
Naujausios
Drožėjai kuria Joniškio miestą kadaise ženklinusius koplytstulpius
Joniškyje vyksta tradicinis drožėjų pleneras „Gamta – gėrio versmė'2016“, jo dalyviai šiemet atlieka itin atsakingą ir išskirtinę užduotį – kuria XIX amžiuje stovėjusius ir miesto ribas žymėjusius koplytstulpius. Taip įsitraukiama ir į UNESCO saugomą kryždirbystės tradiciją, pažymi plenero kuratorius Kęstutis Krasauskas ir Pasvalio.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Pirmadienį prasidėjusiame plenere dalyvauja šeši žinomi Lietuvos skulptoriai, medžio virtuozai, ir kalvis Milvydas Giedraitis iš Skaistgirio, jam patikėta tradicinėmis saulutėmis papuošti koplytstulpius.
Po kauniškio Adolfo Teresiaus rankomis ir pjūklu, į šalis sparčiai žarstančiais skiedras, ryškėja šv. Onos atvaizdas. Meistras „Šiaulių kraštui“ pasakojo sekantis liaudies tradicija, kur paveiksluose ji, Švč. Mergelės Marijos motina, dažniausiai tapoma mokanti dukrą skaityti.
„Man labai gražus šis šeimos motyvas“, – sakė skulptorius.
Saulius Lampickas iš Alytaus skobia šv. Stanislovą su vyskupo lazda, o Dalius Dirsė iš Panevėžio apsiėmė sukurti šv. Joną Krikštytoją.
Rimantas Zinkevičius iš Ukmergės, į devintą kartą organizuojamą plenerą atvykęs maždaug po penkerių metų pertraukos, dėstė šv. Martinjoną pavaizduosiantis kaip romėnų karį su skydu.
Kęstutis Krasauskas, kuriam patikėta kurti šv. Morkų, atkreipė dėmesį, kad plenere kuriamos ne šiaip skulptūros. Visas šis procesas yra kryždirbystės tradicijų gyvoji tąsa, o juk šį lietuvių liaudies meną globoja pasaulio UNESCO paveldo organizacija.
Be koplytstulpių, kurie stovės Upytės, Žagarės, Livonijos, Šiaulių Senojoje ir Žemaičių gatvėse, bažnyčios šventorių papuoš žagariečio Daliaus Udrakio skobiamas karavyko kryžius. Vyras sakė dirbantis prie trečio kryžiaus savo gyvenime ir prie pirmojo karavyko.
Šiauliečiui Jonui Vaicekauskui atiteko ąžuolas su puviniu. Tačiau meistras juokavo, kad ne koplytstulpiui, bet suolui medienos tikrai užteks.
Idėją šiam plenerui pasiūlęs archeologas dr. Ernestas Vasiliauskas atidaryme pasakojo, kad pirmiausia duomenis apie penkis jėzuitų statytus koplytstulpius, žymėjusius tuometines miesto ribas, rado archyvuose. Kai kurios koplytėlės ilgainiui nunyko, viena sudegė, kita buvo nugriauta, tik Šv. Jono Krikštytojo koplytėlė sulaukė XIX amžiaus vidurio.
E. Vasiliauskui kilo mintis, kad būtų gražu, šiemet minint 400 metų nuo Magdeburgo teisių suteikimo Joniškiui, 480 metų parapijai ir 115 metų miesto bažnyčiai, jas atstatyti.
Įgyvendinti sumanymą ėmėsi plenero organizatoriai Žemės ūkio mokykla ir Istorijos ir kultūros muziejus. Savivaldybės architektės Regina Leknickienė ir Daiva Bičkienė parengė koplytėlių išdėstymo schemą, kuri skiriasi nuo buvusių, nes pasikeitė miesto ribos, be to, rinktos vietos, kurios nėra užstatytos, geriau matomos.
Autorės nuotr.
MEISTRAI: Joniškyje koplytstulpius skobia medžio meistrai (iš kairės): Saulius Lampickas, Adolfas Teresius, Darius Udrakis, kalvis Milvydas Giedraitis su sūnumi, Jonas Vaicekauskas, Kestutis Krasauskas ir Rimantas Zinkevičius. Trūko tik dar neatvykusio Daliaus Dirsės.
TRADICIJA: Adolfas Teresius seka liaudies tradicija, kur paveiksluose ji, Švč. Mergelės Marijos motina, dažniausiai tapoma mokanti dukrą skaityti.