Naujausios
Ežeras centre – fantazija dugne
Šiaulių miesto savivaldybė pradės rengti investicinį projektą dėl irklavimo komplekso Talkšos ežero pakrantėje. Prieš aštuonerius metus parengtas techninis projektas lieka stalčiuje kaip nerealus – jam įgyvendinti reikėtų 20 milijonų eurų. Valdžios fantazija ir ambicijos bliūkšta ir dėl tako aplinkui ežerą, kuris yra kone miesto centre ir traukia miestiečius poilsiui. „Kas vaikščios aplink ežerą?“ – stebisi Savivaldybės Administracijos vadovas Eduardas Bivainis.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Techninis projektas – nerealus
Pirmadienį Savivaldybės administracijos vadovai ir kiti savivaldybininkai bei sporto mokyklos „Atžalynas“ vadovai aptarė technines užduotis investiciniam projektui rengti.
Investicinio projekto rengėjams bus keliamas tikslas išanalizuoti projekto finansavimo, įgyvendinimo bei valdymo alternatyvas, rengimo procedūras. Neatmetama projektą įgyvendinti, pritraukiant privačias investicijas – viešos ir privačios partnerystės būdu.
Dar 2008 metais parengtas techninis projektas atidedamas į šoną. Pagal jį skaičiuota, jog įrengti Talkšos ežere tarptautinius standartus atitinkančią irklavimo trasą (devynių takų, iš viso 180 metrų pločio ir 2000 metrų ilgio) ir statyti reikalingos sporto infrastruktūros statinius kainuotų 60 milijonų litų arba 20 milijonų eurų.
Tiek pinigų nebuvo rasta per aštuonerius metus, dabar svarstoma mažinti apimtis, projektą įgyvendinti etapais.
Orientuojasi į realybę
„Reikia atskirti fantazijas nuo realybės“, – ragino Eduardas Bivainis, Savivaldybės administracijos direktorius.
Kam teikti prioritetą? Gal galėtų trasa dar funkcionuoti tokia, kokia yra? Pradėti siūlyta nuo infrastruktūros – elingų, patalpų sportininkams. Žiūrovų tribūnos taip pat galinčios palaukti. Galima būtų išsiversti su kilnojamomis tribūnomis.
„Atžalyno“ sporto mokyklos direktoriaus Stanislovo Monkaus nuomone, pirmiausia reikėtų galvoti apie tarptautinio lygio trasą. Pernai įrengus treniruočių salę, sportininkams sąlygos pagerėjusios. Latviai jau prašosi per vasarą treniruotis.
Sujungus Talkšos ir Ginkūnų ežerus irklavimo trasa yra 2 kilometrų ir pagal ilgį jau atitinka tarptautinius standartus. Trūksta tik automatinės starto ir takų žymėjimo įrangos, kad būtų galima rengti tarptautinius čempionatus.
Dabar trasoje takai pažymimi, startas „paleidžiamas“ rankiniu būdu.
„Sportininkai kitaip mano, – prieštaravo sporto mokyklos direktoriui Giedrė Mendoza Herrera, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. – Neturite kur valčių pasidėti – elingo, infrastruktūros pirmiausia reikia.“
„Kas vaikščios aplink?“
Diskusija kilo, ar planuoti aplink ežerą 8 kilometrų pažintinį taką, dviračių takus ar tik „pusratį“ nuo miesto pusės su poilsio aikštelėmis.
Tiesiant aplink – tektų įžengti ir į privačias žemes, ir Šiaulių rajono teritoriją. Plius įveikti pelkę ir dumblo „nusodinimo“ kalvas. Išvalius ežerą dumblas buvo suverstas pakrantėje ties Tilžės gatve.
Pagal techninį projektą būtent šioje ežero pakrantėje buvo suplanuotas kelias, tokio pat ilgio kaip irklavimo trasa – nuo starto iki finišo – varžyboms stebėti. Ne varžybų metu – miestiečių pasivaikščiojimams, dviratininkams, riedutininkams.
„Kam leisti milijonus, kas vaikščios aplink ežerą – realiai padarykime pusratį ir gal neasfaltuotą – eis pasivaikščioti, ne madų demonstruoti su aukštakulniais“, – sakė E. Bivainis.
Per 60 metų – „retro“ bazėje
Šiauliuose irklavimo sportu užsiima apie 200 vaikų ir suaugusiųjų.
Talkšos pakrantėje, Žvyro gatvėje veikiančios „Atžalyno“ sporto mokyklos irklavimo bazės būklė apverktina.
Vakar bazėje kanojininkų treniruotes stebėjęs irklavimo sporto veteranas Vladas Stanelis, kanojų klubo valdybos pirmininkas, pabrėžė, jog seniai reikia naujos bazės.
Ant vieno iš bazės medinių namelių kabo plakatas „Šiaulių irklavimui – 60 metų“. Priešais – stendas su plakatu, garsinančiu du olimpiečius – Edviną Ramanauską ir Aurimą Lanką. Abu šioje „retro“ bazėje išugdyti.
„Čia viskas įrengta dar 1954 metais, – sakė V. Stanelis. – Niekas nuo to laiko nepasikeitė, tebestovi siauruko vagonėliai, lentom apkalti. Kai atvažiuoja sportininkai į varžybas, gauna po vagonėlį rūbams, irklams susidėti. Tik akademinio irklavimo elingas naujai pastatytas Smėlio gatvėje.“
Jis teigiamai vertina, kad prie projekto grįžtama, kad iš naujo sprendžiama, kurią vietą bazei rinktis.
Pagal brangųjį projektą bazę planuota kurti buvusioje „Elnio“ fabriko katilinėje.
Sporto veteranas pabrėžė, jog turime klasikinę trasą, tinkančią ir irkluotojams, ir kanojininkams, ir baidarininkams. Jo žodžiais „rimtoms varžyboms“ reikia ir automatinės starto įrangos, ir tako palei visą trasą varžyboms stebėti.
„Ne manau, o žinau, kad reikia tokio tako, – sakė V. Stanelis. – Pasaulyje, Europoje, kur rengiamos tarptautinės varžybos, visur kaip čia yra tokia kanalo tipo trasa ir šalia visur yra takas – treneriai važiuoja, šaukia pastabas.“
2018 metais pretenduotų į investicijas
Gintaras Jasiūnas, Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas, „Šiaulių kraštui“ sakė, jog investicinis projektas turės atsakyti, ar techninis projektas bus iš naujo rengiamas ar koreguojamas.
„Tokios lėšos, kokios buvo suplanuotos – nėra realios, – sakė vedėjas. – Sumažintume apimtis kelis kartus ir ieškotume lėšų šaltinių – pagal valstybės investicijų programą, Savivaldybės biudžete, privačių investuotojų gal pritrauktume.“
Vedėjo teigimu, europinės paramos lėšų tikėtis negalima, nes tokiems projektams jos neskiriamos.
G. Jasiūnas prognozuoja, jog į valstybės investicijų programos lėšas galima būtų pretenduoti 2018 metais. Tikimasi Kūno kultūros ir sporto departamento, Irklavimo federacijos palaikymo.
„Gamta mums pati duoda trasos tarptautinį lygį, o be automatinio starto paleidimo greitai nė Lietuvos čempionato negalėsime surengti, – sakė vedėjas. – Sutvarkome elingus, patalpas sportininkams persirengti, o pažintiniai takai gali būti įrengti vėliau – pagal galimybes.“
Kas planuota?
2008 metais buvo parengtas techninis projektas, darbai planuoti už 60 milijonų litų arba 20 milijonų eurų.
Talkšos ežere planuota įrengti tarptautinius standartus atitinkančią irklavimo trasą – devynių takų, iš viso 180 metrų pločio ir 2000 metrų ilgio.
Ežero prieigose – irklavimo trasos starto ir finišo pastatai, elingai, sportininkams – fizinio pasirengimo ir kitos patalpos, valčių prieplauka, valčių remonto patalpos, žiūrovų tribūnos su pagalbinėmis patalpomis varžybų rengėjams.
Pakrantėje ties Kalniuko mikrorajonu – 6,5 metro pločio ir 2000 metrų jungiamasis kelias stebėti varžyboms. Ne varžybų metu – dviratininkams, riedutininkams važinėti ar miestiečiams pasivaikščioti.
Ne tik irklavimo bazei, bet ir kitoms sporto šakoms planuota pertvarkyti buvusią „Elnio“ fabriko katilinę – įrengti bokso, stalo teniso sales, patalpas dviratininkams, dviračių remonto dirbtuves.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KLAUSIMAS: Kada Talkšos pakrantėje atsivers naujos irklavimo bazės vartai?
SPORTININKAI: Šiauliuose apie 200 vaikų ir suaugusiųjų užsiima irklavimo sportu.
BAZĖ: Irklavimo bazė įkurta 1954 metais – ją puošia prieš dvejus metus atšvęsto 60-mečio plakatas.
VETERANAS: Irklavimo sporto veteranas Vladas Stanelis sako, jog bazės vaizdas nesikeičia nuo pat įkūrimo. Už jo nugaros „istoriniai“ nameliai – lentomis apkalti „siauruko“ vagonėliai, skirti irklams laikyti, sportininkams persirengti per varžybas.
KALVOS: Supiltos, žole apžėlusios dumblo kalvos trukdo planams nutiesti pakrantėje taką varžyboms stebėti, o ne varžybų metu – pasivaikščioti, dviračiais ar riedučiais važinėti. Ar dumblo negalima išvežti?
