Naujausios
Garbės pilietis užmynė ant miesto nuospaudų
Vakar Šiaulių miesto tarybos iškilmingame posėdyje pasveikinti ir pagerbti trys naujieji miesto Garbės piliečiai. Vienas iš jų valdžios galvoms netikėtai priminė miesto skaudulius.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skratas.lt
Šiaulių garbės piliečių vardai šiemet suteikti Stasiui Gliaudžiui, Šiaulių universiteto mokslininkui gamtininkui, Nellie Sudavičius MacCallum, Omahos (JAV) lietuvių bendruomenės atstovei, ir Arvydui Saldai, buvusiam antrajam po Nepriklausomybės atgavimo Šiaulių merui, Šiaulių banko tarybos pirmininkui. Kiekvieną jų salė sveikino ne tik plojimais, bet ir atsistodama.
S. Gliaudys prisipažino nesitikėjęs tokios garbės. Esąs tik eilinis pilietis ir paprastas Šiaulių universiteto darbuotojas — joks Šiaulių universiteto Gamtos muziejaus direktorius, kaip skelbė oficialūs Savivaldybės raštai.
Iškilmių išvakarėse S. Gliaudys, „Šiaulių kraštui“ tikslindamas savo pareigas universitete, juokėsi: “Man aštuoniasdešimt metų, nuo 1961 metų dirbu universitete, bet iki direktoriaus man toli“.
Pilnutėlėje politikų ir paprastų sveikintojų didžiojoje Savivaldybės salėje S. Gliaudys pasakė kalbą, kurią valdžios vyrams, matyt, seniai norėjo pasakyti, bet neturėjo progos. Klausėsi jos ir prieš rinkimus į Šiaulių gimtadienio šventę atskubėję premjeras Gediminas Kirkilas, aplinkos ministras Artūras Paulauskas.
Garbės pilietis priminė, jog jo įkurtame Gamtos muziejuje tarp 3000 eksponatų yra tik du „valstybiniai“, visi kiti surinkti padedant studentams, asmeniniai ar kitų kolekcininkų. Savivaldybės šis muziejus iki šiol nesudomino, nors tik Vilnius, Klaipėda ir Šiauliai tokiais muziejais gali didžiuotis.
Universiteto Botanikos sodas, taip pat S. Gliaudžio įkurtas, kažkada buvo 5 hektarų ploto ir buvo numatomas dar plėsti. Bet dabar jau „susitraukė iki 2,5 hektaro ir dar pusę hektaro ketinama iš jo atkąsti“. Melioratorių nutiestas kelias į jį prieš keturis dešimtmečius — toks ir likęs.
S. Gliaudys klausė, kodėl į Salduvės parką taip veržiasi statybos, kodėl mieste įsigalėjo medžių pjovimo vajus? Bet salė tokios kalbos nebuvo pasirengusi klausytis ir nekantriais plojimais paragino oratorių ją baigti.
Arvydas Salda apdovanojimą sakė laikąs komandos — žmonių, su kuriais jam teko dirbti Savivaldybėje, pramonininkų, „rotariečių“ — nuopelnu. Prisimindamas 1991 metus, kai tapo miesto meru, A. Salda padėkojo už “gerą paveldą“ buvusiems miesto vadovams Šiaulių garbės piliečiams Viliui Kazanavičiui ir Povilui Morkūnui.
„Visada jaučiuosi Šiaulių piliečiu, o šis apdovanojimas man primins, kiek darbų dar turiu nuveikti,“ — sakė A. Salda.
Amerikietė Nellie Sudavičius MacCallum, kuri įvardijama Šiaulių ir Omahos miestų draugystės idėjos autore, savo kalbą skaitė anglų ir lietuvių kalbomis.
Vokietijoje išeivių lietuvių šeimoje gimusi moteris sakė, jog Lietuvai atgavus Nepriklausomybę pagalvojo, ką gali jos labui nuveikti. Džiaugėsi, jog pavyko nutiesti draugystės tiltus tarp Šiaulių ir Omahos.
„Daugiau nei dešimt metų miestai draugauja, o mes susiradome draugus visam gyvenimui,“ — sakė Nellie Sudavičius MacCallum.
RŪPESTIS: Gamtininkas Stasys Gliaudys per šventę priminė valdžiai, kad rūpestis gamta, kultūra — ir jos reikalas.
KALBA: Amerikietė Nellie Sudavičius MacCallum, kuri prieš daugiau nei dešimt metų pirmą kartą atvykusi į Šiaulius lietuviškai mokėjo pasakyti tik „labas“ padėkos kalbą skaitė angliškai ir lietuviškai.
NUOPELNAS: Buvęs miesto meras, bankininkas Arvydas Salda garbės vien sau neprisiėmė, sakė, jog tai — šiauliečių, su kuriais jam teko ir tenka dirbti, nuopelnas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
