Naujausios
Emigrantų kartos vaikai
Į užsienį emigravę tėvai Šiauliuose yra palikę apie pusantro šimto vaikų — daugiausia senelių globai. Kiek jų likę su vienu iš tėvų, kai kitas duoną uždirba užsieniuose, niekas neskaičiuoja. Emigruojama vaikus aprūpinti, pastatyti ant kojų. Tačiau ne vieni tėvai vaikus iš tiesų praranda — nutrūksta dvasinis, emocinis ryšys.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Be tėvų
Viename miesto daugiabutyje kaimynai stebėjosi, kad tėvai, išvykę dirbti į užsienį, paliko bute vienas gyventi dvi dukreles — 10— 12 metų. Jas lankė tik atskirai gyvenanti močiutė. Mergaitės be tėvų ir išaugo, o tėvai emigracijoje nebeišsaugojo santuokos — išsiskyrė.
Ne vienerius metus vienas pats gyveno dabar jau pilnametystės sulaukęs vaikinas, kurio tėvų keliai išskyrė: motina — užsienyje, tėvas — su nauja šeima. Baigė šiemet mokyklą ir pats emigravo.
Emigrantų tėvų vaikas, antrokas, močiutės atvestas pas psichologus ir paprašytas nupiešti savo šeimą, piešia ir piešinį tuoj pat sudrasko: „Aš nežinau, kas yra šeima!“
Su emigracijos išskaidytų šeimų pavyzdžiais psichologai ir vaiko teisių gynėjai susiduria kasdien.
„Auginame emigrantų kartą, — sako Donatas Žakaris, Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas. — Sunku pasakyti, kas dedasi tokių vaikų širdyse. Pasekmes pamatysime jau po dešimties metų. Nerimą kelia, kad emigruojančių tėvų nemažėja.“
Močiutės ir tetos augina
Vaiko teisių gynėjai bando sužiūrėti, kad tėvai, išvažiuodami bent nepaliktų vaiko be įgalioto atstovo, įteisintos laikinos globos ar rūpybos. Kad vaikui iškilus sveikatos ar kitų problemų, jam galėtų kas nors atstovauti.
Nuo 2009 metų vaiko teisių gynėjai kartu su mokyklomis ir lopšeliais-darželiais „sugaudė“ net 50 vaikų, kurių tėvai emigravo tuo nepasirūpinę.
D. Žakaris neatmeta, tokių vaikų yra daugiau: „Nesužiūrėsi visų, kai vaikas dar nelanko ikimokyklinių įstaigų.“
Šiauliuose dabar yra 137 vaikai, kurių laikina globa dėl tėvų išvykimo nėra pasibaigusi.
2008 metais emigravę tėvai laikinos globos prašė 41 vaikui, 2009 metais — 23.
Praėjusiais metais trigubai daugėjo tokių vaikų — 60. Šiemet — jau yra 33 nauji atvejai. 95 procentai vaikų yra paliekami su seneliais, tetomis, dėdėmis.
Pagal įstatymą tėvai dėl laikinos globos turėtų kreiptis prieš 30 dienų iki išvykimo, bet dažniausiai ateina likus savaitei ar kelioms dienoms.
Tikina, palieka trumpam
„Globą nustatinėjame ne ilgiau, kaip dviem metams, — sako D. Žakaris. — Bet prašo ir 5— 6 metams — netenkiname, traktuojame, kaip norą visiškai nusišalinti nuo savo vaiko priežiūros, ugdymo. Vidutiniškai prašo nustatyti globą 1— 1,5 metų.“
Paprastai tėvai aiškina, kad nenori vaikų vežti į nežinią — žada, įsitvirtins, išsiveš kartu. Bet situacija yra kitokia — vasarą parvažiavę atostogų trečdalis tėvų pratęsia globos terminą.
Iš 137 laikinai globai paliktų vaikų tik su dviem tėvai nutraukė bet kokius ryšius: neskambino, nesidomėjo, nesiuntė jokio išlaikymo. Vaikams buvo suteikta globa su valstybės pašalpa ir rengiama medžiaga teismui apriboti tėvų valdžią.
Skyriaus vedėjas neatmeta, jog tokių atvejų gali būti daugiau: „Seneliams gėdinga pripažinti, kad jų vaikai visiškai nebesirūpina savo vaikais. Ir šiuo atveju ne iš karto kreipėsi. Bet nebeišgyveno iš savo pajamų, pensijos mažos, kad galėtų išlaikyti anūkus.“
Paliekami ir likimo valiai
D. Žakaris pasakoja, jog yra atvejų, kai tėvai tiesiog pabėga, vaikus palikę likimo valiai.
Taip motina paliko savo keturis 7— 14 metų vaikus. Vakare vaikams sumigus, susidėjo daiktus ir išvyko į užsienį. Vaikai rytą atsibudę nė nežinojo, kur ji dingo, maisto turėjo vos vienai dienai.
Vaiko teisių gynėjų sugaudyta aiškino: „Neturėjau, kam palikti, vis tiek, kas nors pasirūpins.“
Kita motina du 2— 4 metų vaikus paprašė kaimynės trumpam prižiūrėti ir dingo. Per kelias valandas išvyko į užsienį. Paliko sergančius vaikus.
Abiem šiais atvejais kreiptasi į teismą dėl motinos teisių apribojimo.
Emigrantų šeimos portretas
Vaiko teisių apsaugos skyriaus duris dažniausiai varsto emigruojantys tėvai, kurie neturi darbo arba turi mažai apmokamą darbą, o šeimoje augina 2— 3 vaikus.
Daugiausia paliekami 4— 8 metų vaikai. Vyresnių yra apie dvidešimt. Jauniausias paliktas senelių globai — apie metų kūdikis.
„Ne vienas teigia, jog važiuoja tam, kad suteiktų geresnes sąlygas savo vaikams, jog neturi kito pasirinkimo, — sako E. Žakaris. — Bet palieka vaikus ir verslininkai, turintys verslą užsienyje. Kreipiasi ir tie, kurie studijuoja užsienyje, o turi mažamečių vaikų.“
Socialiai degradavę nevažiuoja — tie patenka į kitą kategoriją — socialinės rizikos šeimų.
Grėsmių kyla daug
„Vaikas turi augti šeimoje — su tėvais, — įsitikinęs D. Žakaris. — Kokią įtaką tėvai turės, kai savo vaiko neaugina patys? Iš kitos pusės, kokią pagarbą vaikas jaus tokiems tėvams? Sunku dar tai įvertinti, bet šeimai grėsmių daug kyla.“
Anot D. Žakario, išgyvename laikmetį, kai tėvai iš viso su vaikais mažai bendrauja — ne tik dėl emigracijos.
„Neretai, atsitikus kokiai nelaimei, tėvai nė negali nurodyti nei su kuo vaikas bendrauja, nei su kuo susitinka — nežino nė jo draugų, — sako skyriaus vedėjas. — Rytą atsikėlė, išėjo į darbą, o vakare grįžę nė nepasidomi, ką vaikas per dieną veikė, kaip sekėsi mokykloje. Tyrimai rodo, jog tėvai su vaikais per dieną bendrauja tik apie 10 minučių.“
Nemažėja vaikų, netekusių tėvų globos dėl netinkamos priežiūros. 2008 metais tokių vaikų buvo 32, 2009 metais — 43, 2010 metais — 73. Šiais metais jau 44 vaikai paimti iš šeimos: dėl tėvų girtavimo, valkatavimo, nesirūpinimo ar socialinių įgūdžių stokos.
Dar yra 164 socialinės rizikos šeimos, kurios gyvena iš pašalpų ir kuriose auga 241 vaikas.
Pernai 32 asmenims atimtos tėvystės motinystės teisės. Ir tik du vaikai buvo atskirti nuo tėvų dėl tėvų ligos, negalės.
Šimtai vaikų patiria išgyvenimus ir dėl tėvų skyrybų. D. Žakaris sako, jog praėjusiais metais skyriaus specialistai civilinėse bylose vaikų teisėms atstovavo net 1311 teismo posėdžių.
Citata
„Aš nežinau, kas yra šeima!“
SITUACIJA: Donatas Žakaris, Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas, sako, jog emigrantai vidutiniškai prašo vaikams laikiną globa vaikų nustatyti 1— 1,5 metų, bet trečdalis šį terminą vis pratęsia.
Žakaris Lukas Savivaldybė Šiauliai 05 JTs (vardas klaidingas, bet taip JT įrašė)
Jono TAMULIO nuotr.
KOMENTARAS
Tėvų meilės ir dėmesio niekas neatstos
Janina URNIKIENĖ, Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė ( Urnikienė pedagoginė psichologė 02 GBs arba 03):
— Emigrantų vaikai gali gyventi aprūpinti. Išoriškai, viskas gerai. Bet iškyla daug emocinių problemų.
Ne vieno vaiko elgesys pasikeičia: nebesutaria su draugais, neklauso globėjų, priešinasi mokytojams. Berniukai tampa agresyvesni, mergaitės — dirglesnės. Kartais ir mokymosi rezultatai prastėja.
Paugliui labai svarbu pasikalbėti, pasidalyti išgyvenimais, o pasitarti neturi su kuo. Sutrinka emocinis tėvų ir vaikų bendravimas. Vaikas jaučia nerimą, ar dar yra reikalingas, mylimas?
Technologijos tėvams ir vaikams leidžia bendrauti ir iš toli. Bet tėvai įkrenta į darbus ir neįvertina, kaip vaikui tai svarbu. Tėvų meilės ir dėmesio niekas neatstos.
Augančiai asmenybei labai reikia emocinio santyko — artimo, šilto, pagrįsto pasitikėjimu ir meile. Tėvai moko vaikus daug ką darydami kartu —–šiuo atveju kartu daryti nieko nebeišeina.
Ekonominė situacija verčia tėvus emigruoti. Bet situaciją šėimose reikia kaip įmanoma švelninti. Paruošti vaikus, susodinti ir paaiškinti, kokios aplinkybės susiklostė, kad reikia išvažiuoti. Aptarti, kaip bendrausime, kas ateis į pagalbą, jei jos reikės. iI negalima to daryti paskubomis, paskutinę minutę.
Vaikas tuomet jausis paliktas ir išduotas. Ir nepameluoti — bendrauti,kaip žadėta. Tėvai gal nė nesusimąsto, kad rūpestis vaikais yra labai svarbus. Vaikui viskas įsirėžia į atmintį. Meilę, šilumą patyręs vaikas ją pats gyvenime dalys, savo šeimai atiduos. Vargu, ar pavyks tai padaryti tam, kuris pats to nepatyrė.
Mes nė negalime visapusiškai įvertinti problemų, nes kol kas matome, tik kokios yra vaikų emocijos, ir reakcijos.
SITUACIJA: Tėvai emigruoja pinigų uždirbti, kad vaikams nieko netrūktų: nei duonos, nei žaislų — bet vaikams labiau nei daiktų reikia tėvų artumo ir šilumos.
Redakcijos archyvo nuotr.
