
Naujausios
Dominuoja skundai dėl diskriminacinių teisės aktų
Beveik pusė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą pasiekiančių skundų yra susiję su diskriminuojančiais poįstatyminiais teisės aktais, dažnai tai – savivaldybių tarybų priimti sprendimai. Tokią informaciją pateikė Joniškyje viešėjusi Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė. Antroje vietoje pagal pažeidimus – darbo santykių sritis.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Savivaldybės nesigilina
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tiria gyventojų diskriminaciją dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.
Per 2015 metus minėta tarnyba sulaukė 265 gyventojų kreipimųsi.
Net 47 procentus skundų sudaro piliečių patiriamos problemos dėl diskriminuojančių poįstatyminių aktų.
„Kartais savivaldybių tarybų nariai neįsigilina ir net nesupranta savo sprendimais diskriminuojantys tam tikras žmonių grupes“, – teigė kontrolierė A. Lobačevskytė.
Ji pateikė pavyzdžių. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtas sprendimas kompensuoti 100 eurų mėnesio mokesčio kompensaciją už darželį tėvams, kurie sudarė sutartį su nevalstybine švietimo įstaiga. Akivaizdu, kad mažesnes pajamas gaunantys tėvai norėjo savo mažylius vesti į valstybinius darželius, tačiau kai kuriems ten neužteko vietos. Tačiau net gavus 100 eurų kompensaciją privati švietimo įstaiga jiems buvo nepasiekiama, nes vidutiniškai mokestis mėnesiui joje siekia apie 300 eurų, o valstybiniame darželyje – apie 80 eurų.
Pasiturintys tėveliai, kurie net neplanavo vaikų vesti į valstybinius darželius, taip pat galėjo gauti minėtą 100 eurų kompensaciją, nors be jos puikiai vertėsi.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimu, mažesnes pajamas gaunantys tėvai buvo diskriminuojami socialiniu pagrindu, nes vis tiek liko nelygioje padėtyje. Tarybai rekomenduota sprendimą pakeisti.
Kitas pavyzdys – iš Kretingos rajono. Vietos Taryba nusprendė kompensuoti mokinių pavėžėjimą iki artimiausios mokyklos ir papildomai – iki pranciškonų gimnazijos. Atsirado tėvų, kurie norėjo leisti vaikus į mokymo įstaigą, esančią toliau nei artimiausia mokykla, bet arčiau nei pranciškonų gimnazija. Jiems pagal priimtą sprendimą kompensacija nepriklausė. Sprendimą teko atšaukti.
2014 metais buvo atliktas tyrimas dėl galimos neįgaliųjų, sergančių depresija, diskriminacijos Akmenės rajone, apribojant jiems teisę į darbą ir neužtikrinant pakankamo pragyvenimo lygio.
Vaiko teisių kontrolierė, ėjusi lygių galimybių kontrolieriaus pareigas, Edita Žiobienė tada konstatavo, kad skundo pareiškėjas išties patenka į mažiau palankią padėtį, lyginant su kitais asmenimis, ir priėmė sprendimą siūlyti Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijoms keisti galiojantį teisinį reglamentavimą, numatant konkrečias priemones šalinti kliūtis lengva depresijos forma sergantiems įsidarbinti ir užtikrinti pakankamą gyvenimo lygį sergantiems sunkia depresijos forma.
Nerimas dėl skiepų
Lietuvoje vis dar aktuali diskriminacija dėl amžiaus ar lyties priimant į darbą. Pasak kontrolierės A. Lobačevskytės, pasitaiko skelbimų, kuriuose reikalaujama jauno amžiaus ir patrauklios išvaizdos. Tiesa, būta ir tokio skelbimo, kurį spausdinę darbdaviai ieškojo sargo būtent nuo 50 metų.
Praėjusiais metais netikėtai išaugo skundų skaičius religiniu pagrindu. Tai lėmė tarp katalikų tėvų kilęs nerimas dėl pasklidusios informacijos, kad skiepuose vaikams gali būtų abortuotų kūdikių ląstelių.
„Kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją, Sveikatos mokslų universitetą ir gavome išaiškinimą, kad tik pirmą kartą sukūrus skiepą 1966 metais jame panaudotos abortuoto kūdikio ląstelės. Vėlesniuose skiepuose to nebuvo. Tad tėvų kreipimasis atmestas. Vienas pareiškėjas mūsų sprendimą apskundė teismui, bet ir šis jį atmetė“, – pasakojo Lygių galimybių kontrolierė.
Problemos kartais neatpažįstamos
Praėjusiais metais gyventojai buvo sunerimę dėl būsimų pabėgėlių ir jiems pažadėtų išmokų.
Pasak kontrolierės, jeigu poįstatyminiai teisės aktai, susiję su pabėgėliais, pablogintų dabartinių šalies piliečių padėtį Lietuvoje, taip pat būtų įžvelgiama diskriminacija.
A. Lobačevskytė konstatavo, kad prasta neįgaliųjų padėtis. Dar sovietmečiu statyti daugiabučiai buvo visiškai nepritaikyti neįgaliems žmonėms, ir tai daug kur išlikę. Problema dažnai net neidentifikuojama. Kitu atveju, skundų būtų gerokai daugiau.
Iš Joniškio rajono skundą dėl diskriminacijos neįgalieji buvo pateikę prieš šešerius metus, bet ne Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, o Seimo kontrolieriui. Tąsyk žmonės skundėsi negalintys patekti į Žagarės ambulatoriją per paradines duris, nes ten įrengti laiptai, per kuriuos iki durų tektų gerokai palypėti. Apie tai rašyta ir „Šiaulių krašte“ ("Neįgalieji kovoja dėl savo teisių“, 2011 02 21).
Seimo kontrolierius, gavęs Žagarės gyventojų skundą, tada nusprendė, kad žmonės diskriminuojami ir rekomendavo Joniškio rajono savivaldybei įrengti keltuvą prie pagrindinio įėjimo.
Keltuvas atsirado 2014 metais.
Autorės nuotr.
SKUNDAI: Pasak Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Lobačevskytės, daugiausia tarnybą pasiekiančių skundų yra susiję su diskriminuojančiais poįstatyminiais teisės aktais, dažnai tai – savivaldybių tarybų priimti sprendimai.