
Naujausios
Europietiškai „na glazok“
Šiauliuose burzgia traktoriai, rausiama kanalizacija ir klojamas vandentiekis, tačiau Vijolių gyventojai susiėmę už galvų. Paaiškėjo, kad ne visi galės prisijungti prie kanalizacijos, o daliai vienos gatvės gyventojų suprojektuota tik kanalizacija, be vandentiekio.
Milijoninis projektas ir europinė parama privertė gyventojus mušti galvą į sieną, nes projektuotojai leido sau projektuoti „na glazok“ (lietuviškai — “iš akies“)“: “Kad daugmaž pataikytų į virtuvę...“.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Vieni — be kanalizacijos, kiti — be vandentiekio
Vijoliuose burzgiančią techniką apstoję žmonės tvirtino, kad projektą būtina koreguoti, kol nevėlu.
„Kodėl su mumis niekas nederino? Mes būtume parodę, kokiame gylyje nutiesta mūsų senoji kanalizacija, kur geriau padaryti šuliniukus, o dabar gyliai, aukščiai nesuderinti“, — piktinosi žmonės, patys matuodami, kokiame gylyje klojami vamzdžiai ir spėliodami — tekės ar netekės fekalijos į kalną, kur jie gyvena. Paaiškėjo, kad kanalizacija negalės pasinaudoti net tie žmonės, pro kuriuos praeina tinklai.
Dalis Veterinarijos gatvės gyventojų skėsčiojo rankomis, išsiaiškinę, kad pagal jų langus bus ardomas asfaltas, klojama kanalizacija, po to danga vėl atstatoma, tačiau vandentiekis šioje dalyje nesuprojektuotas.
„Tai ar ūkiška paskui vėl ardyti dangą ir kloti vamzdžius, kurių metras kainuoja gal 10 litų? Kur logika, kur protas?“, — piktinosi žmonės.
Žmonės ūkiškai skaičiavo: tereikia 300 metrų vamzdžio nupirkti, 2000— 3000 litų kainuos, na, 10 tūkstančių prireiks tam vamzdžiui, bet didžiausią kainą juk sudaro asfalto ardymas, kasimas, klojimas ir dangos atstatymas, o tai kainuoja šimtus tūkstančių.
Tuo tarpu į kampą įspaustas statybos darbų vadovas susirinkusiems tvirtino, kad darbai turi būti vykdomi tiksliai pagal techninį projektą, už nukrypimą gresiančios baudos.
„Šitokio projekto net girtas indėnas nepadarytų ir nepasirašytų. Taip lėšų negalima švaistyti, Europos pinigai — tai mūsų pinigai“, — tvirtino Vijolių gyventojas Jonas, pasiryžęs, jei reikės, kreiptis į teismą, į specialiąsias tarnybas, bet šitaip to reikalo nepaliks. “Mes pasieksime, kad per Veterinarijos gatvę eitų vandentiekis“, — teigė žmonės.
Projektavo „na glazok“
Techninį projektą rengė konkursą laimėjusi vilniškė kompanija „Ekoprojektas“. Techninio projekto vadovui Jurijui Doncovui pateikėme du klausimus: kodėl projektas nebuvo derintas su gyventojas ir kodėl trečdalyje gatvės bus tiesiama tik kanalizacija, be vandentiekio?
J. Doncovas neslėpė: „Projektavome “na glazok“, kad daugmaž pataikytų į virtuvę, pagal tai buvo planuojamas ir magistralės gylis, o kad vienas turi rūsį, kitas pirtelę rūsyje — tai į kiekvieno šeimą neįeisi ir į dūšią neįlįsi“.
Be to, pasak J. Doncovo, projektuotojai yra labai apriboti Europos memorandumo. Esą reikia pakloti tiek kilometrų už tiek pinigų, ir viskas, nė metro daugiau.
Vis dėlto pirminę schemą, anot pašnekovo, formavo Šiaulių rajono savivaldybė su užsakovu — bendrove „Kuršėnų vandenys“, o tada, pasak J. Doncovo, projektuotojai “tuos menkus kilometrus ir menkus pinigus trupina“.
„Galų gale dovanotam arkliui į dantis nežiūri, ir taip Europai dėkingi turim būti, kad darome tuos projektus“, — užbaigė J. Doncovas.
Kanalizacija svarbiau už vandentiekį?
„Mums visiškai nenaudinga prasitęsti trasą, prie kurios negalėtų prisijungti gyventojai, todėl kai kurie techniniai sprendimai galėtų būti koreguojami darbo eigoje“, — “Šiaulių kraštui“ tvirtino Almantas Krivickas, “Kuršėnų vandenų“ vyriausiasis inžinierius. Kita vertus, svarstė, yra rizika būti apkaltintam, kad nesilaikai techninio projekto ir iš savo kišenės gali tekti apmokėti darbus rangovui.
A. Krivickas informavo, kad techninio projekto autoriai iki šio penktadienio turi pateikti atsakymus, kaip galima būtų techniškai išspręsti prie kanalizacijos negaliničių prisijungti žmonių problemą. Jisr pažadėjo — daroma viskas, kad visi gyventojai nebūtų palikti be kanalizacijos.
O kodėl dalis gyventojų palikta be vandentiekio?
„Turbūt taip ir liks, — svarstė “Kuršėnų vandenų“ atstovas. Anot jo, Europos Komisijos reikalavimu, gamtosauginiai projektai yra labiau orientuojami į nuotekas.
Tą patį tvirtino ir Alfredas Budrys, Šiaulių rajono savivaldybės Turto skyriaus vedėjas. Anot jo, Vijoliai tokie — ne vieninteliai. Dėl tos pat priežasties ir Kuršėnuose dalis gatvių yra tik su kanalizacija.
Projektas, apimantis visą Ventos— Lielupės baseiną, buvo derinamas nacionaliniu mastu, tad kažką pakeisti esą sudėtinga.
Vis dėlto A. Budrys sutiko, kad atstačius dangą, iš tiesų nelogiška būtų vėl viską ardyti ir tiesti vandentiekį.
Reikalavimas prijungti visus
„Jei daro “na glazok“, tai tokie ir projektuotojai, — “Šiaulių kraštui“ komentavo Jonas Matkevičius, “Šiaulių vandenų“ generalinis direktorius.
Jo nuomone, jau rengiant techninį projektą, būtina atsižvelgti į individualius poreikius, „neprijungtų žmonių“ palikti negalima.
„Tokie projektai daromi ne tam, kad sumestų milijonus į žemę ir užkastų“, — teigė pašnekovas. Juolab kad nuo šių metų pavasario įsigaliojo naujas Aplinkos ministerijos pateiktas vandentvarkos projektų finansavimo aprašas, pagal kurį reikalaujama per 24 mėnesius garantuoti visų techniniame projekte numatytų gyventojų prisijungimą prie vandentiekio ir kanalizacijos sistemos, antraip bus reikalaujama grąžinti Europos pinigus.
J. Matkevičius sukritikavo ir mitą, esą kanalizacijos tinklų turi būti nutiesta daugiau, negu vandentiekio. „Yra tik vienas reikalavimas: vandentiekio tinklų negali būti daugiau, negu kanalizacijos“, — sakė “Šiaulių vandenų“ vadovas.
Vijoliuose vandentiekis bus
„Šiaulių kraštui“ ir gyventojams ieškant atsakymų ir aikšinantis, ką galima pakeisti, pasiekė geros žinios — atsižvelgus į gyventojų skundus, europinis techninis projektas bus skubiai koreguojamas ir vandentiekis Veterinarijos gatvėje bus nutiestas.
Vidmantas Vansavičius, Aplinkos projektų valdymo asociacijos direktoriaus pavaduotojas, išgirdęs apie nelogišką ir neūkišką projektą Vijoliuose, trečiadienio vakarą apsilankė Šiaulių rajono savivaldybėje ir paaiškino valdininkams, kaip išspręsti problemą.
Anot V. Vansavičiaus, Vijoliams pasisekė, nes čia vandentvarkos darbai vykdomi pagal 2007— 2013 metų finansuojamą projektą, kai konkrečius skaičius gali reguliuoti šalies Aplinkos ministerija, o techninį projektą leidžiama koreguoti darbų eigoje.
Mažiau pasisekė Kuršėnams, kuriuose vandentvarkos projektas finansuojamas iš 2004— 2006 metų Sanglaudos fondo. Šiuo laikotarpiu, teigė A. Vansavičius, iš tiesų Europos memorandume, tai yra finansiniame susitarime, buvo iš anksto numatomas konkretus kilometrų ir pinigų skaičius. Už kiekvieną papildomai nutęstą trasos metrą (net jei ir už tuos pačius pinigus) vietiniai Valstybės kontrolės auditoriai skirdavę baudas.
„Tuoj pat duodam nurodymą techniniam inžinieriui keisti projektą, turime 10 procentų rezervą, ir vandentiekis visoje Veterinarijos gatvėje bus paklotas“, — vakar ryte “Šiaulių kraštą“ informavo Šiaulių rajono savivaldybės turto skyriaus vedėjas Alfredas Budrys.
PROJEKTAS: Vijolių gyventojai, patys išstudijavę gautus techninio projekto brėžinius, pasiekė kone neįmanomo — europinis projektas bus koreguojamas.
RŪPESTIS: Ant kalniuko gyvenantys žmonės piktinosi, kad su jais projektuotojai nieko nederino ir patys matavo trasų gylį, svarstydami, ar tekės jų turima kanalizacija į kalną, ar ne.
NEŪKIŠKUMAS: Objekto darbų vertė — per milijoną litų, tačiau iš to milijono neužteko, gyventojų skaičiavimais, kokių 10 tūkstančių litų vandentiekio vamzdynui sukloti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.