Drožėjai kuria Joniškio miestą kadaise ženklinusius koplytstulpius

Drožėjai kuria Joniškio miestą kadaise ženklinusius koplytstulpius

Dro­žė­jai ku­ria Jo­niš­kio mies­tą ka­dai­se ženk­li­nu­sius kop­lyts­tul­pius

Jo­niš­ky­je vyks­ta tra­di­ci­nis dro­žė­jų ple­ne­ras „Gam­ta – gė­rio vers­mė'2016“, jo da­ly­viai šie­met at­lie­ka itin at­sa­kin­gą ir iš­skir­ti­nę už­duo­tį – ku­ria XIX am­žiu­je sto­vė­ju­sius ir mies­to ri­bas žy­mė­ju­sius kop­lyts­tul­pius. Taip įsi­trau­kia­ma ir į UNESCO sau­go­mą kryž­dir­bys­tės tra­di­ci­ją, pa­žymi ple­ne­ro ku­ra­to­rius Kęs­tu­tis Kra­saus­kas ir Pas­va­lio.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Pir­ma­die­nį  pra­si­dė­ju­sia­me ple­ne­re da­ly­vau­ja še­ši ži­no­mi Lie­tu­vos skulp­to­riai, me­džio vir­tuo­zai, ir kal­vis Mil­vy­das Gied­rai­tis iš Skaist­gi­rio, jam pa­ti­kė­ta tra­di­ci­nė­mis sau­lu­tė­mis pa­puoš­ti kop­lyts­tul­pius.

Po kau­niš­kio Adol­fo Te­re­siaus ran­ko­mis ir pjūk­lu, į ša­lis spar­čiai žars­tan­čiais skied­ras, ryš­kė­ja šv. Onos at­vaiz­das. Meist­ras „Šiau­lių kraš­tui“ pa­sa­ko­jo se­kan­tis liau­dies tra­di­ci­ja, kur pa­veiks­luo­se ji, Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos mo­ti­na, daž­niau­siai ta­po­ma mo­kan­ti duk­rą skai­ty­ti.

„Man la­bai gra­žus šis šei­mos mo­ty­vas“, – sa­kė skulp­to­rius.

Sau­lius Lam­pic­kas iš Aly­taus sko­bia šv. Sta­nis­lo­vą su vys­ku­po laz­da, o Da­lius Dir­sė iš Pa­ne­vė­žio ap­siė­mė su­kur­ti šv. Jo­ną Krikš­ty­to­ją.

Ri­man­tas Zin­ke­vi­čius iš Uk­mer­gės, į de­vin­tą kar­tą or­ga­ni­zuo­ja­mą ple­ne­rą at­vy­kęs maž­daug po pen­ke­rių me­tų per­trau­kos, dės­tė šv. Mar­tin­jo­ną pa­vaiz­duo­sian­tis kaip ro­mė­nų ka­rį su sky­du.

Kęs­tu­tis Kra­saus­kas, ku­riam pa­ti­kė­ta kur­ti šv. Mor­kų, at­krei­pė dė­me­sį, kad ple­ne­re ku­ria­mos ne šiaip skulp­tū­ros. Vi­sas šis pro­ce­sas yra kryž­dir­bys­tės tra­di­ci­jų gy­vo­ji tą­sa, o juk šį lie­tu­vių liau­dies me­ną glo­bo­ja pa­sau­lio UNESCO pa­vel­do or­ga­ni­za­ci­ja.

Be kop­lyts­tul­pių, ku­rie sto­vės Upy­tės, Ža­ga­rės, Li­vo­ni­jos, Šiau­lių Se­no­jo­je ir Že­mai­čių gat­vė­se, baž­ny­čios šven­to­rių pa­puoš ža­ga­rie­čio Da­liaus Ud­ra­kio sko­bia­mas ka­ra­vy­ko kry­žius. Vy­ras sa­kė dir­ban­tis prie tre­čio kry­žiaus sa­vo gy­ve­ni­me ir prie pir­mo­jo ka­ra­vy­ko.

Šiau­lie­čiui Jo­nui Vai­ce­kaus­kui ati­te­ko ąžuo­las su pu­vi­niu. Ta­čiau meist­ras juo­ka­vo, kad ne kop­lyts­tul­piui, bet suo­lui me­die­nos tik­rai už­teks.

Idė­ją šiam ple­ne­rui pa­siū­lęs ar­cheo­lo­gas dr. Er­nes­tas Va­si­liaus­kas ati­da­ry­me pa­sa­ko­jo, kad pir­miau­sia duo­me­nis apie pen­kis jė­zui­tų sta­ty­tus kop­lyts­tul­pius, žy­mė­ju­sius tuo­me­ti­nes mies­to ri­bas, ra­do ar­chy­vuo­se. Kai ku­rios kop­ly­tė­lės il­gai­niui nu­ny­ko, vie­na su­de­gė, ki­ta bu­vo nu­griau­ta, tik Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo kop­ly­tė­lė su­lau­kė XIX am­žiaus vi­du­rio.

E. Va­si­liaus­kui ki­lo min­tis, kad bū­tų gra­žu, šie­met mi­nint 400 me­tų nuo Mag­de­bur­go tei­sių su­tei­ki­mo Jo­niš­kiui, 480 me­tų pa­ra­pi­jai ir 115 me­tų mies­to baž­ny­čiai, jas at­sta­ty­ti.

Įgy­ven­din­ti suma­ny­mą ėmė­si ple­ne­ro or­ga­ni­za­to­riai Že­mės ūkio mo­kyk­la ir Is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jus. Sa­vi­val­dy­bės ar­chi­tek­tės Re­gi­na Lek­nic­kie­nė ir Dai­va Bič­kie­nė pa­ren­gė kop­ly­tė­lių iš­dės­ty­mo sche­mą, ku­ri ski­ria­si nuo bu­vu­sių, nes pa­si­kei­tė mies­to ri­bos, be to, rink­tos vie­tos, ku­rios nė­ra už­sta­ty­tos, ge­riau ma­to­mos.

Au­to­rės nuo­tr.

MEIST­RAI: Jo­niš­ky­je kop­lyts­tul­pius sko­bia me­džio meist­rai (iš kai­rės): Sau­lius Lam­pic­kas, Adol­fas Te­re­sius, Da­rius Ud­ra­kis, kal­vis Mil­vy­das Gied­rai­tis su sū­nu­mi, Jo­nas Vai­ce­kaus­kas, Kes­tu­tis Kra­saus­kas ir Ri­man­tas Zin­ke­vi­čius. Trū­ko tik dar neat­vy­ku­sio Da­liaus Dir­sės.

TRA­DI­CI­JA: Adol­fas Te­re­sius se­ka liau­dies tra­di­ci­ja, kur pa­veiks­luo­se ji, Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos mo­ti­na, daž­niau­siai ta­po­ma mo­kan­ti duk­rą skai­ty­ti.