Džiugi akimirka – susitikimas su Prancūzijos prezidentu

Vytauto BIKULČIAUS nuotr.
Profesorius Vytautas Bikulčius dalyvavo iškilmingoje vakarienėje Valdovų rūmuose, skirtoje Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir jo žmonai Brigitte Macron.
Vilniaus universiteto Prancūzų filologijos katedros vedėjas profesorius šaiulietis Vytautas Bikulčius buvo pakviestas į Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir jo žmonai Brigitte Macron skirtą iškilmingą vakarienę Valdovų rūmuose, o antradienį dalyvavo Vilniaus universiteto Senato posėdyje, kurio metu Prancūzijos prezidentui suteiktas garbės daktaro vardas.

Iškilminga vakarienė

Užsienio literatūros dėstytojas, vertėjas, prancūzų kultūros žinovas profesorius Vytautas Bikulčius dalijasi šviežiais įspūdžiais.

„Kadangi, žinote, esu frankofilas, frankofonas, susiejęs visą gyvenimą su Prancūzija, man buvo džiaugsminga akimirka, kai pamačiau prezidentą akis į akį“, – sako profesorius.

Iškilmingoje vakarienėje Valdovų rūmuose pirmadienį dalyvavo 160-170 įvairių sričių atstovų, susijusių su Prancūzija.

„Verslininkai, turintys bendras įmones, kultūros darbuotojai, kaip Oskaras Koršunovas, kuris Prancūzijoje stato spektaklius, dalyvavo Avinjono festivalyje, yra apdovanotas Prancūzijos ordinu“, – keletą pavyzdžių pateikia V. Bikulčius.

Vakarienė vėlavo apie valandą dėl užsitęsusios spaudos konferencijos Prezidentūroje – prasidėjo šiek tiek po 22 valandos.

Abiejų šalių prezidentai su poniomis sutiko svečius.

„Kiekvienas vakarienės svečias buvo pristatytas abiem prezidentams su žmonomis. Dėl koronaviruso rankų negalėjo spausti. Kai pranešdavo, kas įeina į salę, išgirdę pavardes ir pareigas, prezidentai reaguodavo. Kai E. Macronas išgirdo, kad įeina į salę Vilniaus universiteto Prancūzų filologijos katedros vedėjas Vytautas Bikulčius, suėmė rankas – lyg ir parodydamas, kad čia – savas žmogus. Tada aš prancūziškai su jais pasisveikinau. Buvo maloni akimirka“, – džiaugiasi profesorius.

Iškilminga vakarienė prasidėjo nuo prezidento Gitano Nausėdos kalbos ir tosto.

Kiekvienam svečiui iš anksto ant stalo buvo padėta knygutė su vertimu: prancūzams G. Nausėdos kalba išversta į prancūzų kalbą, lietuviams E. Macrono – į lietuvių.

Pasak V. Bikulčiaus, E. Macronas didžiąją sveikinimo dalį skyrė kultūrai, minėjo, kad lietuviai yra daug davę Prancūzijos kultūrai, vardijo tokias asmenybes, kaip Oskaras Milašius, Romenas Gari, Emanuelis Levinas, Algirdas Julius Greimas, paminėjo ir įdomų faktą, kad prie dabartinės Prezidentūros rūmų kūrimo prisidėjęs Laurynas Stuoka-Gucevičius buvo prancūzų architekto Žako Žermeno Suflo (Jacques Ger main Soufflot) mokinys. Ž. Suflo yra sukūręs panteoną Paryžiuje, kur laidojami garsiausi Prancūzijos žmonės.

Prancūzijos prezidentas kalbėjo ir apie Lietuvos geopolitinę padėtį ir tokius kaimynus, kaip Rusija, minėjo, kad Lietuva yra daug išgyvenusi. Kalbėjo apie Abiejų Tautų Respubliką, atkurtą valstybę 1918 metais, daug kančių atnešusius 1940 metus, ir pagaliau atkurtą nepriklausomybę 1990 metais. Kalboje E. Macronas akcentavo Lietuvos ir Prancūzijos ryšius. Priminė ir faktą, kad paskutinį kartą Prancūzijos prezidentas (Žakas Širakas) Lietuvoje viešėjo prieš 19 metų.

G. Nausėda tostą baigė prancūziškai, E. Macronas – keliais lietuviškais žodžiais, dėkojo lietuviškai.

Vakaro svečiams buvo pristatyta pianistė Mūza Rubackytė, ji sugrojo Franco Listo noktiurną Nr. 3 „Meilės svajos“.

„Vakarienė buvo apgalvota ir paruoša iki smulkmenų. Ant stalo buvo kortelė su kiekvieno svečio vardu, pavarde, vertimai, meniu“, – sako V. Bikulčius.

Svečiams buvo patiekta: brandinta karamelizuota lašišos filė, patiekiama su burokėlių tyre, blanširuotais ridikėliais ir spalvotų burokėlių salotomis su liucernų daigais bei apelsinų ikrais; įdaryta putpelė pistacijomis, patiekiama su pastarnokų tyre, baravykais, juodųjų ryžių suflė, mažosiomis cukinijomis ir raudono vyno padažu su trumais; baltojo šokolado pyragaitis įdarytas šaltalankiais su aviečių glazūra, patiekiamas su baltuoju biskvitu bei šaltalankių ir maskarponės kremu.

Prie patiekalų buvo siūlomas baltas ir raudonas burgundiškas vynas.

„Paskui dar – kava, po to, kaip prancūzai užbaigia vakarienę – virškinimui – buvo specialiai parinkti trys lietuviški gėrimai: „Suktinis“, „Trejos devynerios“, „Krupnikas“, kiekvienas galėjo rinktis, kuo užbaigs vakarienę, kokiu nedideliu stikliuku uždės tašką.“

Vakaro metu nuskambėjo dar vienas muzikos kūrinys – prie fortepijono sėdo profesorius Vytautas Landsbergis, pagrojęs Mikalojaus Konstantino Čiurliono kūrybą.

Prezidentai nuo stalo pakilo prieš pirmą valandą nakties – tik po to galėjo išsiskirstyti svečiai.

Išeidamas iš Valdovų rūmų, V. Bikulčius pažiūrėjo į laikrodį: buvo pirma valanda nakties.

Įteiktos regalijos

Antradienį V. Bikulčius buvo pakviestas dalyvauti iškilmingame Vilniaus universiteto Senato posėdyje, kurio metu Prancūzijos prezidentui E. Macronui suteiktas garbės daktaro vardas.

Iškilmės vyko universiteto Teatro salėje. Ceremonija vyko lotynų ir prancūzų kalbomis.

Vilniaus universiteto rektoriaus profesoriaus Rimvydo Petrausko kalba iš lietuvių buvo verčiama į prancūzų kalbą. Rektorius išvardijo, už kokius nuopelnus skiriamas garbės daktaro vardas: E. Macronas prisidėjo prie programos „Erasmus+“ ir prie universitetų tinklų sukūrimo. Vilniaus universitetas irgi įeina į tinklą, kuriame dalyvauja keli Europos universitetai; tokių tinklų yra septyniolika.

„Buvo įteiktos regalijos, E. Macronas pasakė padėkos kalbą – kad Vilniaus universitetas, seniausias Rytų Europos universitetas, jį taip pagerbė“, – sako V. Bikulčius.

Prieš garbės daktaro vardo suteikimo ceremoniją Vilniaus universitete E. Macronas susitiko su studentais (atvyko po susitikimo su Svetlana Cichanovskaja). Susitikimas truko apie valandą.

Prancūzijos prezidento ir jo žmonos vizitas V. Bikulčiui paliko malonų įspūdį.

„Džiaugiuosi, kad teko dalyvauti tokiuose renginiuose – ir vakarienėje, ir žiūrėti studentų susitikimą (visi stebėjome per LRT), ir dalyvauti garbės vardo suteikimo ceremonijoje – jaučiau savotišką dvasinį ryšį, kad vis tiek Prancūzija vaidina vaidmenį ir Lietuvos gyvenime“, – sako V. Bikulčius.