Naujausios
Valdžią turi, atsakomybės – ne
Martynas ŠIURKUS teigia, jog praėjusios kadencijos 46 Seimo narių ( daugiausia konservatorių) kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl tiesioginių merų rinkimų atitikimo Konstitucijai buvo geras dalykas:
– Tai privertė svarstyti ir mero galių klausimą, jo įgaliojimų ribas. Konstitucinis Teismas aiškiai pasisakė, jog pagal Konstituciją visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, kiekvieno balsas turi vienodo svorio.
Tiesioginiai merų rinkimai pirmą kartą buvo surengti 2015 metais. Jau tada kalbėta, kad jie nėra suderinti su Konstitucija ir tuo metu galiojusiu Savivaldos įstatymu. Surengėme tiesioginius merų rinkimus ir nuo to laiko imta vis kaitalioti Savivaldos įstatymą, vis daugiau ir daugiau galių perduodant merui ir mažinant savivaldybės tarybos galias.
Dabar priėjom prie to, kad meras turi valdžią, o atsakomybės – ne.
Aš esu už tiesioginius merų rinkimus, bet turi būti nustatytas aiškus mero ir savivaldybės tarybos santykis. Neužtenka Konstitucijos pataisos su vienu sakiniu, kad meras renkamas tiesiogiai savivaldybės rinkėjų.
Pavyzdžiui, dabar miesto Taryboje turime svarstyti 40 savivaldybės įstaigų vadovų ataskaitas. Bet įtakos jų vertinimui Taryba jau neturi, nes meras jau yra įvertinęs įstaigų vadovus, paskyręs jiems ir atlyginimų priedus. Tai kam tos ataskaitos iš viso teikiamos Tarybai?
Kitas pavyzdys. Nutraukė sutartis dėl patalpų nuomojimo vaistinėms, o po to ateina į Tarybą, kad tai patvirtintume, prisiimtume atsakomybę.
Arba, pavyzdžiui, miesto biudžetas rekordinis, o neformaliojo ugdymo įstaigoms, sporto mokykloms biudžetas sumažintas 10 procentų. Kodėl? Kur čia mero, o kur Tarybos atsakomybė?
Su valdžia turi būti prisiimama ir atsakomybė. Turi būti aiškiai įstatymu paskirstytos galios – kur mero, o kur savivaldybės tarybos.
„Pagrindinis klausimas – kiek merui duoti valdžios?“
Vaclovas VINGRAS mano, jog tiesioginiai merų rinkimai turi išlikti, nes jie į savivaldybių tarybų veiklą atnešė stabilumo:
– Dabartinę tvarką vertinu patenkinamai, lygindamas su tuo, kas buvo anksčiau, kai per kadenciją merai keitėsi ir du, ir tris kartus. Mero figūra įtakos ir sprendimų priėmimo požiūriu dabar yra sureikšminta, tai akivaizdu.
Mano nuomone, dabar pagrindinis klausimas – tiesiogiai renkamo mero įgaliojimų suformulavimas, kiek merui duoti valdžios? Pavyzdžiui, dabar jis priima į darbą ir atleidžia iš darbo įstaigų vadovus, tam Tarybos pritarimo nebereikia. Ginčas vyksta, kiek čia yra atstovaujamosios institucijos, kokia yra savivaldybės taryba, o kiek vykdomosios institucijos funkcijų? Kai kurie komentatoriai pastebi ir tai, kad savivaldybės taryba ir meras veikia lygiagrečiai, kaip atskiri vienetai.
Kaip šiaulietis rinkėjas matau, kad sutvirtėjo mero Artūro Visocko ranka per tas dvi kadencijas, kai jis tiesiogiai renkamas visų rinkėjų. Ypač sprendžiant komunalines problemas – miesto tvarkymo, švaros, sanitarijos. Visi šie darbai yra paspartėję, už tai A. Visockui galiu pasakyti komplimentų. To niekas nepaneigs, nors projektai vykdomi iš europinių pinigų.
Jeigu tiesiogiai renkamam merui suteikiame daug galių, tai daug kas priklauso nuo jo asmenybės, supratimo, požiūrio į įvairius klausimus. Šis subjektyvus aspektas labai svarbus.
Pavyzdžiui, ryškiausias miesto lyderis, pakeitęs Šiaulius, mano nuomone, buvo Vilius Kazanavičius (vadovavo miestui 1973–1980 metais – red. pastaba), kuriam šiemet sukanka 85 metai. Jis šalia ūkinių, einamųjų klausimų lygiagrečiai sprendė humanitarinius klausimus. Jo dėka mieste pradėjo veikti KPI fakultetas, pastatyti Mokytojų namai, Inžinierių namai, P. Višinskio bibliotekos statyba pradėta, Dramos teatras miesto lėšomis remontuotas, Vilniaus gatvės bulvaras tiestas. Kas jį vertė tai daryti? Kas liepė? Niekas.
Šiaulius iš darbininkų miesto jis vertė ir į inteligentijos miestą. Dabar lyg grįžtame į darbininkiškąją situaciją. Inteligentijos, ypač kūrybinės, akivaizdžiai mažėja, dailininkai išsibarstė, jaunimas išvyksta. Visa tai akivaizdi universiteto griūties pasekmė.
Labai svarbu, kad meru renkamas asmuo matytų miesto perspektyvą, kad imtųsi strateginių dalykų sprendimo.
Į mero rankas atiduotų vykdomąją valdžią
Justinas SARTAUSKAS teigia, jog „tiesiogiai išrinktas meras yra geras dalykas“:
– Savivaldybės taryboje įsivyrauja stabilumo euforija, meras turi stipresnės įtakos daryti darbams, kuriuos, jo nuomone, reikia daryti miesto labui.
Konstitucinis Teismas pasakė, jog tiesioginiai merų rinkimai yra neteisėti, tačiau didesnė blogybė būtų juos panaikinti ir grįžti prie ankstesnės merų rinkimų tvarkos. Nemanau, kad Seimas nesugebės padaryti Konstitucijos pataisos ir jų įteisinti – per daug didelis yra visuomenės spaudimas, rinkėjai nori merą rinkti tiesiogiai.
Aišku, bus ilgos diskusijos dėl mero galių. Jeigu merui yra suteikiamos savivaldos atstovaujamosios institucijos galios, tai tuomet jam negali būti priskiriami viešojo administravimo įgaliojimai. O jeigu jis tampa vykdomosios institucijos, vykdomosios valdžios vadovu, koks tuomet yra jo santykis su savivaldybės taryba?
Pirmąją savivaldybių tarybų kadenciją (1990–1995 m.) meras buvo vykdomosios institucijos, savivaldybės administracijos vadovas. Kadangi turėjau darbo patirties su tuometiniais pirmaisiais Šiaulių merais šviesaus atminimo Kazimieru Šaviniu, Arvydu Salda, tai manau, jog tas modelis yra geresnis, nei dabartinis.
Aš manau, jog tiesiogiai renkamas meras galėtų būti savivaldybės administracijos vadovas ir pirmininkauti savivaldybės taryboje. Taip, pavyzdžiui, yra Omahoje (JAV). Pirmininkaudamas demonstruotų tarybai, ką reikia daryti, turėtų jai įtakos, bet nebūtų tarybos narys – visi tarybos nariai tuomet būtų lygūs.
Dabar gi meras yra viršesnis už kitus tarybos narius, merui suteiktos kai kurios vykdomosios institucijos galios, jis skiria ir atleidžia savivaldybės įstaigų vadovus. Konstitucinis Teismas pasakė, jog taip negali būti – visi tarybos nariai yra lygūs pagal Konstituciją.
Jau dabar manoma, kad dėl mero galių bus sunku susitarti. Todėl gali būti siūloma tik aptaki Konstitucijos pataisos formuluotė, jog meras yra tiesiogiai renkamas, o toliau mero įgaliojimai būtų reguliuojami įstatymais. Bet manau, jog būtina iš karto Konstitucijoje apibrėžti, ar meras yra savivaldos atstovaujamosios institucijos, ar vykdomosios institucijos vadovas.
Manau, kad dėl tiesioginių merų rinkimų išlaikymo bus didelis visuomenės spaudimas ir Seimas privalės susitarti. Kito kelio nėra.
Antra vertus, pirmieji tiesioginiai merų rinkimai vyko ekonominio pakilimo metu, tada ir ES paramos lėšų daug atėjo, tai turėjo reikšmės merų veiklai ir visuomenės nuomonei suformuoti, kad taip išrinkti merai yra labai pajėgūs.
