Naujausios
Vykdant auditą buvo ištirti daugiabučiai pastatai iš Anykščių, Jonavos, Ignalinos ir Baisiogalos, kuriuose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60, būstų statybos metai – nuo 1969 m. iki 1990 m. Visų namų energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C.
Audite ir ekspertizėje dalyvauja tik būstai, kurie buvo atnaujinti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, o po jų renovacijos yra praėję ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 metai.
„Audito metu, praėjus tam tikram laiko tarpui nuo būsto renovacijos pabaigos, yra įvertinami pastato faktiniai energinio efektyvumo duomenys, įgyvendintų priemonių būklė. Tai yra reikšmingas kokybės kontrolės etapas, padedantis tobulinti modernizavimo procesus“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.
Būtina apšiltinti vidinę balkono sieną
Vykdydami energinį auditą specialistai koncentravosi į apšiltinimo tyrimus, išskirtinį dėmesį rodė vidinės balkono sienos apšiltinimo analizei. Gediminas Šilanskas, daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovas pažymi, kad šiltinti šią sieną yra privalu.
„Esant prastam vėdinimui, patalpose išauga santykinė drėgmė, ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos vidinės balkono sienos ir išorinės sienos sandūros, čia didėja rizika įsiveisti pelėsiui. Be to, šiluminiai tilteliai lemia ir didesnius šilumos nuostolius. Tad nors esami reikalavimai nenumato privalomo vidinės balkono sienos šiltinimo, praktika atskleidžia, kad gyventojai turėtų pagalvoti apie šios priemonės pasirinkimą“, – tvirtina G. Šilanskas.
Itin svarbus ir kokybiškas vėdinimas
Audito metu ekspertai tyrė ir daugiabučių oro kokybę. Tarptautinių organizacijų rekomendacijos leido nustatyti maksimalią ribinę CO2 vertę, galinčią būti patalpoje – 1000 ppm (angl. ppm – parts per milion, liet. – dalys iš milijono). Tai yra riba, nuo kurios pradedamas jausti mieguistumas, galvos svaigulys, oro kokybę galima laikyti prasta.
„Tyrimai atskleidė, kad maždaug 60 proc. atvejų, kuomet buvo matuojamas CO2 kiekis modernizuotuose daugiabučiuose, šių dujų koncentracijos kiekis pateko į numatytą diapazoną. Jis byloja, kad oro kokybė yra gera. Deja, apie 40 proc. atvejų ši riba buvo viršyta“, – sako G. Šilanskas.
Vykdant auditą taip pat nustatyta, kad didžiausi šilumos nuostoliai po atnaujinimo patiriami dėl pastato vėdinimo (infiltracija, natūralus ir mechaninis vėdinimas). Lyginant su viso pastato šilumos nuostoliais jie sudarė vidutiniškai 41 proc.
„Senuose būstuose vėdinimo nuostoliai sudaro 15-25 proc. pastato šilumos nuostolių. Kadangi jį atnaujinus per sienas, stogą ir langus patiriami nuostoliai sumažėja, vėdinimo nuostoliai procentaliai padidėja. Dėl to rekomenduojama įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, – sako G. Šilanskas.
Padėti gali rekuperatoriai
Patalpų oro kokybę būstuose gali padėti užtikrinti tinkamas vėdinimas. Atlikto audito išvadose nurodoma, kad kaip pagrindinė priemonė turėtų būti svarstomas rekuperacinės sistemos įrengimas.
„Ši sistema padeda reguliuoti šviežią orą bute. Įdiegus tokią priemonę daugiabučiuose yra kontroliuojamas tinkamai filtruoto išorės oro tiekimas į vidų – tai yra itin svarbu šaltuoju sezono metu, kuomet išorės oro kokybė būna gerokai prastesnė nei vidaus. Be to, įsidiegus šią sistemą bute lieka daugiau šilumos, sumažėja aplinkos triukšmas, į namus įsileidžiama mažiau užteršto oro“, – teigia G. Šilanskas.
Jeigu rekuperacinė sistema daugiabutyje nėra įdiegta arba nėra galimybės ją įdiegti, tokiu atveju gyventojai atsižvelgiant į išorės oro sąlygas ir dienos metą (nerekomenduojama transporto piko valandomis) turėtų kelis kartus per dieną intensyviai (pilnai atsidarius langus bei tokiu būdu sudarant skersvėjį) ir trumpą laiką (iki kelių minučių) vėdinti gyvenamąsias patalpas.
Užs. Nr. 486963
