Eglės krenta, pastatai — dygsta

Eglės krenta, pastatai —  dygsta

Eglės krenta, pastatai — dygsta

EŽERO PAKRANTĖ GALI APAUGTI NAUJAIS STATINIAIS

Aplinkui valomą Šiaulių Talšos ežerą pretendentai siekia susigrąžinti žemę. Kol kas realių šansų turi vienas, o pretendentų — per dešimt. Jų norus patenkinus, palei visą ežero pakrantę vietoj parko galėtų atsirasti gyvenamasis kvartalas. O kad būtų lengviau apsispręsti — pradėti kirsti sveiki eglynai.

Rūta JANKUVIENĖ

ruta@skrastas.lt

Koją pakišo aritmetika

Šiaulių miesto taryba vasarį priėmė sprendimą rengti Talšos parko detalųjų planą iš naujo. Be to, — nagrinėti galimybę suformuoti buvusiems savininkams grąžintinus žemės sklypus natūra turėtoje vietoje.

Tarybą privertė pralošta byla dėl ankstesniojo detalaus plano teisėtumo. Savivaldybę skundė vienas iš pretendentų susigrąžinti prie Talšos ežero 4, 69 hektaro žemės Julius Kęstutis Liutkus. Panevėžio apygardos teismas 2008 metų vasario 14 dieną Tarybos sprendimą dėl parko plano panaikino. To paties laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atmetęs Savivaldybės apeliacinį skundą.

Savivaldybė ir plano rengėjai suklupo dėl „aritmetinių skaičiavimų“ — teismai įžvelgė neskaidrią planavimo procedūrą. Viešam visuomenės svarstymui pateiktas Talšos parko sklypo plotas 123,4 hektaro, o Tarybos patvirtintas didesnis — 133,4 hektaro.

J. K. Liutkus įsitikinęs, jog parko ribos buvo praplėstos būtent į jo buvusios žemės pusę. Nors ten esąs ne parkas, o pieva ir dvidešimt— trisdešimt medžių, kuriuos pats kažkada pasodino.

Vėl interesų sankirtoje

Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Rasos Budrytės teigimu, parkas išliktų, jeigu tai būtų miško parkas — bendro naudojimo teritorija, reikalinga visuomenės poreikiams.

„Tada nebūtų jokios kalbos apie nuosavybės atstatymą, — sakė R. Budrytė. — Bet tai gali būti pasakyta tik vykdant detaliojo plano procedūras.“

Užduotį rengti planavimo sąlygas gavo Vitalija Petronytė, Teritorijų planavimo poskyrio vedėja. Ji prisimena ankstesniąją nuostatą, kad „nė milimetro parko žemės negalima atiduoti, nes jei tik grąžinsi vienam, kodėl ir kitam negrąžinti“.

„Kone visą Talšos parką reikėtų atiduoti“, — sako V.Petronytė.

J. K. Liutkus, palyginti su kitais, pretenduoja į patį mažiausią plotą.

Pievos nebeįtrauks

Koks šiandien yra Talšos parko statusas? Ar jis gina parką nuo statybų?

„Pagal miesto Bendrąjį planą tai — ekstensyvaus naudojimo želdynai. Tai reiškia, kad čia gali atsirasti statybų dėmės. Jos ir dabar yra, nes dar iki parko detaliųjų planų rengimo iš dalies čia buvo atkurtos nuosavybės teisės“, — sakė V. Petronytė.

Šiaulių miškų schemą rengia Valstybinė miškotvarkos tarnyba, tvirtina Vyriausybė. Schema po poros savaičių bus teikiama derinti Savivaldybei ir apskrities viršininko administracijai.

Leandras Deltuva, Valstybinės mikškotvarkos tarnybos Miškų informacijos ir kadastro skyriaus vedėjo pavaduotojas „Šiaulių kraštui“ tvirtino: “Salduvės ir Talšos parkai yra valstybinės reikšmės miškai, toks parkų statusas planuojamas ir pagal miesto miškų schemą. Sklypai nuosavybėms teisėms atkurti čia negali būti planuojami“.

Tačiau aiškėja, kad situacija bent jau J. K. Liutkaus atžvilgiu gali keistis.

„Kadangi teismo sprendimu Talšos parko detalusis planas panaikintas, o ta teritorija, kur tas ponas planuoja atkurti nuosavybę, yra parko pakraštys — pieva šalia gyvenvietės ir iki menamos parko ribos, tai Aplinkos ministerijoje mums sakė nebeįtraukti jos į miškų schemą“, — sakė L. Deltuva.

Kvartalėlių jau pridygę

Važiuojame į Talšos parką pasižiūrėti ginčytinų teritorijų. Žuvininkų gatvės tęsiniu gilyn į parką kelias vinguriuoja pro pridygusius gyvenamuosius kvartalėlius. Šalia senų sodybų iškilę nauji namai — ir ne po vieną. Statybos ir toliau vyksta.

J. K. Liutkaus pievos ruožas su medžių salelėmis parko priegose atsiveria tuoj už statomo namo. Čia — Žuvininkų ir Tinklų gatvių sankirtoje — J. K. Liutkui grąžinti du sklypai. Iš viso 34 arai. Jis juos jau pardavė.

Už kelių šimtų metrų gilyn į parką — dar viena panaši „pieva“, plytinti nuo kelio ežero link, — jau kito pretendento buvusios žemės plotuose.

Toliau eglyne boluoja nukirstų eglių kamienai. Rengiama aikštelė statyboms pretenduojamuose susigrąžinti plotuose? Koks dešimt sveikų eglių iškirsta, o šalia pažymėtos kirvarpų griaužiamos eglės — neliestos. Iškirsi — argi ne pieva bus?

Nei žino, nei rūpi

Savivaldybė prieš kelias savaites pagarsino — reikia gelbėti Talšos ir Salduvės parkus nuo kirvarpomis apėjusių eglių. Reikia iškirsti per aštuoniasdešimt sergančių medžių. Tačiau aiškėja, kad kirtimais parką „gelbėja“ ne Savivaldybė.

Aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė Palmira Lukošienė apie iškirstus medžius nieko nežino: neva Savivaldybė to negali sukontroliuoti, esą parkas iki šiol Savivaldybei „nėra perduotas“.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėjas Robertas Paulauskas neabejodamas tvirtino,„Talšos ir Salduvės parkai yra Savivaldybės“. Bet R. Paulauskas, skirtingai nuo Savivaldybės valdininkės, žinojo, kad Talšos parke prieš porą savaičių užfiksuoti neteisėti eglių kirtimai: “Policijai perduota tirti.“

Būtų šeimininkas

Žemę siekiantis atgauti J. K. Liutkus „Šiaulių kraštui“ piktinosi, kad daugybę metų turi kovoti su Savivaldybe, kuri nei pati parką tvarko, nei žemės tikriesiems šeimininkams neatiduoda. Siūlanti tik nelygiaverčius menkaverčius sklypus.

„Mano visus hektarus čia vertina tik 35 tūkstančiais litų, aš už vieną arą parduodamas sklypą tiek gavau,“ — sakė K. J. Liutkus.

Jis klausia, kodėl parkas negalėtų būti privatus? Pats pasiryžęs investuoti į elingo statybą, žaidimų aikšteles ežero pakrantėje. Jos nuo šiauliečių tvoromis neaptvertų. Vyras įsitikinęs, anksčiau ar vėliau Talšos parką valdininkai išdalys statyboms, kaip išdalijo Dainų parką.

Koks dešimt sveikų eglių iškirsta, o kirvarpų griaužiamos eglės — neliestos. Iškirsi — argi ne pieva?

KLAUSIMĖLIS: Aikštelė rengiama statyboms? Kažkas neteisėtai iškirto apie dešimt sveikų eglių.

SKLYPAI: Pretendentas Talšos parko prieigose jau atgavo kelis sklypus — iš viso 34 arus, kovoja dar dėl 4,69 hektaro ploto.

NUOSTATA: Vitalija Petronytė, Savivaldybės Teritorijų planavimo poskyrio vedėja, teigia, jog anksčiau vadovautasi nuostata „nė milimetro parko žemės neatiduoti“.

 

PIEVA: Miško schemos rengėjai po teismų sprendimų šį plotą linkę pripažinti pieva ir nebeįtraukti į miškų schemą.

PAKRANTĖ: Per dešimt buvusių savininkų nori susigrąžinti Talšos parko žemes, kurios jiems priklausė iki pat ežero pakrantės.

 

 

 

Jono TAMULIO nuotr.