Naujausios
Dvarininkų palikuonys ieškojo giminės pėdsakų
Žagarėje (Joniškio rajonas) lankėsi miestelio senosios dalies, vadinamos Senąja Žagare, dvarininkų Syrevičių palikuonys. Jų tikslas buvo geriau pažinti savo giminės šaknis, jos istoriją.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Į Žagarę atvyko pirmą kartą
Apie 30 dvarininkų Syrevičių giminės atstovų iš įvairių Lietuvos miestų bei Airijos Žagarėje apsilankė pirmą kartą. Pasak išvykos organizatoriaus, Kaune gyvenančio Alfredo Rimkaus, norėta susitikti ne tik per laidotuves ar vestuves, bet iš arti pažinti giminės ištakų vietą.
Senosios Žagarės Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje jie išklausė parapijos klebono Mariaus Dyglio aukotas mišias, uždegė žvakelę bažnyčios rūsyje prie Barboros Umiastauskaitės-Žagarietės karstelio.
Klebonas svečiams surengė ekskursiją. Taip pat svečiai užsuko į pagyvenusių žmonių klubo „Švėtė“ pirmininko Juozo Kazlausko įkurtą muziejų. Ant Žvelgaičio kalno, kur kadaise stovėjusi Syrevičių pilis, vėliau – dvaras, susitiko su archeologu dr. Ernestu Vasiliausku, išsamiai papasakojusiu apie archeologinius tyrinėjimus, istorinius duomenis.
Pasak E. Vasiliausko, per paskutinius 2012 metais vykusius archeologinius tyrinėjimus kalno šlaite buvo rasta XV–XVI amžių sandūros, tai yra – Syrevičių valdymo laikų, dvirankė geležinio kalavijo buoželė bei moneta.
Syrevičiai valdė ne vieną dvarą
57-erių metų A. Rimkus „Šiaulių kraštui“ pasakojo giminės istorija besidomintis daugelį metų. Pirmosios žinios jį pasiekė iš mamos Onos Syrevičiūtės bei močiutės – Olimpijos Syrevičiūtės lūpų. Jos pasakodavo apie 1831 metų sukilimą, kuriam Telšiuose vadovavo Juozapas Syrevičius.
A. Rimkus sakė, kad Syrevičių giminė yra viena iš nedaugelio dvarininkų, kurių kilmė – vietinė, tai yra žiemgališka–žemaitiška.
Šie didikai, kurių ištakos siejamos su Žagarės apylinkėmis, valdė ne vieną dvarą Žemaitijoje: Kolainiuose, Užventyje, Gerdžiogaloje ir kitur.
Prie Syrevičių miestelis ėmė augti
Dvarininkai Syrevičiai rašytiniuose šaltiniuose minimi XV amžiaus pabaigoje. Žagarę su Syrenės pilimi savo tyrinėjimuose kartu mini istorikai A. Bylenštainas, J. Šliavas.
1495 metais Didysis kunigaikštis Aleksandras rašte Žemaitijos seniūnui Stanislovui Janovičiui leido ponui Mikalojui Syrevičiui laikyti turgų jo Žagarės dvare. Prekybos privilegija suteikė teisę ne tik organizuoti turgų, bet ir steigti karčiamas, amatininkų dirbtuves. Miestelis ėmė sparčiai augti.
Mikalojus Syrevičius buvo Senosios Žagarės bažnyčios, pastatytos apie 1495 metus, fundatorius. Jai sudegus, kita bažnyčia buvo atstatyta 1523 metais dvarininkės Marijonos Syrevičienės lėšomis.
Ernesto VASILIAUSKO nuotr.
ATSTOVAI: Dvarininkų Syrevičių giminės, valdžiusios dvarą Senojoje Žagarėje, atstovai Žagarėje apsilankė pirmą kartą.
HERBAS: Syrevičių giminės herbas, kuris buvo suteiktas XV amžiaus pradžioje.
