Naujausios
Europos pinigais naikinamas paveldas
Joniškio rajono nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (NKPVT) pirmininkas archeologas Ernestas Vasiliauskas piktinasi, kad atsakingi valdininkai nesikonsultuodami su Kultūros paveldo departamentu išduoda leidimus, pagal kuriuos pastatai renovuojant pakeičiami, ir dažnai ne į gerąją pusę. Europos Sąjungos pinigais trinamas paveldo veidas.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Savininkė leidimą turi
„Šiaulių krašto“ redakciją pasiekė signalas, kad griaunamas istorinis XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje statytas buvęs Skaistgirio valsčiaus pastatas.
Iš Europos Sąjungos lėšų laidojimo įmonė „Skaisti giria“ plečia veiklą. Pasak savininkės Vilmos Eidukienės, statinys nenukentės, senosios plytos grįš kur buvusios. Namo galą reikėjo rekonstruoti, nes buvo sutrešusios medinės konstrukcijos, kurios nebeatlaikytų naujo stogo.
Rekonstrukcijai Joniškio rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius dar 2013 metų gegužės 28 dieną išdavė statybos leidimą. Tad savininkė savo užmojus realizuoja nenusižengdama įstatymams.
Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Daiva Bičkienė sako, kad išduodant leidimą vadovautasi tuo, jog pastatas nėra saugomų objektų sąraše.
Valdininkai neįvertino pastato vertės
Tačiau, anot Joniškio rajono NKPVT pirmininko Ernesto Vasiliausko, Savivaldybės architektūros ir teritorijų planavimo skyrius neįvertino, kad minėtas pastatas turi istorinę reikšmę Skaistgirio miesteliui ir nė nemėgino jo įtraukti bent į vietinės reikšmės saugomų objektų sąrašą.
Skaistgiryje apsilankęs Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Rytis Budrys „Šiaulių kraštui“ patvirtino, kad darbai vyksta legaliai, tačiau jis taip pat mato aplaidumą Joniškio rajono savivaldybės specialistų darbe.
„Nesvarbu, kad pastatas nėra kultūros paveldo vertybių registro sąraše, bet Savivaldybei priklauso ir paveldosaugos funkcija. Ji turėtų atsižvelgti į pastato istorinę vertę ir derėtų konsultuotis su specialistais prieš išduodant leidimus, kad būtų išlaikyta autentiška dvasia. Pastato savininkė nenusistačiusi prieš paveldą. Mes kalbėjome, rekomendavome, kad stogą klotų lygia danga. Žinoma, šiuo atveju negalime nurodyti, tik rekomenduoti,“– sakė R. Budrys.
Gali būti statytas XVIII amžiuje
NKPVT pirmininkas Ernestas Vasiliauskas apgailestauja, kad rajono valdininkai nekreipia dėmesio į objektus, kurie dar tiesiogiai liudija istoriją, bet jų gali greitai nebelikti.
„Minėtas pastatas – bene vienintelis po Šv. Jurgio bažnyčios išlikęs toks senas statinys Skaistgiryje,“ – „Šiaulių kraštui“ teigė E. Vasiliauskas.
Skaistgirio šviesuolis, rengęs monografiją apie miestelį, Augustinas Drigotas atverčia visą turtingą pastato istoriją. XIX amžiuje čia veikė karčema. Tarpukario Lietuvoje buvo įkurtas valsčius ir daboklė–areštinė. Areštinėje, pagal išlikusius duomenis, buvo galima patekti ne tik už chuliganizmą, bet ir viešai nusikeikus.
Taip pat dideliame pastate veikė kooperatyvas „Varpas“, iš kurio sandėlio 1937 metais vagys išnešė nemažai degtinės, ūkinių medžiagų.
Čia gyvavo kultūros namai, užkandinė, pieno supirkimo punktas.
Skaistgirio karčema pažymėta 1836 metų Žagarės gubernijos žemėlapyje. Gali būti, kad ji jau stovėjo XVIII amžiaus pabaigoje. Ant svarbaus pastato net nėra atminimo lentelės.
Turėjo konsultuotis su specialistais
E. Vasiliauskas išveda šio pastato analogiją su Lietuvoje žinomu Žeimelio (Pakruojo rajonas) karčemų kompleksu, kuris pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Jis sako, kad kilus klausimui dėl statinio vertės, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistams derėtų kreiptis į rajono Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą arba Kultūros paveldo departamentą, kad būtų įvertinta, ar jo nederėtų įtraukti į saugomų objektų sąrašą. Neatlikti minėto Skaistgirio miestelio pastato detalūs tyrimai, kurie galėjo atskleisti jo vertingąsias savybes.
Savo veido neteko ir kiti pastatai
Joniškio NKPVT pirmininkas pastebi, kad neatpažįstamas tapo ir Joniškio Švč. Mergelės Marijos parapijos senelių globos namų „Santara” pastatas. Už ES lėšas (projekto suma – daugiau kaip 1,5 milijonai litų) buvo ne tik pastatytas priestatas, bet ir modernizuotas senasis. Senelių namai nebeprimena architektūrinio paveldo.
Minėtas pastatas – vienas iš tarpukario Lietuvos modernizmo architektūros pavyzdžių. Kaunas būtent savo modernizmo architektūra siekia patekti į UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų sąrašą.
NKPVT pirmininko nuomone, renovuojant neteko vaizdo ir apie 1950 metus statytas daugiabutis namas Joniškyje Žemaičių gatvės pradžioje, kur įsikūrusi duonos parduotuvė.
Tik spaudai pradėjus tyrimą 2004 metais Kultūros paveldo departamento nurodymu buvo pakeistas dabartinio Joniškio Turizmo ir verslo informacijos centro pastato rekonstrukcijos projektas.
Naikinama ES pinigais
„Kas nesugriauta per karą, ko nesugriovė ir nesugadino sovietmečio architektai, tai daroma Europos Sąjungos pinigais, – rėžia archeologas Ernestas Vasiliauskas. – Tuo tarpu, Žagarėje Kredito unijai vis neišduodamas leidimas iškabai, nes ji įsikūrusi miesto istorinėje dalyje ir yra daug reikalavimų. Vadinasi, pastebima skruzdėlė, o dramblys praslysta pro akis.“
Neseniai „Šiaulių kraštas“ rašė apie Svirplių dvarą Joniškio rajone. Šis autentiškas pastatas išvis paliktas likimo valiai, tik būklė įvardinta – avarinis. Dvare gyvena trys šeimos, kurios yra išsipirkusios butus. Kiti penki butai „kabo ore“. Kolūkiui iširus, Savivaldybė turto neperėmė.
Kalbintas Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus vedėjas R. Budrys aiškino, kad Savivaldybė privalo prisiimti atsakomybę už jos teritorijoje esančius bešeimininkius pastatus, nes kas atsakys, jei pastatas griūdamas sužalos žmones. Prieš keletą savaičių jau nugriuvo minėto dvaro pastato kampas.
SITUACIJA: Šį XVIII amžiaus pabaigos–XIX amžiaus pradžios pastatą Skaistgiryje rekonstruoti Joniškio rajono savivaldybės specialistai išdavė leidimą nesikonsultavę su Kultūros paveldo departamentu.
Ernesto VASILIAUSKO nuotrauka
POKYČIAI: Renovuojant Joniškio Švč. Mergelės Marijos parapijos senelių globos namų „Santara” pastatą dingo kai kurios senojo eksterjero detalės.
Nuotrauka iš Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos archyvo
PRAEITIS: Kažkada taip atrodė dabartiniai senelių namai, kuriuose veikė prieglauda.
Autorės nuotr.
VADOVAVIMASIS: Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Daiva Bičkienė sako, kad leidimas išduotas, nes pastatas nėra saugomų objektų sąraše.
NUOMONĖ: Archeologas Ernestas Vasiliauskas sako, kad kas nesugriauta per karą, ko nesugriovė ir nesugadino sovietmečio architektai, tai daroma Europos Sąjungos pinigais.
IŠVADA: Po renovacijos šio pastato, kuriame įsikūrusi duonos parduotuvė, išorė paįvairėjo, bet ir praeities neliko.
PROBLEMA: Kolūkiui iširus Savivaldybė Svirplių dvaro pastato neprisiėmė, neseniai nugriuvo jo kampas.
