Naujausios
Akcentas – pagalba Ukrainai
Abu EP nariai pabrėžė, kad jų veikla iš esmės pasikeitė pernai vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą. „Pradėjome nuo bendrų reikalų: ES biudžeto 2021–2027 m. svarstymo, Žaliojo kurso dalykų, mūsų frakcijoje daugiau kalbėjome apie socialinės atskirties mažinimą – tie dalykai išliko, bet didžioji dalis mūsų darbo dabar yra siekti paspartinti paramą Ukrainai, sustabdyti tas žūtis ir tragedijas. Dirbame ties tuo, kaip labiau integruoti Ukrainą, Moldovą ir tam tikra prasme Sakartvelą, kad būtent čia sustabdytume Putino agresiją“, – kalbėjo Socialistų ir demokratų frakcijai priklausantis J. Olekas.
Didžiausios EP Europos liaudies frakcijos vicepirmininkė užsienio ir saugumo politikos srityje R. Juknevičienė taip pat pažymėjo, kad šiuo metu 99 proc. darbo susiję su karu ir pasikeitusia Europos saugumo situacija.
„Dažnai didelę darbo dalį sudaro kalbėjimas su užsienio šalių žiniasklaida, nes pasauliui jau kalbi ES vardu. Apskritai, šis darbas nėra vien pasisakymai plenarinėje sesijoje ar rankos pakėlimas balsuojant, bet ir politikos formavimas, mano grupės krypčių nustatymas, ypač Ukrainos klausimu“, – sakė EP narė, pateikusi pavyzdį apie Parlamento priimtą rezoliuciją dėl specialaus tribunolo Rusijos nusikaltimams tirti steigimo, kurią parengė Lietuvoje išrinkti nariai.
Europarlamentarai taip pat akcentavo būtinybę išsaugoti dialogą su demokratine opozicija Baltarusijoje ir Rusijoje. Anot J. Oleko, kuris yra EP delegacijos ryšiams su Baltarusija vadovas, „šios šalies demokratija, įsijungimas į ES ir galbūt į NATO mums sukurtų papildomą tūkstantį kilometrų laisvos ir taikios aplinkos. Tokios geros kaimynystės sukūrimas turėtų būti vienas iš mūsų strateginių tikslų“.
Savo ruožtu R. Juknevičienė pabrėžė, kad reikia suvokti skirtumą tarp Putino Rusijos ir rusų apskritai, nes jeigu kalbėsime, kad Rusija negali būti kitokia, labai greitai ES lyderiai ims vėl kalbėti su Putinu ar tuo, kuris jį pakeis. „Niekas nežino, kas bus po metų, dviejų ar trejų, kai Rusijoje įsiverš tam tikros jėgos, kurios neaišku kur ją nuves. Bet palikti taip, kaip yra šitą pūlinį – jokiu būdu negalima“, – įspėjo EP narė.
Šiaulių perspektyva
EP nariai sulaukė ir klausimo apie Šiaulių miesto perspektyvas ateityje išlikti svarbiu regioniniu centru. EP narė R. Juknevičienė pastebėjo, kad tendencijos panašios visur – verslai, darbo vietos, o paskui juos ir žmonės kuriasi didesniuose miestuose, o regionai vietoje konkuravimo išasfaltuotų gatvių ar renovuotų gatvių skaičiais, visų pirma turėtų varžytis dėl investicijų.
Jos teigimu, pastaraisiais metais šalies miestai ir miesteliai išgražėjo dėl rekordinio įsisavintų ES lėšų kiekio. O dabar didesnei konkurencijai tarp regionų gali padėti šiuo metu svarstoma mokesčių reforma, kurioje planuojamas nekilnojamo turto mokestis.
J. Olekas atkreipė dėmesį, kad dėl karinio oro uosto Šiaulių miestas yra bene saugiausias šalyje, be to, išvystytas susisiekimas ir keliais bei geležinkeliu. Tačiau jis kritikavo „šiek tiek lėtai judančia laisvą ekonominę zoną“, apgailestavo dėl universiteto, kuris „neišlaiko tokio aukšto lygmens“.
„Gerai žinome medicinos centrą, kuris tikrai gali garantuoti žmonėms paslaugas. Jeigu mano Vilkaviškyje sakoma, kad jaunoms šeimoms nėra kur gimdyti ir auginti vaikus, tai Šiauliai turi visas galimybes. Galime didžiuotis kolegomis, kurie čia dirba, jų profesionaliu lygiu“, – dėstė europarlamentaras.
Dėmesys tarptautinei politikai
Lietuvoje išrinkti EP nariai sulaukė šiauliečių klausimų apie Kinijos bandymus daryti poveikį ES, Vengrijos paramą Rusijai ir kaip į tai reaguoja ES, Indijos poziciją karo Ukrainoje kontekste ar Švedijos narystės NATO perspektyvą.
„Tikrai yra didžiulė grėsmė, kad Kinija gali pajudėti dėl Taivanio prisijungimo. Kiekvienas krustelėjimas gali būti pretekstas pasakyti, kad dėl to jie tą daro. (...) Kai galvojame apie savo Europos gerovę, apie žmonių gyvenimą, reikia suprasti, kad pasaulis taip sumažėjo, jog kiekvienas karštas taškas yra svarbus ir apie tai reikia pagalvoti“, – komentavo J. Olekas.
„Aišku, buvo keistas iš pradžių tas Kinijos ir Indijos panašumas šio karo atžvilgiu, bet vis dėlto Indija yra demokratinė valstybė. Gal ne tokia, kaip mes norėtume ir kaip mes suprantame demokratiją. (...) Indijos ir Kinijos interesai tiek priešingi, kad jie ilgai negali būti kartu vienoje valtyje, čia yra mums galimybė ir dedamos didelės pastangos, kad Indija atsistotų į teisingą istorijos pusę“, – kalbėjo R. Juknevičienė.
Paklaustas apie tai, kas jam labiausiai nepatinka EP, J. Olekas įvardino pernelyg lėtą sprendimų priėmimą: „Kol rezoliucija ar sprendimas tampa kūnu, praeina labai nemažai laiko. Daug ką paskui dar turi padaryti šalys narės, pavyzdžiui, žemės ūkio srityje kol parama nueina iki galutinio gavėjo, tai užtrunka, ir ne visada teisingai.“ Tačiau iš EP jis siūlė pasimokyti politinės kultūros, įsiklausymo į vieni kitų nuomonę ir bendro darbo, kadangi čia nėra nuolatinės pozicijos ir opozicijos, o kiekvieno sprendimo atveju dalyvauja visų grupių atstovai.
Europarlamentarų susitikimas su šiauliečiais – EP biuro Lietuvoje renginių ciklo „Pusryčiai Europoje“ dalis. Jo metu skirtinguose šalies miestuose Lietuvoje išrinkti europarlamentarai pristato savo ir EP veiklos prioritetus bei aptaria gyventojams svarbias aktualijas.
Užs. Nr. 530098
