Naujausios
Dienraščio bičiuliui nėra kada nuobodžiauti
Vaclovas Keliuotis, dešimtmečius vadovavęs Šiaulių rajono Dirvonėnų mokyklai, ir dabar joje vaikus dar moko istorijos. Laisvalaikiu jis ypač mėgsta paskaityti knygą ar savo dienraštį, tarp medžioklės trofėjų prisiminti gamtoje praleistas valandas.
Istorijos pamokos tęsiasi
Po pertraukos jau dveji metai Vaclovas Keliuotis Dirvonėnų pagrindinėje mokykloje (Šiaulių rajonas) pavaduoja motinystės atostogų išėjusią istorijos mokytoją.
V. Keliuotis šiemet švęs 80-dešimtmetį. Jis — ilgametis Dirvonėnų mokyklos, praeityje — vidurinės, direktorius, per pedagoginio darbo dešimtmečius savarankiškam gyvenimui palydėjęs daugybę šio krašto jaunuolių.
„Aš tikrai dar randu kalbą su vaikais. Nežinau, kodėl taip yra, bet vaikai klausosi, man nekyla jokių problemų dėl drausmės“, — sako pedagogas.
Ir buvę jo mokiniai mena, kad mokyklos direktorius juos sudomindavo istorijos mokydamas ne vadovėlio tiesomis, bet paties sukaupta informacija. Tai, kad mokytojas, ruošdamasis rytdienos pamokai, vadovėlyje pasibrauko, jo manymu, svarbesnes vietas, V. Keliuočiui nesuprantama. Jeigu jam svarbu pasibraukyti, vadinasi, jis pats išmoksta vos viena diena anksčiau, nei mokinys.
Džiugina buvę mokiniai
Maloniausia patyrusiam pedagogui regėti, kaip iš jaunųjų dirvonėniškių išauga geri, savo gyvenimo tikslo siekiantys ir pasiekiantys žmonės. Juk iš mokykloje dirbančių 22 mokytojų šeši — baigę Dirvonėnų vidurinę, tarp jų — ir jai dabar vadovaujantis jo sūnus.
Kartą direktorius sumanė atlikti tyrimą, kuo tapo baigusieji jo vadovaujamą mokyklą. „Pasirodo, nė vienas nenuėjo klystkeliais. Aš buvau toks laimingas, kad jie — padorūs žmonės“, —–sako V. Keliuotis.
Džiugina kiekvienas susitikimas su buvusiais mokiniais, kurie į jį vis dar kreipiasi tik direktoriumi.
Laikraščio bičiulis
Televizijos serialai ir šou — mokytojui nepriimtini, pažiūri informacines laidas. „O spauda — tai jau liga“, — sako V. Keliuotis.
„Šiaulių kraštą“ jis perskaito “nuo A iki Z“ ir randa daug gerai pažįstamų žmonių, taip pat ir buvusių auklėtinių. Pasitaiko ir publikacijų apie skaudesnius dalykus, yra ir į širdį atnešančių didelio džiaugsmo. Džiugina žinios apie jaunųjų dirvonėniškių šaškininkų pergales.
Rūpi, jaudina visos apskrities gyvenimo temos. Pakanka ir svarbiausios informacijos iš šalies.
Pasak V. Keliuočio, „Šiaulių kraštas“ jį traukia objektyvumu, informacijos operatyvumu. Skaitydamas centrinę spaudą jau esąs įpratęs skaityti tarp eilučių ir ten ieškoti tiesos. Patinka, kad “Šiaulių krašte“ minčių tarp eilučių surandąs labai mažai arba visai neranda.
Dienraštį prenumeruoja jau seniai, net nebeprisimena, kada pirmą kartą jį paėmė į rankas. „Aš laikau savo pareiga apie savąjį regioną žinoti kuo smulkiau“, — sako V. Keliuotis.
Trofėjai primena medžiokles
Mokytojas pakviečia į savo biblioteką, po to — į patalpą, kurioje žvėrių kailiai ir ragai jam primena gamtoje praleistas valandas.
Labiau patikdavo ne bendros medžioklės su varovais, bet bokštelyje tyliai palūkuriuoti žvėries. Į bokštelį atsinešdavo ne tik šautuvą, bet ir knygą. „Skaitai, ir staiga išgirsti traškesį. Burna išdžiūsta, visas įsitempi, bet malonu“.
Tokiomis ramiomis valandėlėmis, kai niekas netrukdo susikaupti, bokštelyje paruošdavo net kalbas, kurių prireikdavo įvairiomis progomis. Be užrašų. Sakiniai gimdavo ir likdavo atmintyje.
Kartą, dar tarybiniais metais, medžioklės bokštelyje gimė ir kalba, padėjusi žmogų išgelbėti nuo kalėjimo.
Už keleto kilometrų esančioje Pamockėje įkliuvus degtindarei, keli liudytojai milicijai papasakojo pas ją pirkę naminės. Teisme vienas iš jų atsisakė savo parodymų. Teismas degtindarę nubaudė tik simboliškai, o šiam varganam, beraščiui nutylėti tiesą įkalbėtam žmogeliui už melagingus parodymus skyrė dvejus metus nelaisvės.
Tada kolektyvai galėdavo skirti visuomeninį gynėją. Buvo nuspręsta, kad nuteistąjį reikia ginti. Ginamąją kalbą V. Keliuotis kūrė medžioklės bokštelyje netoli Dirvonėnų, už Tabūno miško, lūkuriuodamas žvėries. Pamockiškis išvengė kalėjimo, o jo gynėjas iki šiol prisimena tada teisme pasakytą kalbą.
Užrašė Algimantas BRIKAS
EKSPONATAI: Medžioklės trofėjų kambaryje Vaclovas Keliuotis saugo ir kardą, sūnaus rastą prie senosios mokyklos esančiame prūde.
ASMENYBĖ: Dirvonėniškis pedagogui rūpi, kaip sekasi daugybei jo mokinių.
Autoriaus nuotr.
