Naujausios
Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) pastatų energinio taupumo departamento projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus specialisto Vasilijaus Lachadinovo, senų daugiabučių vėdinimo sistemų efektyvumo renovavus pastatą nebepakanka. Modernizacijos metu, daugiabučio sienos ir langai yra maksimaliai užsandarinami, todėl šviežias oras nebeturi pro kur patekti į patalpas.
„Modernizavus daugiabutį ir norint užtikrinti gerą vėdinimą, būtina atidaryti langus bent kas dvi valandas. Tačiau susidaro paradoksali situacija. Siekiant aukščiausios energinio efektyvumo klasės daug investuojame, kad butuose būtų kuo šilčiau. Dažnai atidarinėjant langus, ne tik įsileidžiame gryno oro, bet ir atšaldome patalpas. Galiausiai gyventojai už šildymą moka daugiau, nei turėtų“, – teigia APVA specialistas.
Jis pratęsia, kad vienintelis būdas išvengti šios situacijos – įsirengti rekuperatorius. Jo veikimo principas – mechaninis patalpų vėdinimas ventiliatoriais su šilumokaičiu. Šviežias šaltas oras į kambarį patenka perėjęs per šilumokaitį, o šis orą dalinai pašildo ir per ortakius tiekia į patalpą. Prietaiso šilumokaitis šaltam orui sušildyti panaudoja iš namo šalinamo šilto oro energiją, o vasarą, atvirkščiai – iš patalpų šalinamas vėsesnis oras atšaldo iš lauko patenkantį įkaitusį orą, todėl rekuperatoriai praverčia visus metus.
Prastas vėdinimas gali sukelti sveikatos problemų
„Oro kaita patalpose yra būtina, ji užtikrina deguonies ore papildymą, anglies dvideginio, vandens garų pertekliaus ir oro teršalų pašalinimą. Patalpose, kuriose nuolat necirkuliuoja šviežias oras, labai sumažėja deguonies, o tai gali turėtų neigiamos įtakos žmogaus savijautai, miego kokybei. Negana to, prastai vėdinamose patalpose linkusi rastis drėgmė ir pelėsis“, – pasakoja Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Gintarė Baštunova.
Pašnekovės teigimu, šviežio oro trūkumas gali prisidėti prie produktyvumo sumažėjimo, nuovargio atsiradimo, galvos svaigimo ir skausmo, atsparumo ligoms atsiradimo, pablogėjusios emocinės būsenos. Atsiradęs pelėsis ilgainiui gali lemti įvairias kvėpavimo takų problemas. Moksliniai duomenys patvirtino nuolatinį ryšį tarp drėgmės bei pelėsių patalpose ir kvėpavimo sutrikimo bei astmos atsiradimo: žmonės, gyvenantys „nesveikuose“ pastatuose, 40 proc. dažniau serga astma.
Rekuperatoriai ne tik padeda sutaupyti, bet ir pasirūpina žmogaus sveikata – jų dėka galite kvėpuoti iš lauko išgaunamu oru, kuris, perėjęs filtrus, yra išvalomas. Šie filtrai orą apsaugo nuo dulkių, nešvarumų, teršalų ar žiedadulkių, patenkančių iš lauko – tai ypač aktualu, jeigu gyvenate mieste arba prie judrios gatvės.
V. Lachadinovas atkreipia dėmesį, jog daugelyje senų daugiabučių nėra galimybės įrengti centrinę rekuperaciją dėl senų lubų, tačiau ją galima pakeisti individualiais rekuperatoriais. Jie butuose neužima daug vietos, tačiau puikiai apsaugo ne tik sveikatą, bet ir užtikrina efektyvų renovacijos įgyvendinimą.
APVA primena, jog rekuperatoriaus įsirengimas yra individuali priemonė, todėl tai padaryti norintiems gyventojams nereikia daugelio daugiabučio butų savininkų pritarimo.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.
Užs. Nr. 513393
