
Kitokia patirtis
Tikrai, gal brangu? Kiek kainuoja kultūrinis renginys? Šiaulių filharmonijos direktorė, Tytuvėnų vasaros festivalio organizatorė N. Saimininkienė sako, kad kultūrinio renginio kaina gali siekti nuo nulio iki kelių milijonų litų.
„Kultūros renginys gali būti kaip misija, meno, idėjos delegavimas, paskleidimas visuomenėje, ugdymo ir grožio misija. Bet menas gali būti ir kaip priemonė užsidirbti pinigų“, — sako N. Saimininkienė.
Festivalio organizatorė įsitikinusi — renginys kainuoja tiek, už kiek jį galima įgyvendinti. Praėjusiais metais Tytuvėnų vasaros festivalis kainavo 140 tūkstančių litų. Buvo surengta 14 koncertų, vienas iš jų — opera „Acis ir Galatea“.
55 tūkstančius litų kainavusią operą statė Nacionalinio operos ir baleto teatro režisierius Gediminas Šeduikis. To paties teatro dailininkė Marta Vosyliūtė kūrė kostiumus, Nacionalinės premijos laureatas Robertas Šervenikas sudarė festivalio programą, dirigavo trijuose koncertuose.
Pirminė operos dailininkės ir režisieriaus idėja buvo pastatyti surenkama sceną, prigrūsti rekvizito ir parodyti spektaklį. Paaiškėjo, kad scena kainuoja tiek, kiek režisieriaus ir dailinininkės darbas kartu sudėjus. Festivalio organizatorės įsitikinimu, scena reikalinga tiems, kurie turi pinigų, bet neturi fantazijos. O Šiaulių regione yra puikių vietų su labai gera akustika, kur nereikia įgarsinimo.
Direktorė vardija honorarus. Režisieriui sumokėti 4705 litai 88 centai. Atlikėjos Ramintos Vaicekauskaitės, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatės, honoraras — 2300 litų, Viktoro Gerasimovo — 1900 litų, Kęstučio Alčiauskio — 2300 litų. “Polifonijos“ honoraras — 5 tūkstančiai litų. Lietuvos kameriniui orkestrui, transportui, nakvynei, maistui ir reklamos skaidai atseikėta apie 30 tūkstančių litų.
Šviesos režisieriaus šiauliečio Domo Kančiausko paslaugos neviršijo poros tūkstančių. Grimuotojai sumokėti 850 litų. Libreto iš vokiečių kalbos vertimas kainavo 240 litų. Medžiagų, dekoracijų kaina — apie 4 tūkstančius litų, kostiumai kainavo 3500 litų. Nors buvo naudojamos nebrangios medžiagos, scenoje kostiumai atrodė puikiai. Pasak N. Saimininkienės, iš nieko buvo bandoma padaryti viską.
Tytuvėnų seniūnija, kaip projekto partneris, prisidėjo savo lėšomis ir pajėgomis, tad Filharmonijai nekainavo nei dekoracijų kalimas, nei kiti ūkiškos rankos reikalaujantys darbai.
Festivalio organizatorės teigimu, festivalio sąmata, jei už viską mokėtumei, prasidėtų nuo pusės milijono litų.
„Kai nėra tiek pinigų, kiek reikia idėjai įgyvendinti, desperatiškai pradedi ieškoti idėjos ir žmonių, kurie kartu nori tą idėją įgyvendinti. Tikram menininkui yra svarbu, kiek jo sukurtas personažas, vaidmuo, muzika, žodis ir apšvietimas yra paveikus žmonėms“, — sako N. Saimininkienė.
Finansavimas mažėja
Tytuvėnų vasaros festivalio finansavimas kasmet mažėja. Šiemet festivaliui Kultūros ministerija ir Kelmės rajono savivaldybė skyrė 40 tūkstančių litų. Nauja opera nebus statoma. Nutarta rodyti pernykščią.
„Kai iškyla dilema, ar iš vaikų atimti maitinimą, ar mokėti pensijas, man neleidžia savigarba atmesti fantaziją ir kultūrą pirkti tik už pinigus. Šiandien, šioje situacijoje, nepadoru reikalauti finansinio maksimumo“, — sako N. Saimininkienė.
Organizatorė įsitikinusi: festivalį reikia išlaikyti šiandien, o pinigai ateis vėliau. Tada vėl bus galima kalbėti apie normalius honorarus, dekoracijas, užmokestį kiekvienam, kuris bent pirštą dėl festivalio pajudino.
Taupo, kiek išgali
Rūta Stankuvienė, III tarptautinio folkloro konkurso-festivalio „Saulės žiedas“ direktorė, skaičiuoja, kad pagal dabartinius paslaugų įkainius liepos 8— 14 dienomis vyksiančiam festivaliui reikėtų apie 600 tūkstančių litų.
Apkarpyta festivalio sąmata siekia 350— 400 tūkstančių litų. Už tiek, pasak R. Stankuvienės, Vilniuje puošiamas vienas tiltas.
Iš miesto biudžeto festivaliui skirta 180 tūkstančių litų. Pinigų šiek tiek skiria Kultūros ministerija bei Kultūros fondas. Prisivilioti privačius rėmėjus, pasak R. Stankuvienės, sunku, visi atsiremia žodžiu: „Krizė“.
Preliminariais duomenimis, festivalyje dalyvaus 450 dalyvių iš Graikijos, Lenkijos, Slovėnijos, Gruzijos, Turkijos, Prancūzijos, Šri Lankos, Pietų Korėjos, Ganos, Alžyro, Bulgarijos, Indijos, Lietuvos. Visus dalyvius reikia apnakvyndinti, pamaitinti, parsivežti iš oro uosto. Kainuoja scenos nuoma, apšvietimas, įgarsinimas, viešinimo darbai.
„Saulės žiedo“ koncertai vyks ne tik Šiauliuose, dalyviai važinės koncertuoti ir po apskritį. R. Stankuvienė pabrėžia, kad festivalio metu vyksta konkursas, todėl dalyviai turi būti kokybiškai priimti.
„Viską trumpiname, mažiname, ir galo tam nematyti“, — atsidūsta direktorė. Atsisakyta gausių miesto papuošimų, fejerverkų, reklamos išlaidų. Bet tai, kas svarbiausia festivalyje — susitikimai su lietuvių ir kitų šalių kultūromis — išliks.
POŽIŪRIS: Muzikinio spektaklio „Geležinės princesės diena“ ir šiuolaikinės vaikų meno parodos “Tūkstantmečio atspindžiai“ koordinatorė, Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Asta Lesauskienė įsitikinusi — muzikinis spektaklis brangiai kainuoja.
ARITMETIKA: Tytuvėnų vasaros festivalio organziatorė Nijolė Saiminininkienė visą festivalį suorganizuoja už mažesnę sumą, nei kiti — vieną renginį. Organziatorės rankose — operos „Acis ir Galatea“ atlikėjų kostiumai, kurie kainavo tik 3500 litų.
TAUPYMAS: Rūta Stankuvienė, festivalio „Saulės žiedas“ direktorė, sako, jog šiemet festivalio lėšos — apkarpytos. Atsisakyta miesto puošimo, fejerverkų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
