Naujausios
Gali didėti rinkliava už atliekas
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui bankai nebeskolina pinigų. Savivaldybėms teks kloti daugiau nei 4 milijonus litų mechaninio-biologinio apdorojimo gamyklos statybai. Iš kur gaus pinigų? Merai svarsto didinti rinkliavą.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Iš kur imti pinigų?
Vakar Šiaulių raegiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) valdyba kartu su dalininkais – savivaldybių merais, be kitų klausimų svarstė mechaninio-biologinio įrenginio projektą.
Su rangovu ir operatoriumi – UAB „Neg Recycling“ – sutartis pasirašyta gruodžio 2 dieną. Gamyklą Aukštrakių sąvartyne planuojama pastatyti per dvejus metus.
Savivaldybių lėšų projektui finansuoti reikėtų kitų metų antrąjį pusmetį. Pirmąjį pusmetį rangovui avansą tikimasi sumokėti iš europinės paramos.
Projekto vertė – 25 milijonai litų. Europinė parama – 80 procentų. 20 procentų turėtų pridėti ŠRATC, bet lėšų neturi. Bankai nebesuteikia paskolų. Todėl kišama ranka į savivaldybių kišenę.
Dėl įrenginių statybos reikia prisidėti 4,25 milijono litų. Dar 0,7 milijono litų reikėtų pridurti įsigyti konteineriams ir kompostavimo dėžėms. Bet pastarųjų į „tikslinį finansavimą“ nuspręsta neįtraukti.
„Iš kur imti pinigų? – klausė Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas ir pats atsakė: – Iš rinkliavos.“
Rinkliavą tektų didinti. Šiemet ji didinta visose savivaldybėse, išskyrus Šiaulių miestą.
Skolintis savivaldybės negali – visas spaudžia skolų limitai. Merai svarstė kitą išeitį – numatyti lėšų kitų metų savivaldybių biudžetuose.
Sprendimą turės priimti savivaldybių tarybos.
Šiaulių miestui tektų pakloti 1,5 milijono litų, Šiaulių rajonui – 550 tūkstančių, Akmenės rajonui – 338 tūkstančius, Joniškio rajonui – 381 tūkstantį, Kelmės rajonui – 465 tūkstančius, Pakruojo rajonui – 338 tūkstančius, Radviliškio rajonui – 592 tūkstančius litų.
Šiaulių rajonas atsiskyrė
ŠRATC prognozuoja šiemet pajamų turėti daugiau nei išlaidų – maždaug 800 tūkstančių litų. Bet praktiškai yra bankrutuojanti įmonė.
ŠRATC laikinoji direktorė Jolita Šalkauskienė neįvardijo, kokia yra bendra skolos suma. Tik išvardijo atskiras skolas. Bankams – 5,4 milijono litų, tiekėjams – 7,7 milijono, vežėjams – 3,9 milijono.
ŠRATC situaciją blogina 13,7 milijono litų įšaldytų „Snoro“ banke. Savivaldybės, išskyrus Šiaulių miesto, įmonei skolingos 7,5 milijono litų.
Rinkliavą administruojantis ŠRATC iki gruodžio 1 dienos nėra surinkęs 5,9 milijono litų. Vien Šiaulių rajone – per 2 milijonus litų nesurinkta.
Dėl tokios situacijos Šiaulių rajono savivaldybė apsisprendė pati rinkliavą iš gyventojų rinkti ir administruoti. Tai pirma savivaldybė, atskyrusi savo rinkliavą iš bendro katilo.
Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas aiškino, jog ŠRATC steigimo sutarties tai nepažeidžia.
„Patys rinksime ir mokėsime už paslaugas, už atliekų priėmimą į sąvartyną“, – sakė „Šiaulių kraštui“ A. Gaubas.
Algos didės
Nors ŠRATC finansinė situacija prasta, leista didinti darbuotojų atlyginimus 12,6 procento.
Darbo užmokesčio fondas 2014 metais sudarys beveik 2,7 milijono litų. Palyginti su šiais metais algoms bus atseikėta beveik 303 tūkstančiais litų daugiau.
Laikinoji direktorė J. Šalkauskienė tikino, jog „už minimalią algą neįmanoma reikalauti darbo kokybės“. Vidutinis atlyginimas su mokesčiais sudarantis per 1800 litų.
Valdyba patenkino ir direktorės norą pertvarkyti ŠRATC valdymą. Iš trijų direktoriaus pavaduotojų liks vienas. Bet dėl to nei etatų skaičius, nei darbo užmokesčio fondas nemažėja.
Rajonų merai stebėjosi, kodėl nemažėja administravimo išlaidos? Vien dėl Šiaulių rajono sprendimo atskirti savo rinkliavą, per metus galėtų mažėti 149 tūkstančiais litų.
Pasak J. Šalkauskienės, šios lėšos bus skirtos kontrolei stiprinti.
„Pasamdėme direktorę ir leiskime jai pačiai tvarkytis“, – pareiškė Šiaulių meras J. Sartauskas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SITUACIJA: Jolita Šalkauskienė, ŠRATC laikinoji direktorė (pirma iš kairės), neslepia: „Skolos gerokai viršija nuosavą kapitalą.“
