
Naujausios
Diskusija dėl 15 milijonų eurų merui atrodė nulis
Antradienio vakarą Šiaulių fotografijos muziejuje asociacija „Laisvieji piliečiai“ surengė viešą diskusiją „Už kiek milijonų ir kas projektuos Šiaulių miesto viešąsias erdves?“. Į diskusiją buvo kviesti ir Šiaulių miesto meras su vicemerais, Savivaldybės administracijos bei Tarybos atstovai. Atėjo vos vienas Tarybos narys. Meras Artūras Visockas vėliau sakė, jog tokiose diskusijose nemato prasmės: „Iš kur jie traukia tą 15 milijonų eurų?“
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Architektūrinius konkursus iškeitė į viešuosius pirkimus
„Laisvųjų piliečių“ pirmininkas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza sakė, kad sukviesti diskusijai paskatino gautos žinios, jog Šiaulių miesto savivaldybė nuo 2016 iki 2020 metų pabaigos gali įvairiems projektuotojams ir projektuotojų bendrovėms sumokėti per 15 milijonų eurų. Tokiai sumai yra pasirašyta preliminarioji projektavimo paslaugų sutartis. Pasirinkta grupė projektuotojų, tarp kurių nėra šiauliečių.
„Norėtųsi, kad tai vyktų su bendruomenės, su tų žmonių, kurie gyvena čia, žinia, nes jie geriau jaučia ir pažįsta miestą“, – sakė diskusijos moderatorius R. Balza.
Į diskusiją buvo kviesta ir Lietuvos architektų rūmų pirmininkė. Ji delegavo savo atstovus šiauliečius architektus Rūtą Stuopelienę, Darių Jakubauską, Algimantą Černiauską ir Andrių Vernį.
R. Stuopelienė bandė pateisinti Savivaldybę: „Čia visos Lietuvos bėda, kad viskas vyksta nuo rinkimų iki rinkimų. Kai Šiauliams buvo paskirti pinigai, liko labai mažai laiko jiems įsisavinti. Procesai yra tokie biurokratizuoti, kad užduotis rašoma metus, po to derinama su visomis institucijomis gerą pusę metų, tada paskelbia konkursą, kuris užtrunka dar pusę metų, tada – apskundimai, ir objektui suprojektuoti lieka šeši mėnesiai. Kai visame pasaulyje veiksmas vyksta atvirkščiai: pusė metų derinimui ir konkursui, o projektavimui – pusantrų metų.“
Vienintelei Prisikėlimo aikštei buvo paskelbtas architektūrinis konkursas, kurį laimėjo Šiauliuose dirbantis architektas Vytenis Rudokas.
„Tačiau su architektūriniu konkursu jie (Savivaldybė) nusvilo, nes su jo organizavimu ir vertinimu kilo problemų, turbūt todėl nusprendė nebeskelbti architektūrinių konkursų, o daryti viešuosius pirkimus. Labai gaila, bet Vilniaus gatvė (pėsčiųjų bulvaras), kur pirmiausiai turėjo būti skelbtas architektūrinis konkursas, buvo paskelbtas viešasis pirkimas pagal mažiausią kainą“, – sakė R. Stuopelienė.
Ragino nebūti pasyviems
Pasak architektės, viena iš priežasčių, kodėl viešuosiuose pirkimuose nedalyvavo šiauliečiai projektuotojai, ta, jog konkursų sąlygos buvo tokios, kad architektai net negalėjo pretenduoti.
„Pavyzdžiui, jeigu tu per pastaruosius trejus metus nesi suprojektavęs gatvės už tris milijonus eurų, negali pretenduoti. Na ir ateina geriausi kelininkai“, – sakė R. Stuopelienė.
Ji pažymėjo, kad architektų bendruomenė nėra tokia pasyvi, kaip gali pasirodyti, ne vietiniams projektuotojams buvo išsakyta nemažai pastabų ir jie atsižvelgė į jas, pasamdė architektus.
„Jie jau žino, kad Šiauliai nėra gūdi provincija, kur gali siūlyti bet ką“, – sakė R. Stuopelienė.
Kaip vienas iš gerų pavyzdžių – Aušros alėjos rekonstrukcijos projektas, kurį laimėjusi vilniečių bendrovė pasamdė šiaulietį architektą Šarūną Sabaliauską. Šio projekto architektūrinė dalis bendruomenės buvo palankiai įvertinta.
„Laisvųjų piliečių“ narys, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas siūlė nenusišalinti ir kontroliuoti projektavimo procesus.
„Anaiptol taip nėra, kad mes nieko negalime pakeisti. Siūlykime, pieškime, kas ir kaip turėtų būti“, – ragino V. Japertas.
Pasak R. Stuopelienės, bendruomenė gali diskutuoti, nepritarti, siūlyti, bet svarbiausia turi dalyvauti viešųjų erdvių rekonstrukcijos projektų pristatymuose. Tik informacija, kada ir kur jie vyksta, paprastiems gyventojams dažniausiai būna nepasiekiama, ir šie svarstymai, pasak architektės, praeina be didesnių diskusijų.
Į projektų pristatymus, pasak architekto V. Rudoko, dažniausiai ateina viskuo nusivylę piliečiai, kurie nori išsakyti savo nuoskaudas, arba tie, kurie nuolat nori reikštis. Tie, kurie iš tikrųjų turėtų ką pasakyti, neateina.
Bevaisė diskusija?
V. Japertas Šiaulių miesto viešųjų erdvių rekonstrukcijos projektuose labiausiai pasigenda vientisumo, bendros miesto vizijos. Atskirus „gabaliukus“ konstruoja skirtingi projektuotojai, tik ar iš to susidėlios vientisa mozaika, svarstė verslininkas.
Į diskusiją įsijungė architektas A. Černiauskas ir reziumavo, kad diskusija nevisavertė, kai nėra antros pusės.
„Tai, kas vyksta dabar, yra pasėkmė miesto valdymo daug metų. Šiauliuose nuo 1999 metų nebėra Architektų tarybos, nevyksta dialogas tarp profesionalų ir miesto valdžios atstovų, kurie yra vykdytojai. Ir mes nieko nepadarysime, net jeigu teiksime peticiją. Tuose namuose procesai turi būti valdomi taip, kad jie patenkintų miestiečių ir drauge profesionalų lūkesčius, nes kito kelio nėra“, – sakė A. Černiauskas.
Architekto žodžiais, dar prieš daugiau nei dešimt metų procesai buvo valdomi, „buvo tam tikra sistema, kuri neleido daryti didžiųjų klaidų, buvo galima vadovautis tam tikrais dokumentais“.
„Miestas buvo matomas kaip struktūra, kaip sistema, o dabar yra visiškas pasimetimas. Gal tai kai kam net patogu?“ – svarstė architektas.
Architektas V. Rudokas miesto valdžią pavadino „suvaržyta ir neįgalia“, tačiau tokios esą visos iki šiol buvusios.
„Kol nebus aiškių tikslų ir priežasčių, kodėl tikslai yra tokie, tol nieko gero. Visada sakiau ir sakysiu, kad profesionalai turi priiminėti sprendimus, o ne visuomenė. Bet profesionalai turi turėti tikslą ir uždavinį, kuris būtų suderintas su žmonėmis – tikraisiais užsakovais“, – reziumavo architektas.
Dalyvauti nematė prasmės
Vakar paklaustas, kodėl nedalyvavo diskusijoje, Šiaulių meras Artūras Visockas „Šiaulių kraštui“ sakė, jog tokiose diskusijose nemato prasmės.
„Iš kur jie traukia tą 15 milijonų eurų? Ar jie čia kalba kiek kainuos projektai, ar kiek kainuos darbai, bet man nei toj, nei toj vietoj nesueina. Projektavimo darbai tikrai nekainuoja 15 milijonų, o „Urban“ lėšos yra 22 milijonai eurų, – gūžčiojo pečiais meras. – Tai – eilinė legenda. Pernelyg nesąžiningai pateikiama informacija, todėl Savivaldybės žmonės ir neatėjo. Bent aš ateičiau į tas diskusijas, kurios yra prasmingos ir duoda naudą. Čia šiuo atveju yra daugiau politizuota, ieškoma kažko, kas nepamesta.“
Meras tikino, kad priima visus pasiūlymus tik reikia ateiti ir kalbėtis.
„Nesvarbu, kas pasiūlys – partiniai, nepartiniai ar eiliniai miesto žmonės, jeigu tai bus prasminga, į tai bus atkreiptas dėmesys“, – garantavo meras.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„Ateičiau į tas diskusijas, kurios yra prasmingos ir duoda naudą“, – paklaustas, kodėl nedalyvavo diskusijoje, nors buvo kviestas, sakė Šiaulių meras Artūras Visockas.
Į „Laisvųjų piliečių“ surengtą diskusiją „Už kiek milijonų ir kas projektuos Šiaulių miesto viešąsias erdves?“ susirinko nemažas būrys Šiaulių architektų, projektuotojų, trūko tik Šiaulių miesto savivaldybės – bendruomenei tarnauti išrinktų atstovų.
Lietuvos architektų rūmų atstovė Rūta Stuopelienė sakė, kad „dabar jau bėgama paskui nuvažiavusį traukinį“, tačiau paveikti projektuotojų sprendimus dėl miesto erdvių dar galima.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas sakė labiausiai pasigendantis bendros miesto vizijos.