Naujausios
J. Stanelytė gimė Pašvinės kaime (Šiaulių r.). Baigusi Šiaulių gimnaziją, persikėlė į Kauną. 1950 m. įstojo į Eucharistinio Jėzaus seserų kongregaciją. Priėmusi amžinuosius vienuolės įžadus, pasirinko vienuolinį sesers Gemos vardą.
1957 m. baigusi rusų kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete dėl religinių įsitikinimų nebuvo priimta į VU literatūros katedrą asistente, tad dirbo ekskursijų vadove, vaikų darželyje, po to pavyko įsidarbinti Kauno medicinos institute moksline sekretore.
1969 m. gavusi sovietų valdžios ištremtų vyskupų Vincento Sladkevičiaus ir Julijono Steponavičiaus sutikimą ir palaiminimą, kartu su savo kongregacijos globėju kun. Pranciškumi Masilioniu įkūrė Eucharistijos bičiulių sąjūdį ir jam vadovavo.
1972 m. birželio 23 d. nesankcionuotos kratos metu KGB jos bute rado „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ (LKB Kronikos) numerį, kurį vertė į rusų kalbą, taip pat rusišką pogrindžio leidinį „Einamųjų įvykių kronika“. Už šią veiklą J. Stanelytė buvo atleista iš Kauno medicinos instituto mokslinės sekretorės pareigų.
Netekusi darbo, visas jėgas sutelkė religinei apaštalinei veiklai. Eucharistijos bičiulių sąjūdžio grupės kūrėsi Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose, Biržuose, Tauragėje, Kupiškyje, Utenoje, Švenčionyse ir kituose miestuose.
1973 m. gegužės 19 d. ypač aktyvaus Eucharistijos bičiulių sąjūdžio nario šiauliečio Mečislovo Jurevičiaus iniciatyva buldozeriais nušluotame Kryžių kalne buvo pastatytas kryžius. Sovietų valdžios nurodymu, kitą dieną jis buvo sunaikintas, bet tą patį vakarą Eucharistijos bičiuliai pastatė naują. Sesuo Gema nuolat dalyvavo Kryžių kalno tvarkymo talkose ir statant kryžius.
1979 m. liepos 22 d., minint Eucharistijos bičiulių sąjūdžio dešimtmetį, buvo suorganizuota ypatinga eisena iš Meškuičių (Šiaulių r.) į Kryžių kalną.
1974 m., paraginta kun. Prano Račiūno, J. Stanelytė išvyko į Gruziją, kur dvejus metus vietiniam kunigui padėjo ruošti tikinčiuosius sakramentams, o 1976 m. buvo pakviesta į misijas Moldovoje.
Tuo metu J. Stanelytė neapleido ir pogrindinės veiklos – į Maskvą gabeno „LKB Kroniką“, ten susipažinusi su žymiais Rusijos disidentais Andrejumi Sacharovu, Tatjana Velikanova, per juos į Vakarus perduodavo žmogaus teisių pažeidimo faktus.
Vyskupo J. Steponavičiaus pakviesta J. Stanelytė grįžo į Lietuvą. Rinko medžiagą „LKB Kronikai“ ir ją platino.
Sesers Gemos iniciatyva prasidėjo religinės eisenos iš Tytuvėnų į Šiluvą: į pirmąją eiseną susirinko apie 300 žmonių, vėliau į kasmetines eisenas rinkdavosi maždaug po du tūkstančius maldininkų.
Dėl šios eisenos organizavimo ir vadovavimo (įvardijant tai kaip viešosios tvarkos pažeidimą) jai 1980 m. rugpjūčio 26 d. iškelta baudžiamoji byla. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos 1980 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu J. Stanelytė buvo nuteista trejiems metams įkalinimo pataisos darbų lageryje. Teismas vyko Kelmėje.
Kalėjo Nižnyj Tagilo lageryje (Sverdlovsko sr.). Moldovos vokiečius labai sukrėtė sesers Gemos įkalinimas, apie tai jie paskelbė tautiečiams Vokietijoje. Tikintiesiems iš Vakarų Vokietijos rašant protesto laiškus sovietų valdžiai, iš įkalinimo vietos J. Stanelytė paleista anksčiau laiko 1982 m. vasario 16 d., likusį bausmės laiką skiriant lygtinai.
Grįžusi iš lagerio J. Stanelytė toliau rinko medžiagą „LKB Kronikai“, dalyvavo kovoje už tikinčiųjų teises. Kai 1983 m. pradžioje buvo suimtas kun. Alfonsas Svarinskas, ji buvo viena iš dešimties asmenų, kurie kreipėsi į KGB ir išreiškė norą kalėti už jį.
Sesuo Gema tęsė ir sovietų valdžios draudžiamą vaikų ir jaunimo katekizavimo darbą. 1985 m. dėl vaikų ruošimo Pirmajai Komunijai buvo kviečiama į prokuratūrą, kur įspėta, kad už pakartotinę vaikų katekizaciją jai bus vėl keliama baudžiamoji byla. 1988 m. dėl politinių kalinių kalinimo J. Stanelytė pasirašė protesto pareiškimą TSKP CK generaliniam sekretoriui Michailui Gorbačiovui.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sesuo Gema įsijungė į karitatyvinę veiklą, dirbo „Caritas“ valdyboje Kaune. 1992 m. dešimtmečiui išvyko į misiją Kazachstane, o 2003–2004 m. – į misijas Moldovoje. Nuo 2009 m. gyvena Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos namuose Kaune.
Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. sausio 31 d. dekretu J. Stanelytė apdovanota Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius), 2000 m. birželio 30 d. – Nepriklausomybės medaliu.
