Naujausios
„Įstatymo priėmimo procese įžvelgiu daug trūkumų. Į įstatymo rengimą nebuvo įtraukti visuomenės atstovai, kompetentingos institucijos, paveldosaugos ekspertai. Seime jis buvo svarstomas skubos tvarka, tokiu būdu dar labiau apribojus galimybes suinteresuotiems asmenims ir institucijoms pateikti savo nuomones ir vertinimus. Istorinė atmintis – neatsiejama kultūros dalis, tai yra nacionalinė Tautos vertybė. Todėl tiek Seimo, tiek kitų institucijų sprendimai negali būti priimami vienašališkai primetant istorinės atminties įprasminimo formas ir būdus“, – teigė šalies vadovas.
Nors ir matydamas trūkumų, šalies vadovas vertina esamą politinį kontekstą, o jo sprendimą pasirašyti įstatymą padiktavo siekis nesileisti į politines intrigas, kurių netrūksta priešrinkiminiu laikotarpiu, ir to dar labiau neskatinti.
Prezidentas pabrėžė, kad teisėkūros procesai privalo būti skaidrūs ir nuoseklūs, derinami, išsamiai išnagrinėti ir įvertinti ekspertų bei visuomenės grupių, o nagrinėjimas skubos tvarka turi nesumenkinti ir nepolitizuoti kultūros ir kitų nacionalinių vertybių svarbos.
Birželio 29-ąją Seimas 78 balsais priėmė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. Pagal jį, Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Lukiškių aikštė, kaip istoriškai susiformavusi vientisa, urbanistinė erdvė, turės atlikti valstybinę reprezentacinę, Lietuvos laisvės kovotojų memorialinę ir visuomeninę (kultūrinę bei rekreacinę) funkcijas.
Memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turės atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, 1863–1864 m. sukilėlių egzekucijos vietą ir šio sukilimo atminimo įamžinimą.
Pagal įstatymą, Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas turės atitikti jos memorialinį statusą, užtikrinti rimtį bei deramą pagarbą už Lietuvos nepriklausomybę žuvusių kovotojų atminimui ir nužudytiesiems 1863–1864 m. sukilėliams, negalėtų prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei, taip pat jos naudojimas rekreacijos tikslu negalės nustelbti jos memorialinės funkcijos, Lietuvos nepriklausomybės kovų bei žuvusių kovotojų, nužudytųjų 1863–1864 m. sukilėlių atminimo įamžinimo tikslo.
Taip pat numatyta, kad valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti bus pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, reaguodamas į prezidento Gitano Nausėdos pasirašytą įstatymą dėl Lukiškių aikštės, sako, kad valstybė švaisto resursus ne svarbiausiems klausimams spręsti.
„Galiu nuraminti ir klausiančius dėl Lukiškių paplūdimio – žinoma, kad įstatyme numatytai gerai moralei jis neprieštarauja, todėl kaip ir planavome, paplūdimiu vilniečiai galės džiaugtis iki rudens pradžios. O visus valstybę kuriančius politikus ir institucijas kviečiu grįžti prie gerokai svarbesnių darbų, jų turime daug“, – feisbuke teigė R. Šimašius.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis mano, kad buvo išsityčiota iš istorinės atminties Lukiškių aikštėje, todėl įstatymas reikalingas.
„Logiška, kad buvo pasirašyta, – žurnalistams sakė „valstiečių“ lyderis. – Ši aikštė mums per daug svarbi, jos istorinė atmintis. Ten pliažo bet kuriuo atveju būti negali. Tikiuosi, kad visų pastangomis šis klausimas bus išspręstas. Su istorikais ir ekspertais nebuvo tartasi, ar ten galima pliažą daryti. Kultūros komitetas laukia, kol bus teismo sprendimas dėl „kalvelės“ projekto, kuris buvo laimėjęs konkursą.“
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad Vyriausybė Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti savo žinion. Vyriausybės vadovas taip pat viliasi, kad sutarimą tarp skirtingų pusių dėl Lukiškių aikštės galėtų padėti surasti prezidentas G. Nausėda.
„Vyriausybė privalo įgyvendinti Seimo priimtus įstatymus, kaip ji įgyvendina visus, taip ir šį įgyvendinsime. Turime minčių ir tos mintys, matyt, bus realizuotos“, – teigė S. Skvernelis.
