Naujausios
„Šiaulių krašto“ apskritasis stalas
Dirbtinis kvėpavimas, reanimacija, koma?
Prie „Šiaulių krašto“ apvaliojo stalo apie verslo aktualijas, Vyriausybės parengtą ekonomikos gaivinimo planą diskutuoja Šiaulių prekybos pramonės amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas ir generalinis direktorius Alfredas Jonuška, bendrovės “Baltik vairas“ generalinis direktorius Dirkas Cvikas.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Išgyvenama ir pasitikėjimo krizė
Kaip vertinate Vyriausybės patvirtintą ekonomikos skatinimo planą, pagal kurį į verslą ketinama įlieti 5,7 milijardo litų?
V. Japertas: Plano idėjos kilnios — skatinti vidaus vartojimą ir eksportą, kredituojant verslą. Bet pasigendame, kaip tai bus daroma? Kalbama, kad finansinės institucijos turės prisidėti prie plano įgyvendinimo. Bet tai — dar retorinis klausimas. Kas trukdo bankams jau šiandien tai daryti?
Kita vertus, į bankus nereikia žiūrėti, kaip į altruistinę organizaciją. Vyriausybės programoje jie dalyvaus tik matydami ekonominę naudą.
Ar ši ekonomikos krizė nėra pasitikėjimo krizė? Ypač tarp verslo ir bankų?
D. Cvikas: Piktnaudžiavimo situacija atvejai, tyčiniai bankrotai padidino bankų baimes, todėl dalinai sutinku su atsargiu bankų požiūriu. Bet bankai pamiršo, kad patys gerokai yra prisidėję prie dabartinės situacijos. Jeigu paskutiniais metais skolinimasis būtų griežčiau valdytas, atsakingiau žiūrėta į kreditų dalijimą, tai tokioje situacijoje nebūtume atsidūrę.
Ar tikite, kad ekonomikai gaivinti numatomi milijardai litų pasieks verslą?
A. Jonuška: Žadama, kad 1,3 milijardo litų pasieks įmones per verslo fondą, bet juos dalins bankai.
D. Cvikas: Mes jau turėjome patirtį, kai Šiaulių bankas padalijo Europos investicijų banko kreditus mažoms ir mikroįmonėms. Tai ne nauja verslo skatinimo forma. Padalytos paskolos tada buvo pakankamai brangios.
Galiu suprasti, jog Vyriausybė bijo valdyti lėšų padalinimą. Bet yra kitokių instrumentų. Siūlėme skatinti eksportą, suteikiant valstybės garantijas. Siūlėme ir kitaip sudėlioti Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos prioritetus.
Kokios reakcijos sulaukėte?
A. Jonuška: Vyriausybė sutiko padėti eksportuojančioms įmonėms, bet kaip tai bus padaryta, aiškumo nėra.
V. Japertas: Mūsų nuomone, turėtų būti stabdoma europinė parama, kuri dar nėra paskirstyta. Ji turėtų būti naudojama, įvertinus dabartines sąlygas, o ne vadovaujantis dvejų trejų metų informacija, kai ekonomika išgyveno pakilimą.
ES paramos prioritetus esame neteisingai susidėlioję. Šiandien svarbu užtikrinti valstybės funkcijų vykdymą ir socialines garantijas. Tam reikia neprarasti esamo verslo, nes jį atkurti bus dešimt kartų brangiau, nei dabar išlaikyti. Paramos lėšos tam tikslui turėtų būti naudojamos.
Reikia atsisakyti ne pirmo būtinumo dalykų — tų, kurie nekuria pridėtinės vertės, kurių liekamoji vertė abejotina socialiniu, ir ekonominiu požiūriu.
A. Jonuška: Aplinkos ministerija, pavyzdžiui, ne kartą kritikuota, kad blogai panaudoja ES paramos lėšas. Jeigu iki šiol taip buvo, gal gali be jų ir dabar apsieiti? Gal šiandien geriau pinigus nukreipti į verslą?
Versle reikėtų darbo rinkos liberalizavimo
Darbdaviai prabilo apie darbo rinkos liberalizavimo būtinybę, siūloma nemokėti už prastovas, liberalizuoti darbo laiką, peržiūrėti išeitines pašalpas. Ar ir verslo asocijuotos struktūros tai siūlo?
A. Jonuška: Taip. Rūmai jau turi savo atstovą Trišalėje taryboje. Manome, kad profsąjungos neturėtų užsispirti, kitaip daug įmonių bankrutuos. Visi turime atsitraukti ir peržiūrėti susitarimus pagal sunkmečio sąlygas.
D. Cvikas: Pavyzdžiui, Vokietijoje daugelis įmonių laikosi principo: turime dirbti tada, kada yra darbo, ir nedirbame, kai nėra darbo. Atlyginimai yra fiksuoti. Kas mėnesį atlyginimas tas pats, nors vieną mėnesį dirbai mažiau valandų ar daugiau. Ir ekonominio nuosmukio metu atlyginimai nesumažės, darbuotojas nebus atleistas. Tokio privalumo nėra pagal Lietuvos darbo kodeksą, kuris yra labai griežtas.
Lietuvoje maksimali leistina darbo savaitė 48 valandų. Vokietijoje — 60 valandų. Niekas nenori, kad žmonės taip ilgai dirbtų. Bet juk natūraliai jaunas energingas žmogus gali daugiau dirbti, negu vyresnis. Kodėl, kol jauni, negalime 50 valandų per savaitę dirbti? Ir 30 valandų — kai esame vyresni? Bet šitoks mąstymas Lietuvoje yra nepopuliarus.
V. Japertas: Kiek jaunimo išvažiavo dėl to, kad nori užsidirbti. Nėra kito rimto emigracijos motyvo. Bet šiandien Lietuvoje daugiau dirbti ir užsidirbti neleidžiama.
D. Cvikas: Kitas pavyzdys. Žmogus dirba, sulaukia pensinio amžiaus, darbadavys jam moka išeitinę kompensaciją. Nors nuo pat vaikystės visiems aišku, kad pensinis amžius ateis ir žmogus nebedirbs. Įmonės yra priverstos atlikti socialinė rūpybos funkcijas, nors socialinio draudimo įmokos yra mokamos.
V. Japertas: Išeitines pašalpos mokamos nuo 2 iki 6 mėnesių atlyginimų dydžio. Tuo tarpu atleistas žmogus registruojasi darbo biržoje ir ten pradeda gauti bedarbio pašalpą. Tai — dvigubas mokėjimas. Daugeliui įmonių išeitinių pašalpų našta yra nepakeliama. O darbuotojų neatleidinėsi, valstybei mokesčių nemokėsi — verslas taip pat žlugs.
D. Cvikas: Didžiausia problema darbo vietai išlaikyti, kad darbo jėga yra brangi. Ir ne dėl atlyginimo dydžio, o dėl mokestinės bazės. Verslui būtų naudinga, jeigu reformos būtų daromos taip, kad darbo jėga atpigtų ne darbuotojo, o mokesčių sąskaita.
Apie ES paramą ir biurokratiją
Premjeras nori net iki 5 milijardų litų ES paramos panaudoti. Ar ji pasiekiama verslui?
A. Jonuška: Turi būti keičiamas paramos intensyvumas, kai bankai kreditų nebeduoda. Jau yra tokių, kurie atsisako paskirtą paramą imti, nes mato, kad nebesugebės projekto įgyvendinti.
Dar 2007 metais inicijavome pasiūlymą, kad parama mažoms įmonėms sudarytų ne 50 procentų, kaip dabar, o 75 procentus, didelėms — ne 35 procentų, o 50 procentų. O inovatyviems projektams, kurie gali paskatinti viso verslo šuolį — ir 90 procentų.
Ar buvote išgirsti?
A. Jonuška: Ne. Keisti nieko nebegalima, paramos gairėse taip, o ne kitaip įrašyta.
V. Japertas: Lietuvos problema — „bukvojedai“, atsiprašau, kad pavartojau rusišką žodį, nes lietuviškas atitikmuo “raidės klapčiukai“, ne toks stiprus. Taip nuožmiai vykdome visas ES direktyvas, kad Lietuva pagal visokius reglamentavimus jau užima lyderės pozicijas. Valdininkams tas reglamentavimas atiduotas, ir tai daro juos tiesiog nepakeičiamais priimant sprendimus.
Diskutuojame ir dėl to, ar teisingas pasirinkimas duoti paramos lėšas tiesiogiai verslui? Tai iš kreipia konkurencijos sąlygas. Paramą reikia skirti verslo aplinkai, plėtrai, strategiškai svarbioms kryptims.
Dabar gi įmonę įsteigė, gavo paramą, po to už 50 milijonų litų ją pardavė.
D. Cvikas: Bendraujant su Vyriausybės atstovais man susidarė įspūdis, kad juos labai išgąsdino riaušės prie Seimo. Vyriausybė nebesiruošia priimti nepopuliarių sprendimų, o tai reikia daryti. Vyriausybė išrenkama ne dėl to, kad priiminėtų populiarius sprendimus, o kad priimtų teisingus sprendimus.
Nustumiamos svarbios problemos
Kokios problemos ypač aktualios Šiaulių regionui?
A. Jonuška: Pastebime, kad diskusijos dėl plano užgožia kitus svarbius dalykus. Pavyzdžiui, energetikos problemas. Juk vien dėl jų mūsų verslas greitai taps nekonkurencingas.
Ką bekalbėti apie Šiaulių industrinį parką, verslo įmonių investicijas, Logistikos centrą ar Šiaulių oro uostą — jie atsiduria antrame plane. Visi žiūrime tik į tuos plano miljardus. Bet ar juos padalinus, šaknys sustiprės, kad medis pradėtų augti?
V. Japertas: Šiaulių industrinis parkas anksčiau ar vėliau bus apgyvendintas. Bėda ta, kad Savivaldybė priėmė sprendimą išskirti tą zoną iš visos miesto verslo aplinkos. Nors tartasi, kad dėl investicijų tokios pat lengvatos bus taikomos visoms miesto įmonėms.
Kitas dalykas, parkas įvardytas nacionalinės svarbos projektu, bet valstybė praktiškai jokios atsakomybės neprisiėmė.
D. Cvikas: Didžiausios finansinės problemos įmonėms susidaro dėl mokesčių valstybei ir „Sodrai“. Sankcijos, kai nemokama, labai griežtos. Reikėtų ir Vyriausybės paklausti, ar ji irgi negalėtų būti solidaresnė?
Vyriausybė aiškina, kad krizės dugnas dar nepasiektas?
D. Cvikas: Įdomu, kad nuomonė, yra krizė ar ne, priklauso, nuo mūsų požiūrio. Mano pažįstamam reikėjo baldų, o jis išgirdo, kad teks palaukti aštuonias ar dešimt savaičių. Ir tai šiuo — sunkmečio — metu.
Žmonės turi finansinių galimybių, ateina laikas ir išleidžia pinigus. Tas pats su investicijomis. Jų yra paruoštų, bet kuo daugiau apie krizę kalbėsime, tuo toliau nuo Lietuvos investicijas nustumsime.
Vidmantas Japertas: „Ekonomiškai Šiaulių regionas stipriai nukentės. Kadangi sparčiai vystėsi, žmonių lūkesčiai buvo patys šviesiausi. Todėl ir sunkumai prislėgs daugiau, nei kituose regionuose. Lūkesčius galima sieti su tuo, kad Šiauliai visada buvo išradingas ir kūrybingas miestas.“
Alfredas Jonuška: „Vieną krizę mes jau išgyvenome — prieš 20 metų, verslo sruktūrą ji padarė ir mobilesnę, ir efektyvesnę. Dabar taip pat yra proga verslui pagerinti sąlygas. Tik valdžia turi nusileisti ant žemės.“
Dirkas Cvikas: „Manau, tokiu laiku mes neturime siekti tik trumpalaikės naudos, o galvoti apie partnerystę, nes stovime vienas šalia kito.“
DISKUSIJA: Apvaliojo stalo diskusijoje — ( iš kairės) Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų generalinis dirketorius Alfredas Jonuška, bendrovės „Baltik vairas“ generalinis direktorius Dirkas Cvikas ir Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas)
Jono TAMULIO nuotr.
citata: Verslui būtų naudinga, jeigu reformos būtų daromos taip, kad darbo jėga atpigtų ne darbuotojo, o mokesčių sąskaita.
