Erkės atakuoja, o valdžia tyli

Er­kės ata­kuo­ja, o val­džia ty­li

Lie­tu­vo­je kas­met ma­žiau­siai vie­nas žmo­gus nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to mirš­ta, o Lai­mo li­ga per­ser­ga tūks­tan­čiai. Lie­tu­va yra er­kių pla­ti­na­mų li­gų en­de­mi­nė te­ri­to­ri­ja, ir už­sie­nie­čiai, vyk­da­mi į mū­sų ša­lį, ra­gi­na­mi pa­si­skie­py­ti nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to. Ko­dėl esant to­kiai pa­vo­jin­gai si­tua­ci­jai vals­ty­bė ne­sii­ma jo­kių prie­mo­nių, kad ap­sau­go­tų sa­vo pi­lie­čius? Gal­būt er­kes ga­li­ma nai­kin­ti ar kom­pen­suo­ti skie­pus, juk er­kės, kaip ir vil­kai – vals­ty­bės tur­tas?

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

En­de­mi­nė te­ri­to­ri­ja

Ri­ta Švam­ba­rie­nė, Na­cio­na­li­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Šiau­lių de­par­ta­men­to Užk­re­čia­mų­jų li­gų val­dy­mo sky­riaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­ja, sa­ko, kad ser­ga­mu­mas Lai­mo li­ga ir er­ki­niu en­ce­fa­li­tu ypač išau­go per pa­sta­ruo­sius du de­šimt­me­čius.

Lie­tu­vo­je vi­du­ti­niš­kai per me­tus re­gist­ruo­ja­ma 80 at­ve­jų 10 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų. Ser­ga­mu­mo er­ki­niu en­ce­fa­li­tu pa­ki­li­mas pra­si­dė­jo 1993 me­tais ir di­džiau­sias jis bu­vo 2003 me­tais – 22 at­ve­jai 10 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų.

2015 me­tais Šiau­lių ap­skri­ty­je er­kių pla­ti­na­mo­mis li­go­mis su­si­rgo 215 gy­ven­to­jų, tai yra 16 at­ve­jų ma­žiau nei 2014 me­tais. Bend­ras Šiau­lių ap­skri­ties ser­ga­mu­mo er­kių pla­ti­na­mo­mis li­go­mis ro­dik­lis sie­kia 7,6 at­ve­jo 10 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų ir yra ma­žes­nis už ša­lies vi­du­ti­nį ser­ga­mu­mo ly­gį.

Lie­tu­va yra er­kių pla­ti­na­mų li­gų en­de­mi­nė te­ri­to­ri­ja. Už­sie­nie­čiai, vyk­da­mi į mū­sų ša­lį, ra­gi­na­mi pa­si­skie­py­ti nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to.

„En­de­miš­ku­mo ro­dik­lis yra 5 at­ve­jai 10 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų, o Lie­tu­vo­je jis svy­ruo­ja apie 15 at­ve­jų 10 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų, tai yra vir­ši­ja tris kar­tus“, – sa­ko R. Švam­ba­rie­nė.

Er­ki­nio en­ce­fa­li­to en­de­mi­nės ša­lys yra ir ki­tos Bal­ti­jos ša­lys, kai ku­rios Ry­tų ir Cent­ri­nės Eu­ro­pos ša­lys, šių li­gų už­si­krė­ti­mo ri­zi­ka di­džiau­sia, kai er­kės ak­ty­vios ir žmo­nėms, ku­rie lei­džia lai­ką (dir­ba, poil­siau­ja) gam­to­je.

Skie­pai bran­gūs

Kaip vie­na iš pa­grin­di­nių prie­mo­nių ap­si­sau­go­ti nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to nu­ro­do­mi skie­pai.

Pa­sak R. Švam­ba­rie­nės, bū­ti­nos trys do­zės ir vė­liau kas 3–4 me­tus pa­lai­ko­mo­ji vak­ci­na­ci­jos do­zė. Ge­riau­sia skie­pi­ji­mo pra­džia – žie­mos lai­ko­tar­pis, kad iki pa­va­sa­rio spė­tų su­si­da­ry­ti imu­ni­te­tas. Dėl skie­pi­ji­mo bū­ti­na kreip­tis į sa­vo šei­mos gy­dy­to­ją.

„Vie­nos vak­ci­nos do­zės kai­na vi­du­ti­niš­kai svy­ruo­ja apie 25–27 eu­rus. To­dėl skie­pi­ji­mas yra di­de­lė fi­nan­si­nė naš­ta šei­mai. Tik Aust­ri­jo­je pa­si­skie­pi­ję yra 80 pro­cen­tų gy­ven­to­jų, nes ša­ly­je yra vals­ty­bi­nės skie­pi­ji­mų pro­gra­mos“, – sa­ko spe­cia­lis­tė.

Lie­tu­vo­je kas­met pa­si­skie­pi­ja vi­du­ti­niš­kai 40–50 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų. Šiau­lių ap­skri­ty­je be­si­skie­pi­jan­čių skai­čius svy­ruo­ja apie 5 tūks­tan­čius per me­tus. „Tai tik­rai nė­ra di­de­li skai­čiai, at­si­žvel­giant į tai, kad Šiau­lių ap­skri­tis pri­klau­so vi­du­rio Lie­tu­vos re­gio­nui su di­džiau­siu ser­ga­mu­mu er­kių per­ne­ša­mo­mis li­go­mis“, – pa­žy­mi R. Švam­ba­rie­nė.

Ko­dėl Lie­tu­vo­je skie­pai nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to ne­kom­pen­suo­ja­mi?

„Ko­kias vak­ci­nas įtrauk­ti į na­cio­na­li­nį skie­pi­ji­mų ka­len­do­rių ir na­cio­na­li­nę pro­gra­mą, spren­džia­ma pa­gal ga­li­my­bę su­val­dy­ti tam tik­rą už­kre­čia­mą­ją li­gą, už­kre­čia­mo­sios li­gos naš­tą vi­suo­me­nės svei­ka­tai, tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų re­ko­men­da­ci­jas ir gai­res“, – sa­ko Lo­re­ta Ašok­lie­nė, Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros de­par­ta­men­to Epi­de­mio­lo­gi­nės prie­žiū­ros sky­riaus ve­dė­ja.

Pa­sak L. Ašok­lie­nės, pa­gal su­ke­lia­mą naš­tą vi­suo­me­nei 2014–2018 me­tų na­cio­na­li­nė­je imu­nop­ro­fi­lak­ti­kos pro­gra­mo­je nu­ma­ty­tos dvi nau­jos vak­ci­nos: nuo pneu­mo­ko­ki­nės in­fek­ci­jos, su­ke­lian­čios me­nin­gi­tus, sep­sį, pneu­mo­ni­jas (skie­pi­ja­ma nuo 2014-ųjų ru­dens), ir nuo žmo­gaus pa­pi­lo­mos vi­ru­so in­fek­ci­jos, su­ke­lian­čios gim­dos kak­le­lio vė­žį (skie­pi­ji­mus nu­ma­to­ma pra­dė­ti nuo 2016-ųjų rug­sė­jo).

„Er­ki­nio en­ce­fa­li­to vak­ci­nos, kaip ir ki­tų ak­tua­lių vak­ci­nų, įtrau­ki­mas į skie­pi­ji­mų pro­gra­mą nea­be­jo­ti­nai bus svars­to­mas atei­ty­je“, – pa­ti­ki­no L. Ašok­lie­nė.

Spe­cia­lis­tė at­krei­pia dė­me­sį, kad pa­gal Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro įsa­ky­mą, dar­buo­to­jams, ku­riems dar­bo vie­to­je ky­la er­ki­nio en­ce­fa­li­to ri­zi­ka, skie­pi­ji­mus nuo šios li­gos pri­va­lo už­tik­rin­ti darb­da­vys.

Er­kių nai­ki­ni­mas – ne išei­tis?

Daž­nam ky­la klau­si­mas: ko­dėl miš­kai ir par­kai ne­purš­kia­mi nuo er­kių, kaip esą tai bu­vo da­ro­ma so­viet­me­čiu?

„So­viet­me­čiu miš­kus purkš­da­vo ne nuo er­kių, o nuo ki­tų įvai­riau­sių ken­kė­jų in­va­zi­jos. Dėl tiks­lu­mo rei­kė­tų pa­sa­ky­ti, kad kai ku­rio­se vie­to­se – ap­link par­kus, ku­ror­ti­nes zo­nas, vai­kų sto­vyk­las – nuo er­kių ban­dy­da­vo purkš­ti stip­riu pre­pa­ra­tu DDT, taip va­di­na­mu dus­tu. Ži­no­ma, po­vei­kis bu­vo, ta­čiau dus­tas vei­kia vi­sus mik­roor­ga­niz­mus. Bu­vo pa­ste­bė­ta, kad tai duo­da ne tiek nau­dos, kiek ža­los, ir purš­ki­mai bu­vo su­stab­dy­ti“, – sa­ko Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Gam­tos ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Lai­mu­tis Bud­rys.

Pa­sak spe­cia­lis­to, ir da­bar Lie­tu­vo­je yra pri­va­čių de­zin­fek­ci­jos ir ken­kė­jų nai­ki­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­čių įmo­nių, ku­rios purš­kia ir nuo er­kių.

„Ta­čiau purš­ki­mas nė­ra pa­na­cė­ja. Net­gi nau­do­jant šiuo­lai­ki­nius pes­ti­ci­dus, tai ga­li duo­ti dau­giau ža­los, ne­gu nau­dos. Ne­sa­kau, kad vi­siš­kai ne­ga­li­ma purkš­ti. Jei­gu tai ne­di­de­lė, už­da­ra te­ri­to­ri­ja, ir tai yra bū­ti­na, pa­vyz­džiui, vai­kų dar­že­lis, po­bū­vis gam­to­je ir pa­na­šiai, lai­ki­nai er­kes ga­li­ma iš­purkš­ti. Bet rei­kia su­pras­ti tai, kad er­kes ne­šio­ja ir paukš­čiai, ir grau­ži­kai, ir ki­ti gy­vū­nai, tai­gi iš­nai­kin­to­je te­ri­to­ri­jo­je er­kių vėl grei­tai at­si­ran­da. Tai – ko­va su vė­jo ma­lū­nais“, – pa­žy­mi L. Bud­rys.

Ken­kė­jų nai­ki­ni­mo ir pre­ven­ci­jos įmo­nės „De­zin­fa“ Šiau­lių re­gio­no pa­da­li­nio va­do­vas Ne­ri­jus Va­si­liaus­kas sa­ko, kad nė­ra che­mi­nės me­džia­gos, ku­ri nai­kin­tų tik er­kes: „Jei­gu ga­lė­tu­me kont­ro­liuo­ti tik er­kes, bū­tų la­bai ge­rai, bet tuo pa­čiu nai­ki­na­mi vi­si vabz­džiai, taip pat ir sau­go­ti­ni, pa­vyz­džiui, lau­ki­nės bi­tės, miš­ko skruz­dė­lės ir ki­ti.“

Pa­dė­tų ge­res­nė te­ri­to­ri­jų prie­žiū­ra

Pa­sak Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­to L. Bud­rio, tin­ka­miau­sias bū­das ma­žin­ti er­kių po­pu­lia­ci­ją – tin­ka­mai pri­žiū­rė­ti par­kus, so­dy­bas, poil­sia­vie­tes: pjau­ti žo­lę nuo anks­ty­vo pa­va­sa­rio, ne­lei­džiant jai užaug­ti aukš­tes­nei nei 10 cen­ti­met­rų. Sug­rėb­ti ir iš­vež­ti la­pus. Par­kuo­se ir miš­kuo­se iš­kirs­ti krū­mokš­nius, ne­leis­ti su­si­da­ry­ti brūz­gy­nams ir kem­sy­nams.

„Šva­rios ir sau­sos te­ri­to­ri­jos yra ne­pa­lan­kios są­ly­gos drėg­mę mėgs­tan­čioms er­kėms“, – pa­žy­mi spe­cia­lis­tas.

Spe­cia­lis­tai aiš­ki­na, kad er­kių pa­pli­ti­mą, gau­są ir iš­gy­ve­na­mu­mą įta­ko­ja kli­ma­to šil­tė­ji­mas. Prik­lau­so­mai nuo oro są­ly­gų, ak­ty­vių er­kių ga­li­ma ap­tik­ti jau nuo va­sa­rio pa­bai­gos iki pat gruo­džio pra­džios. Be to, Lie­tu­vo­je er­kėms veis­tis pa­lan­kus land­šaf­tas: daug la­puo­čių miš­kų, ap­leis­tų ža­lių­jų plo­tų, ne­dir­ba­mų lau­kų.

Na­cio­na­li­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Šiau­lių de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tai jau ei­lę me­tų Šiau­lių ra­jo­no Lu­po­nių ir Rad­vi­liš­kio ra­jo­no Lin­kai­čių miš­kuo­se vyk­do se­zo­ni­nių ik­so­di­nių er­kių gau­sos ste­bė­ji­mus bei ren­ka er­kes Lai­mo li­gos su­kė­lė­jų (Bo­re­re­lia burg­dor­fe­ri) nu­sta­ty­ti. Dėl er­ki­nio en­ce­fa­li­to er­kės ne­ti­ria­mos, nes tai la­bai bran­gu.

Šiais me­tais er­kių gau­sos ste­bė­ji­mai bu­vo pra­dė­ti vyk­dy­ti ba­lan­džio pra­džio­je. Vi­du­ti­niš­kai per ba­lan­džio mė­ne­sį Lu­po­nių miš­ke bu­vo ap­tik­tos 42 ak­ty­vios er­kės, Lin­kai­čių – 5,5. Pa­ly­gi­nus su praė­ju­sių me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, er­kių gau­sa šiuo­se miš­kuo­se iš­li­ko pa­na­ši. Praė­ju­siais me­tais iš 116 iš­tir­tų er­kių, už­si­krė­tu­sios bu­vo 36, tai su­da­ro 31 pro­cen­tą. Er­kių in­fe­kuo­tu­mo ro­dik­lis pa­sta­rai­siais me­tais taip pat iš­lie­ka pa­na­šus.

Lie­tu­vo­je vi­du­ti­niš­kai yra apie 30 pro­cen­tų er­kių yra Lai­mo li­gos su­kė­lė­jo ne­šio­to­jų ir apie 10 pro­cen­tų – er­ki­nio en­ce­fa­li­to vi­ru­so ne­šio­to­jų.

Ei­nant į gam­tą pa­ta­ria­ma nau­do­ti re­pe­len­tus (prie­mo­nes, at­bai­dan­čias vabz­džius), tin­ka­mai ap­si­reng­ti, kad er­kės ne­pa­lįs­tų po dra­bu­žiais, grį­žus iš par­ko ar miš­ko ge­rai ap­si­žiū­rė­ti ir ap­žiū­rė­ti sa­vo au­gin­ti­nius. Ra­dus er­kę, ją su­nai­kin­ti, o ne nu­mes­ti, nes ji ga­li ras­ti sau­gų prie­globs­tį ir jū­sų kie­me.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

ER­KĖS: Lie­tu­vo­je vi­du­ti­niš­kai apie 30 pro­cen­tų er­kių yra Lai­mo li­gos su­kė­lė­jo ne­šio­to­jų ir apie 10 pro­cen­tų – er­ki­nio en­ce­fa­li­to vi­ru­so ne­šio­to­jų.

SKIE­PAI: Na­cio­na­li­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Šiau­lių de­par­ta­men­to Užk­re­čia­mų­jų li­gų val­dy­mo sky­riaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­ja Ri­ta Švam­ba­rie­nė: „Vie­nos vak­ci­nos do­zės kai­na vi­du­ti­niš­kai svy­ruo­ja apie 25–27 eu­rus. To­dėl skie­pi­ji­mas yra di­de­lė fi­nan­si­nė naš­ta šei­mai. Tik Aust­ri­jo­je pa­si­skie­pi­ję yra 80 pro­cen­tų gy­ven­to­jų, nes ša­ly­je yra vals­ty­bi­nės skie­pi­ji­mų pro­gra­mos.“