Naujausios
Lietuvą vežėsi su savimi
Gedulo ir vilties dienos minėjimas Šiauliuose prasidėjo likus vienai minutei iki vidurdienio – masinių trėmimų aukos pagerbtos tylos minute.
Nuo vidurdienio prasidėjo akcija „Atminties neištremsi“: buvo skaitomi tremtinių, politinių kalinių vardai, pavardės ir jų likimai – grįžo, negrįžo, likimas nežinomas.
Plačiau apie trėmimus buvo galima sužinoti Jono Bartkaus, kurio abu tėvai buvo ištremti, vestoje ekskursijoje „Traukinys į nežinią: Šiaulių tremties istorijos“.
Atmintinos dienos minėjimas tradiciškai tęsėsi prie geležinkelio rampos – iš čia 1941 metų birželį į tremtį, lagerius pajudėjo gyvuliniai vagonai su žmonėmis.
Sugiedotas Lietuvos himnas, okupacijos aukos dar kartą pagerbtos tylos minute.
„Jau daugiau nei trisdešimt kartų renkamės čia, prie geležinkelio rampos, minėdami tas nelemtas datas, kai šimtai tūkstančių Lietuvos žmonių buvo negailestingai išplėšti iš tėviškės ir išvežti į atšiaurias Sibiro vietoves vergovei ir pražūčiai. Naivuoliai, jie galvojo, kad atims iš mūsų Lietuvą, mes gi vežėmės ją kartu su savimi – mūsų kalbą, papročius, tikėjimą, maldas ir dainas, darbštumą, padorumą, sumanumą ir atkaklumą“, – sakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo tarybos narys Valentinas Kemėšis.
„Aš nebuvau ištremtas, bet aš grįžau iš tremties, kadangi ten gimiau. Mano giminė yra išdraskyta – dalis ištremta į Sibiro tolius, dalis emigravo į Vakarus“, – sakė Alfredas Lankauskas.
Minėjime koncertavo Šiaulių kultūros centro choras „Tremtinys“ (meno vadovė Ginta Palujanskienė) ir solistas Liudas Mikalauskas – dainos suvienijo renginio dalyvius.
Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje už tremtinius ir politinius kalinius aukotos šv. Mišios. Po jų vyko koncertas, skirtas Gedulo ir vilties dienai.
Muzikinius kūrinius atliko „Camerata Solaris“ Šiaulių miesto simfoninio orkestro styginių grupė, vadovaujama maestro Vilhelmo Čepinskio, Marija Čepinskytė (fortepijonas), Kornelija Morkevičiūtė (violončelė), Deividas Lagūnas (smuikas), dainininkės Eglė Biveinytė ir Gabija Kušleikaitė. Renginį vedė Raimonda Sližienė.
Atminimą įprasmino parodos
Renginiai, skirti Gedulo ir vilties dienai, Šiauliuose tęsėsi visą savaitę.
Birželio 12 dieną Venclauskių namuose-muziejuje pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) paroda „Kovojančios Lietuvos prezidentas. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkas, partizanų generolas Jonas Žemaitis-Vytautas (1909-03-15–1954-11-26)“, skirta generolo J. Žemaičio-Vytauto 70-osioms žūties metinėms atminti.
Parodą pristatė parodos autorės Gerda Kazickienė ir Aistė Tarabildienė.
Parodoje pasakojama Žemaičių šeimos istorija, pristatomi J. Žemaičio mokslai Karo mokykloje Kaune, tarnyba Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje, veikla sovietų ir nacių okupacijų metais, pokario kova antisovietiniame pogrindyje, nelaisvės metai sovietų režimo gniaužtuose. Aptariamas ir partizanų generolo atminimo įamžinimas.
Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos ypatingojo, Lietuvos centrinio valstybės, Lietuvos valstybės istorijos ir Kauno regioninio valstybės archyvų, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų, Raseinių krašto istorijos, Kėdainių krašto, Vytauto Didžiojo karo ir Šiaulių „Aušros“ muziejų bei privačių asmenų archyvų.
Paroda Venclauskių namuose-muziejuje veiks iki liepos 6 dienos.
Birželio 9–13 dienomis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko edukacija „Šiaulių miesto ir krašto istorija dokumentiniuose vaizdo įrašuose: skaudūs istorijos puslapiai“, skirta 5–12 klasių mokiniams.
Birželio 11 dieną Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Didžiojoje skaitykloje buvo atidaryta paroda „Knygos ženklu pažymėtas gyvenimas“, skirta Šiaulių miesto garbės piliečiui profesoriui Vyteniui Rimkui atminti ir jo kūrybiniam palikimui įprasminti.
