Emigracijos upė teka toliau

Emig­ra­ci­jos upė te­ka to­liau

Emig­ra­ci­ja iš Lie­tu­vos per­nai di­dė­jo. Tarp emig­ran­tų – kas aš­tun­tas bu­vo Šiau­lių kraš­to žmo­gus. Eks­per­tai tei­gia, jog pa­grin­di­nė emig­ra­ci­jos prie­žas­tis – ma­ži at­ly­gi­ni­mai. Iš di­džių­jų mies­tų Šiau­liuo­se vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas yra pa­ts ma­žiau­sias. Darb­da­viai ne­sku­ba at­ly­gi­ni­mų di­din­ti, nors ne­be­ran­da mo­ty­vuo­tų dar­buo­to­jų čia dirb­ti.

Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ

ruta@skrastas.lt

Emig­ra­ci­jos srau­tas ne­ma­žė­ja

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, 2015 me­tais iš ša­lies emig­ra­vo 44,5 tūks­tan­čio gy­ven­to­jų, o imig­ra­vo per­pus ma­žiau – 22,1 tūks­tan­čio. Tarp jų ree­mig­ran­tai – grį­žę Lie­tu­vos pi­lie­čiai – su­da­rė 18 tūks­tan­čių. Emig­ran­tų skai­čius, ten­kan­tis 1 tūks­tan­čiui ša­lies gy­ven­to­jų, 2015 m. bu­vo 15,3 emig­ran­to (2014 m. – 12,5).

Iš Šiau­lių ap­skri­ties emig­ra­vo per 5 300 gy­ven­to­jų – 800 dau­giau nei 2014 me­tais.

Vi­so­se Šiau­lių ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bė­se emig­ra­ci­jos srau­tas pa­di­dė­jo ir iš­vy­ku­sių­jų dau­giau nei grį­žu­sių­jų. Dėl nei­gia­mo tarp­tau­ti­nės mig­ra­ci­jos ne­to ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bės „nu­krau­ja­vo“ po 200–300 gy­ven­to­jų, o Šiau­liai – be­veik 950.

Šiau­liai, iš ku­rių per­nai emig­ra­vo apie  2 300 gy­ven­to­jų (325 dau­giau nei 2014 me­tais), pa­gal emig­ra­ci­jos ro­dik­lį žy­miai vir­ši­jo ša­lies vi­dur­kį. Šiau­liuo­se 1 tūks­tan­čiui gy­ven­to­jų te­ko 22 emig­ran­tai.

Emig­ruo­ja jau­ni, dar­bin­go am­žiaus žmo­nės. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, ša­ly­je 1,3 kar­to pa­di­dė­jo emig­ra­vu­sių vy­rų skai­čius, mo­te­rų – 11,7 pro­cen­to. Kas tre­čias emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų, kas penk­tas – 27–34 me­tų. 19–26 me­tų mo­te­rys su­da­rė 28,5 pro­c. vi­sų emig­ra­vu­sių mo­te­rų, 27–34 me­tų am­žiaus – 23,3 pro­c. Dau­gu­ma emig­ran­tų ne­tu­rė­jo dar­bo me­tus ir il­giau.

At­ly­gi­ni­mai ne­vi­lio­ja dirb­ti

Šiau­lių ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bė­se, kaip ab­so­liu­čio­je dau­gu­mo­je vi­sų ša­lies sa­vi­val­dy­bių, vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis ne­sie­kia ša­lies vi­dur­kio. Ša­ly­je 2015 me­tų ket­vir­tą ket­vir­tį vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis dar­bo už­mo­kes­tis į ran­kas su­da­rė 584,8 eu­ro.

Iš ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bių ar­čiau­siai vi­dur­kio bu­vo Ak­me­nės ra­jo­nas – 557,7 eu­ro. Jo­niš­kio ra­jo­ne vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas į ran­kas su­da­rė 475 eu­rus, Kel­mės ra­jo­ne – 472 eu­rus, Pak­ruo­jo – be­veik 514 eu­rų, Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne – 444 eu­rus, Šiau­lių ra­jo­ne – 484 eu­rus.

Šiau­liuo­se vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas į ran­kas su­da­rė 525 eu­rus ir tarp pen­kių di­džiu­jų ša­lies mies­tų bu­vo pa­ts ma­žiau­sias. Ne­pai­sant to, kad, pa­ly­gin­ti su ki­tais mies­tais, Šiau­liuo­se per me­tus jis au­go dau­giau­siai – 7,2 pro­cen­to.

Vil­niu­je vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas į ran­kas su­da­rė 654 eu­rus, Klai­pė­do­je – be­veik 624 eu­rus, Kau­ne – 592 eu­rus, Pa­ne­vė­žy­je – 564 eu­rus.

Emig­ra­ci­jos rykš­tė dar­bo rin­kai

Vai­da Ig­no­tie­nė, Šiau­lių te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Dar­bo iš­tek­lių sky­riaus ve­dė­ja, „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė, jog kas ant­ra įmo­nė ap­skri­ty­je stin­ga dar­buo­to­jų.

Per 560 ap­skri­ties darb­da­vių, ku­rių įmo­nė­se dir­ba 42 tūks­tan­čiai dar­buo­to­jų, bu­vo ap­klaus­ti dėl dar­bo užim­tu­mo si­tua­ci­jos ir pro­gno­zių.

Nu­ro­dy­da­mi prie­žas­tis, ko­dėl įmo­nė­se dar­bo vie­tos nė­ra užim­tos, dau­gu­ma pir­miau­sia įvar­di­jo, jog trūks­ta kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų.

„Kas ant­ras nu­ro­dė, jog žmo­nėms stin­ga mo­ty­va­ci­jos dirb­ti, ir be­veik kas ant­ras (40 pro­cen­tų) tei­gė, jog ne­ten­ka dar­buo­to­jų dėl emig­ra­ci­jos“, – sa­kė V. Ig­no­tie­nė.

Šiais me­tais dar­buo­to­jus priim­ti pla­nuo­ja trys iš pen­kių įmo­nių, at­leis­ti – tik 5 pro­cen­tai įmo­nių. Bet dar­bo už­mo­kes­tį pla­nuo­ja di­din­ti tik kas tre­čias darb­da­vys (33,8 pro­c.). 70 proc. svarsto priimti dirbti pabėgėlius, jeigu jie turėtų kvalifikaciją.

„Darb­da­viai ke­lia mo­ty­va­ci­jos pro­ble­mą, ir mes ma­to­me, kad da­lis Dar­bo bir­žo­je re­gist­ruo­tų as­me­nų nė­ra nu­si­tei­kę dirb­ti, – tei­gė bir­žos at­sto­vė. – Ne pa­slap­tis, kad tai yra su­si­ję su so­cia­li­nė­mis iš­mo­ko­mis. Žmo­nės pa­sve­ria, ar ei­ti dir­bi už mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą, ar ge­riau gau­ti be­veik to­kio pat dy­džio iš­mo­kas.“

Ki­ta ver­tus, ji ma­no, jog darb­da­viai tu­rė­tų pro­gno­zuo­ti, ko­kių dar­buo­to­jų jiems rei­kės, įsi­jung­ti į dar­buo­to­jų mo­ky­mo pro­gra­mas, tai­ky­ti pa­meist­rys­tės pra­kti­ką įmo­nė­se.

„Pap­ras­tai darb­da­viams dar­buo­to­jų rei­kia šian­dien ir tuoj pat, ir ne tik kva­li­fi­kuo­to, bet ir pla­tes­nės kom­pe­ten­ci­jos, mo­kan­čio dirb­ti su IT tech­no­lo­gi­jo­mis, – sa­kė V. Ig­no­tie­nė. – No­rint be­dar­bius mo­ty­vuo­ti, ap­mo­ky­ti, ir mo­ky­mo įstai­goms, ir bir­žai, ku­ri ga­li fi­nan­suo­ti mo­ky­mą, rei­kia ži­no­ti, ko dar­bo rin­ko­je trūks bent me­tams į prie­kį.“

Ji pa­brė­žė, jog efek­ty­viau pro­fe­si­nio mo­ky­mo iš­tek­liai nau­do­ja­mi, kai yra su­da­ro­mos tri­ša­lės su­tar­tys, kai įsi­jun­gia darb­da­viai. Mo­ky­mo iš­lai­das den­gia bir­ža, o darb­da­vys įsi­pa­rei­go­ja ma­žiau­siai pus­me­čiui įdar­bin­ti dar­buo­to­ją po pro­fe­si­nio mo­ky­mo. To­kio darb­da­vio da­bar pa­pras­tai ieš­ko pa­ts dar­buo­to­jas ar dar­bo bir­ža.

Tė­vai iš­va­žiuo­ja ir vai­kai iš­va­žiuos

Pak­ruo­jo ra­jo­ne, vie­nin­te­lia­me ap­skri­ty­je, per­nai su­ma­žė­jo vi­du­ti­nis dar­buo­to­jų skai­čius – 3,3 pro­cen­to. Ki­to­se sa­vi­val­dy­bė­se nors ne­žy­miai, bet au­go. Ma­žiau­sias au­gi­mas bu­vo Šiau­liuo­se – 0,9 pro­cen­to, di­džiau­sias – 4,2 pro­cen­to – Ak­me­nės ra­jo­ne.

Pak­ruo­jo ra­jo­no vers­li­nin­kė Eg­lė Va­lan­ti­nai­tė, me­die­nos ap­dir­bi­mo bend­ro­vės „Žy­gEg­lė“ va­do­vė, „Šiau­lių kraš­tui“ tei­gė, jog dar­buo­to­jų ten­ka ieš­ko­ti „50 ki­lo­met­rų spin­du­liu“. Įmo­nė pa­ti juos ve­ža į dar­bą ir at­gal į na­mus.

„Dir­ba­me Žei­me­lio se­niū­ni­jo­je, bet čia no­rin­čių dirb­ti ne­ran­da­me, – tei­gė E. Va­lan­ti­nai­tė. – Ypač iš kai­mo vie­to­vių žmo­nės iš­va­žiuoja į už­sie­nį. Atei­na pa­va­sa­ris, ir va­žiuo­ja dirb­ti se­zo­ni­nių dar­bų. Ne­no­ri čia dirb­ti dėl ma­žų at­ly­gių.“

Jos žo­džiais, ga­li­ma bū­tų at­ly­gi­ni­mus kel­ti, mo­ka spe­cia­lis­tams po 400–500 eu­rų, bet ne vie­nam dar­buo­to­jui „nė­ra už ką pi­ni­gų mo­kė­ti“.

„Su al­ko­ho­liz­mo bė­do­mis kas­dien su­si­du­ria­me, pra­vaikš­tas da­ro, – ar­gu­men­ta­vo vers­li­nin­kė. – Kaip ga­li mo­kė­ti net mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą tam, ku­ris per sa­vai­tę dar­be tik dvi die­nas pa­si­ro­do. Net mo­kes­čių ins­pek­ci­jai tu­rė­jo­me aiš­kin­tis, ko­dėl at­ly­gi­ni­mai ma­ži.“

Pa­ti tu­ri emig­ra­ci­jos pa­tir­ties, gri­žo į Lie­tu­vą prieš me­tus šei­mos vers­le dirb­ti. Dir­bo JAV, vė­liau – Ang­li­jo­je.

„Esu ir pe­da­go­gė, ang­lų kal­bos mo­ky­to­ja, – iš­va­žia­vau įgy­ti kal­bos įgū­džių, pa­tir­ties, pi­ni­gai ne­bu­vo pa­grin­di­nis mo­ty­vas, – sa­ko ji. – Bet di­džio­ji dau­gu­ma emig­ruo­ja dėl už­dar­bio. Kal­bos ne­mo­kė­da­mi dir­ba pa­pras­čiau­sius dar­bus fab­ri­kuo­se. Gau­na mi­ni­ma­lų at­ly­gį, bet jis tris kar­tus di­des­nis nei Lie­tu­vo­je. Pra­gy­ve­ni­mo ly­gis ki­toks, bet už­ten­ka, kai ne­ke­lia sau di­des­nių tiks­lų.“

Jos nuo­mo­ne, emig­ra­ci­ja ir to­liau di­dės, nes ji jau įsi­šak­ni­ju­si šei­mo­se.

„Dir­bu ir mo­kyk­lo­je, jau penk­to­kas sa­ko: „Kam man čia mo­ky­tis, iš­va­žiuo­siu į už­sie­nį“, – tei­gė E. Va­lan­ti­nai­tė. – Kai dis­kutuo­ja­ma, nuo ko pra­dė­ti emig­ra­ci­ją stab­dy­ti, tai pir­miau­sia rei­kia gal­vo­ti apie šei­mas, kad jų nuo­sta­tos keis­tų­si.

Vai­kams tė­vai yra įka­lę į gal­vas, jog Lie­tu­vo­je nie­ko ne­pa­siek­si ir ne­lik­si. Da­bar kas­dien emig­ran­tų po lėk­tu­vą iš­skren­da, grei­tai po du iš­skris.“

EL­TA nuo­tr.

SRAUTAS: Vi­so­se Šiau­lių ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bė­se emig­ra­ci­jos srau­tas pa­di­dė­jo.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

SI­TUA­CI­JA: Vai­da Ig­no­tie­nė, Šiau­lių te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Dar­bo iš­tek­lių sky­riaus ve­dė­ja, sa­ko, jog iš 560 ap­klaus­tų ap­skrities darb­da­vių be­veik kas ant­ras įvar­di­jo, jog įmo­nės ne­ten­ka dar­buo­to­jų dėl emig­ra­ci­jos.

Asmeninė nuo­tr.

VERS­LI­NIN­KĖ: Prieš me­tus iš už­sie­nio į Pak­ruo­jo ra­jo­ną grį­žu­si plė­to­ti šei­mos vers­lo Eg­lė Va­lan­ti­nai­tė tei­gia, jog ypač kai­mo vie­to­vė­se žmo­nės yra pra­ra­dę mo­ty­va­ci­ją dirb­ti, o šei­mo­se įsi­šak­ni­jo nuo­sta­ta, kad Lie­tu­vo­je nie­ko ne­pa­siek­si.

So­cio­lo­go ko­men­ta­ras

„Pra­keiks­mas gy­ven­ti tik iš al­gos“

So­cio­lo­gas, so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­ras Ro­mas LA­ZU­T­KA tei­gia, jog aki­vaiz­du, kad ma­ži at­ly­gi­ni­mai yra pa­grin­di­nė emig­ra­ci­jos prie­žas­tis:

Martyno AMBRAZO (ELTA)  nuo­tr.

– Emig­ra­ci­jos ro­dik­lius vėl tu­ri­me pra­stes­nius, bet ban­do­ma teig­ti, jog iš sa­vo ša­lies ju­da ne tik lie­tu­viai. Ta­čiau tie ar­gu­men­tai nė­ra tei­sin­gi.

Pa­gal emig­ra­ci­jos ro­dik­lį 1 000 gy­ven­to­jų tu­ri­me di­džiau­sią emig­ran­tų skai­čių Eu­ro­po­je. Net iš skur­des­nių ša­lių 1 000 gy­ven­to­jų iš­va­žiuo­ja po 4–5 žmo­nes, o Lie­tu­vo­je – 15.

Ki­ta ver­tus, duo­me­nys ro­do, kad pa­gal vi­du­ti­nes pa­ja­mas tarp nau­jau­sių ES na­rių, Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių, esa­me tre­ti – po Slo­vė­ni­jos ir Če­ki­jos. Tai reiš­kia, kad vi­du­ti­niš­kai gy­ve­na­me ne taip pra­stai, bet iš­va­žiuo­ja­me dau­giau­sia. Taip yra dėl to, kad pa­ja­mos yra la­bai ne­to­ly­giai pa­si­skirs­čiu­sios tarp tur­tin­gų ir ne­tur­tin­gų žmo­nių.

Di­džio­sios da­lies gy­ven­to­jų pa­ja­mos yra ma­žos. Tų, kas iš­va­žiuo­ja dirb­ti tarp­tau­ti­nė­se kom­pa­ni­jo­se, la­bai ne­daug. Dau­gu­ma va­žiuo­ja dirb­ti pa­pras­tus dar­bus.

Į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją, Šve­di­ją, Nor­ve­gi­ją ar Vo­kie­ti­ją iš­va­žiuo­ja tie, ku­rie čia ne­gau­na dar­bo ar­ba gau­na la­bai ma­žus at­ly­gi­ni­mus. Aki­vaiz­du, jog tai – pa­grin­di­nė prie­žas­tis.

Kas tu­ri vers­liu­ką ar in­di­vi­dua­lią įmo­nę, su­ka­si, įsi­tvir­ti­na, bet kas dir­ba vien už al­gą, neiš­si­ver­čia. So­vie­ti­niais lai­kais bu­vo toks pra­keiks­mas – „kad tu gy­ven­tum tik iš al­gos“. Tai Lie­tu­vo­je da­bar taip yra.

Jei­gu gau­tum 1 000 ar 1 500 eu­rų, tai dar nie­ko bū­tų, bet už 400–500 eu­rų iš­gy­ven­ti yra sun­ku.

Kai vers­li­nin­kai ne­mo­ka dau­giau, ker­ta ša­ką, ant ku­rios sė­di. Bet tai bend­ra tra­ge­di­ja. Darb­da­vys žiū­ri sa­vo pa­ja­mų, sa­vo pel­no, bet kai žmo­nės iš­va­žiuo­ja, nė­ra pir­kė­jų, tai ką iš to vers­lo už­dirb­si. Ypač re­gio­nuo­se.

Vals­ty­bės rei­ka­las – pro­ble­mą spręs­ti. Kiek­vie­nas vers­li­nin­kas mo­ka, kiek įma­no­ma ma­žiau, ir jį ga­li­ma su­pras­ti. Jei­gu vie­nas ims kel­ti at­ly­gi­ni­mus, jo pro­duk­ci­ja ar pa­slau­gos brangs ir pra­loš kon­ku­ren­ci­nę ko­vą.

Vals­ty­bė, kel­da­ma mi­ni­ma­lią al­gą, ga­li ir tu­ri da­ry­ti spau­di­mą di­din­ti at­ly­gi­ni­mus.

STA­TIS­TI­KA

Per­nai iš Lie­tu­vos emig­ra­vo 44,5 tūkst. žmo­nių, tai 7,9 tūkst. (21,6 pro­c.) žmo­nių dau­giau ne­gu prieš me­tus.

Per­nai į Lie­tu­vą imig­ra­vo 22,1 tūkst. žmo­nių, tai 2,2 tūkst. (8,9 pro­c.) ma­žiau ne­gu 2014 m.

2015 m. emig­ra­vo 24,3 tūkst. (54,6 pro­c. vi­sų emig­ran­tų) vy­rų ir 20,2 tūkst. (45,4 pro­c.) mo­te­rų, t. y. vy­rų emig­ra­vo 4,1 tūkst. dau­giau ne­gu mo­te­rų. Pa­ly­gin­ti su 2014 m., emig­ra­vu­sių vy­rų skai­čius pa­di­dė­jo 1,3 kar­to, mo­te­rų – 11,7 pro­c.

2015 m. kas tre­čias emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19-26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27-34 me­tų am­žiaus.

Dau­gu­ma 15 me­tų ir vy­res­nio am­žiaus emig­ra­vu­sių vy­rų ir mo­te­rų (ati­tin­ka­mai 81,7 ir 85,6 pro­c.) prieš iš­vyk­da­mi iš ša­lies ne­dir­bo vie­nus me­tus ir il­giau (2014 m. – ati­tin­ka­mai 79,6 ir 83,6 pro­c.).

2015 m. 19 tūkst. (42,7 pro­c.) emig­ran­tų tiks­lo ša­li­mi pa­si­rin­ko Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę, 3,3 tūkst. (7,5 pro­c.) – Vo­kie­ti­ją, 3,2 tūkst. (7,1 pro­c.) – Ai­ri­ją, 2,9 tūkst. (6,4 pro­c.) – Nor­ve­gi­ją, 2,8 tūkst. (6,3 pro­c.) – Ru­si­ją, 1,8 tūkst. (4 pro­c.) – Uk­rai­ną. Pa­ly­gin­ti su 2014 m., į Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę emig­ra­vu­sių skai­čius pa­di­dė­jo 2,2 tūkst. (13,3 pro­c.), Vo­kie­ti­ją – 412 (14,2 pro­c.), Ai­ri­ją – 93 (3 pro­c.), Nor­ve­gi­ją – 235 (8,9 pro­c.), Ru­si­ją – 1,5 tūkst. (2,2 kar­to), Uk­rai­ną – 1 tūkst. (2,4 kar­to).

Per­nai iš Lie­tu­vos emig­ra­vo 37 tūkst. (83 pro­c. vi­sų emig­ran­tų) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių ir 7,5 tūkst. (17 pro­c.) už­sie­nie­čių.

75,9 pro­c. emig­ran­tų gi­mė Lie­tu­vo­je, 6,4 – Ru­si­jo­je, 4,1 – Uk­rai­no­je, 3,6 – Bal­ta­ru­si­jo­je, 2,5 pro­c. – Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je.

2015 m. dau­giau ne­gu pu­sė vi­sų 18 me­tų ir vy­res­nio am­žiaus emig­ra­vu­sių vy­rų (63,1 pro­c.) ir mo­te­rų (53,3 pro­c.) nie­ka­da ne­gy­ve­no san­tuo­ko­je.

Dau­giau­sia 2015 m. grį­žo (ree­mig­ra­vo) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės (8,7 tūkst., ar­ba 47,4 pro­c. vi­sų grį­žu­sių (ree­mig­ra­vu­sių) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių), Nor­ve­gi­jos ir Ai­ri­jos (po 2 tūkst., ar­ba po 11 pro­c.), Vo­kie­ti­jos (1 tūkst., ar­ba 5,5 pro­c.), Is­pa­ni­jos (586, ar­ba 3,2 pro­c.).

Šal­ti­nis: Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas, EL­TA