Naujausios
Pandemija – EP darbotvarkėje
– Pandemija išlieka svarbiausia aktualija visoms šalims. Esate ne tik politikė, bet ir gydytoja pagal profesiją, kaip manote, kodėl nepavyksta suvaldyti antrosios bangos?
– Buvo prognozuota, kad rudenį, kai grįšime į uždaras patalpas ir masiškesnius susibūrimus, neišvengiama kils pandemijos antroji banga. Virusas nuo šiol bus visada, klausimas, tik kiek atsparūs jo atakoms būsime?
Galima įgyti kolektyvinį imunitetą, persirgus didžiai daliai populiacijos, o kitas būdas – skiepai. Jie nebus šimtaprocentiniai ir imunitetas nesusiformuos visam gyvenimui, bet gelbėtų bent tam tikrą laiką.
Kol nebus pradėta skiepyti ir kol nebus paskiepyta didžioji dalis pasaulio žmonių, tol gyvensime situacijoje su pandemijos bangomis.
Žinau tik vieną valstybę – Taivaną, kuris neturi antrosios bangos, nes laiku ėmėsi ypatingų priemonių apsaugoti savo žmones.
Lietuvoje uždelsta imtis karantino ribojimų. Manau, rinkimai tai lėmė. Buvusi valdžia bijojo, kad žmonės gali blogai sureaguoti. Yra prielaidų, jog ir ne visa informacija buvo atskleidžiama. Kitas dalykas, žmonės atsipalaidavo. Jeigu tavo aplinkoje niekas nesusirgo, tai ima atrodyti, kas čia tokio? Sklinda ir sąmokslo teorijos, ir atsiranda iš viso netikinčių, kad virusas egzistuoja. Todėl ir atėjom į tokią situaciją, kokia yra.
– Ingrida Šimonytė, tapusi premjere, ketina pandemijos operacijų valdymą perimti į savo rankas. Saulius Skvernelis dėl to jau kritikavo, esą tai ne strateginiai reikalai, kuriuos premjeras turi spręsti. Ką apie tai manote?
– Manau, labai teisingas Ingridos Šimonytės apsisprendimas. Pandemija yra strateginis reikalas. Neįmanoma jos suvaldyti vien iš Sveikatos apsaugos ministerijos pastato. Sveikatos apsauga – tai tik viena iš proceso dalių. Buvęs, o dabar laikinasis, premjeras Saulius Skvernelis, manau, nenorėjo teptis rankų tokiu įsikišimu – tipiška populistinė laikysena.
Visa valstybė, o ne viena ministerija, turi įsitraukti į pandemijos suvaldymo procesą. Visuomenę tam reikia sutelkti. Tai turi daryti tie, kuriais visuomenė labiausiai pasitiki. Nežinau nė vienos valstybės, kurioje premjeras būtų nusišalinęs nuo pandemijos, nuo klausimo, kuris žmonėms labiausiai rūpi.
– Kokie klausimai yra Europos Parlamento, Europos Komisijos darbotvarkėje?
– Pandemijos klausimai nuolat svarstomi ir plenariniuose EP posėdžiuose, ir politinėse grupėse. Buvo įtrauktas ir klausimas „Covid-19 ir demokratija“, nes įžvelgta pavojingų tendencijų. Daug kur buvo pagundų nušalinti parlamentus nuo pandemijos klausimų. Lietuvoje pavasarį irgi buvo tokių bandymų.
Pastarojo meto darbotvarkė yra susijusi su Europos Sąjungos biudžeto reikalais. Priimamas naujas septynerių metų biudžetas – ilgametė finansinė ES perspektyva. Tai iššūkis ir Lietuvos naujai Vyriausybei. Pinigai, kurie pagal šią perspektyvą pasieks Lietuvą, tikiuosi, bus atsakingai sudėlioti pagal prioritetus, kurie duotų rimtą grąžą.
Tariamasi ir dėl 750 milijardų eurų ekonomikos gaivinimo paketo, kokio dar niekada nėra buvę ES sprendimų istorijoje. Jis skirtas pandemijos pasekmėms įveikti ir investuoti į sritis, kurios atneštų naudą ateities kartoms: į ekologiją, į skaitmeninę Europą, į socialinę sritį – į daug atsparesnę Europą. Derybos dar nėra baigtos, nes Vengrija ir Lenkija blokavo ES 2021–2027 m. biudžetą ir ekonomikos gaivinimo fondą.
Iš bendros šio fondo sumos 390 milijardų eurų būtų paskirstyti dotacijoms šalims narėms. Likusi dalis – paskolos, kurias šalys galės imti labai palankiomis sąlygomis ir su ES garantija. Lietuvai pagal šią programą tektų iš viso 6,2 milijardo eurų, iš jų 2,4 milijardo eurų sudaro dotacija.
Didelė diskusija kilo, kaip bus grąžinamos tos paskolos? Ar neteks grąžinti būsimų nacionalinių biudžetų sąskaita? Galvojama ir apie naujus mokesčius. Būtų įvedamas plastiko mokestis, gali būti ir kitų su ekologija susijusių mokesčių.
Apie požiūrį į aktualų tarptautinį kontekstą
– Kokia yra reakcija Europos Parlamente į JAV prezidento rinkimus? Ko tikimasi iš išrinktojo prezidento?
– JAV prezidento rinkimų procesas dar nėra pasibaigęs, bet jau niekas neabejoja, kad Joe Bidenas laimėjo ir pokyčiai Jungtinėse Valstijose bus. Europos Parlamente buvo diskusija šiuo klausimu ir iš esmės visi tai sveikina.
Mano nuomone, šie rinkimai dar sykį parodė, jog Jungtinėse Valstijose – seniausioje pasaulio demokratijoje – demokratija veikia. Kaip šaipytųsi Kremliaus propaganda iš JAV vykstančio balsų skaičiavimo proceso, bet būtent taip demokratija ir veikia. JAV žmonės aktyviai pasisakė dėl savo šalies ateities.
J. Bidenas yra įsigilinęs į Europos klausimus ir į Baltijos regiono šalių klausimus. Jo pirmieji pasisakymai ir ankstesni teiginiai kelia vilčių, jog euroatlantiniai ryšiai sustiprės ir santykiai gerės. Europos Sąjunga ir JAV kartu gali nuveikti daug daugiau, nei pavieniui.
– Ar įvykiai Baltarusijoje nenueina į antrą planą? Kokia išeitis matoma Briuselyje?
– Europos Parlamente yra didžiulis protestuojančios Baltarusijos visuomenės palaikymas. Nepamenu, kad per pastaruosius pusantrų metų kokie kiti įvykiai būtų sulaukę tokio moralinio palaikymo iš visų politinių grupių. Ir nuo Suomijos iki Portugalijos. Didžia balsų dauguma buvo priimtos EP rezoliucijos dėl padėties Baltarusijoje, dėl sankcijų prieš A. Lukašenką.
Bet ES turi mažai instrumentų padėti situaciją išspręsti – tik moralinę paramą ir humanitarinę pagalbą. Galbūt reikėtų ieškoti mechanizmo, kaip įkurti tarptautinę struktūrą, kuri fiksuotų ir įvertintų tokius režimų nusikaltimus ir baustų nusikaltėlius.
Kas gali įsikišti į Baltarusijos procesus, tai – Rusija. Tą ir daro. Kremlius laiko Baltarusiją savo teritorija ir visi supranta, jog darys viską, kad išlaikytų savo įtaką. Klausimas, tik ar Kremliui naudinga remti A. Lukašenką? V. Putinas kuo ilgiau jį rems, tuo labiau rizikuoja prarasti baltarusių palankumą.
Aišku, visi įvykiai anksčiau ar vėliau prislopsta, bet sluoksniuose, kurie EP atsakingi už užsienio politiką, Baltarusija ir toliau yra darbotvarkėje.
– Koks EP požiūris į pradedančią veikti Astravo atominę? Ar suprantama griežta Lietuvos pozicija?
– Nėra taip, kad Europos Parlamentas specifiškai svarstytų Astravo klausimą ir nemanau, kad taip bus. Į branduolinę energetiką daug kas palankiai žiūri, ji iš esmės nėra blogis.
Mums tenka atsakomybė kelti Astravo klausimą kituose kontekstuose – nustatant ES paramos trečiosioms šalims sąlygas. Į tą instrumentą bandome įtraukti ir branduolinio saugumo klausimą – jeigu taisyklių nesilaikoma, parama gali būti suspenduojama.
Lietuvoje Astravo atominės klausimas labai aktualizuotas ir tai teisinga, bet manau, jog daug nepadaryta. Nepamenu, kad premjeras S. Skvernelis vizitų metu apie tai būtų kalbėjęs su Europos Komisijos atstovais ar beldęsis į Europos Parlamentą, aiškinęs, kodėl Lietuvos pozicija yra tokia.
– Lietuvoje trys moterys – politikos lyderės – formuoja naują valdžią, Europos Komisijai vadovauja moteris. Jūs pati politikoje esate ne vieną dešimtmetį. Kaip moterys gali keisti politiką?
– Aš savęs neklausiu, ar politikoje esu kitokia dėl to, kad esu moteris? Niekada nekilo ir klausimo, jog galbūt esu neįvertinama. Atvirkščiai, visada jaučiausi skatinama politikų vyrų, su kuriais teko dirbti.
Džiaugiuosi, kad Lietuvoje politikos lyderėmis natūraliai yra tapusios trys moterys. Tapo ne dėl to, kad yra moterys, o dėl to, kad yra labai kompetentingos.
Europiniame kontekste tai didžiulis pliusas. Yra daug šalių, kur daug kalbama apie lyčių lygybę, bet moterys politikoje sunkiai skinasi kelią.
Aišku, visokio mąstymo ir Lietuvoje dar yra. Bet ateina nauja karta, užaugusi nepriklausomoje Lietuvoje, europinė karta, kuri nebekelia klausimo, vyras ar moteris geriau, o vertina žmogų pagal kompetencijas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, skirtingai nuo socialistų, niekada nekalbėjo apie lyčių kvotas, bet sudarė tokią Europos Komisiją, kurioje moterų ir vyrų yra po lygiai.
Kai kurios moterys gal tik mažiau veržiasi į pirmas pozicijas, jos daugiau savikritiškos, nei vyrai. Moteris reikia paskatinti užimti pozicijas, o kai jas užima dirba labai atsakingai.
Užs. Nr. 467497
