Naujausios
Gandrai suka ratus
Kuršėniškė skaitytoja daugiau negu tris dešimtmečius turi sklypą sodininkų bendrijoje „Paventys“. Greta jo yra kita bendrija, pavadinimu „Prie šilelio“. Gandralizdis puošė pastarąją.
Praėjusiais metais abiejose bendrijose dirbo ESO meistrai, keitė elektros kabelių linijas iš orinių į požemines. Kabeliai buvo nuimti, stulpai išgriauti, didžioji dalis jų išvežta, tik kai kurie palikti griovio kraštui sutvirtinti.
Verčiant visus stulpus iš eilės, buvo nuimtas iš viename buvęs gandrų lizdas.
Šios savaitės antradienį atvykusi į sodą kuršėniškė pastebėjo gandrą, paskui dar vieną. Paukštis suko ratus aplink tą vietą, kurioje dar pernai stovėjo stulpas su gandralizdžiu, vis nutūpdamas tai ant vieno namo kamino, tai ant kito, ir gageno, gageno.
„Aišku, kad gandras sugrįžo namo ir neberado savo lizdo“, – sakė skaitytoja.
Jai apmaudu, kad elektros linijų rekonstrukcija sugriovė gandrų planą šiemet sodininkų bendrijoje vėl perėti gandriukus.
Anot pašnekovės, gandralizdis čia buvo įrengtas prie kelis dešimtmečius, taigi tiek laiko gandrai čia kiekvieną pavasarį sugrįždavo, išperėdavo po du ar tris paukštelius.
Iki to lizdo elektros stulpe gandralizdis sodininkų bendrijoje „Prie šilelio“ buvo įrengtas ant siurblinės. Jo nelikus, gandrai pabandė įsikurti kitoje vietoje – šakeles, velėną, lapus, kitką vis nešė ant elektros stulpo.
Tada elektrikai namus praradusių paukščių pasigailėjo ir į elektros stulpą įkėlė ritinį, palengvindami įsikūrimą raudonsnapiams. Elektrikų dovana paukščiams labai patiko ir jie negaišdami susisuko lizdą – namus paukšteliams.
Kuršėniškė galvoja, kad, naikindami elektros stulpus, darbininkai tą vienintelį, kuriame buvo įkeltas gandralizdis, tiesiog privalėjo palikti. Dabar viliasi, kad gandrai neišskris visam laikui, o ras jaukią vietą ir ims kurtis iš naujo.
„Širdį spaudžia. Tiek mažai gandrų Lietuvoje likę, reikia saugoti“, – sakė kuršėniškė.
Gandrai ieško, kur geriau
Kurtuvėnų regioninio parko gamtininkas ornitologas Vidmantas Lopeta sako, kad gandrai išties sugrįžta į tą lizdą, kurį buvo palikę per žiemą. Todėl natūralu, kad labai nustemba jo neberadę.
„Negeras elgesys. Būtinai turėjo stulpą su gandralizdžiu palikti. Negi kam jis būtų trukdęs“, – įsitikinęs gamtininkas.
Jo žodžiais, jau pats laikas šiuos paukščius saugoti, nes jų sparčiai mažėja. Viena iš priežasčių – smulkiojo žemės ūkio nykimas.
„Gandras yra teisingo ūkininkavimo indikatorius, nes jis gyvena sveikoje aplinkoje, kur mažai chemikalų. Dabar pievų mažėja, nes žmonės gyvulių nebeaugina, tokia politika. Laukai suariami, rapsais, javais užsėjami, tręšiami – gandrai nebeturi kuo maitintis, todėl migruoja iš vienų vietų į kitas, ieškodami maisto sau ir gandriukams“, – sakė V. Lopeta.
Kirtis gandrams, anot jo, ir urbanizacija.
„Aplink Šiaulius, prie Aukštelkės, vyksta statybos, tai mažina šių paukščių maitinimosi vietas, dėl to jie išskrenda, palikdami tuščius gandralizdžius“, – teigė ornitologas.
O kartais gandrai lizdus palieka, jeigu jie laiku neišvalomi. Jei lizdas įkeltas į medį, valyti jį turėtų būti žmogaus pareiga. Visai kitas reikalas – elektros stulpe, prie tokio lizdo niekam, išskyrus specialistus, prisiartinti nevalia.
