Dėstytojų protestas Sąjūdžio auditorijoje

Dėstytojų protestas Sąjūdžio auditorijoje

Dėstytojų protestas Sąjūdžio auditorijoje

Šiaulių universitete vakar surengta protesto akcija — dėl aukštojo mokslo būklės ir skurdžių dėstytojų atlyginimų. Protestuota kol kas auditorijoje. Bet aukštųjų mokyklų profsąjungos perspėja, jeigu protesto balsai nebus išgirsti, valdžia sulauks piketų bangos, visuotinio mitingo rugsėjo 1-ąją ir streiko.

Rūta JANKUVIENĖ

ruta@skrastas.lt

Pusiau tyli akcija — tik pradžia

Pilietinę akciją Šiaulių universiteto darbuotojų profsąjunga surengė, atsiliepdama į Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo ir Lietuvos mokslininkų sąjungos raginimą akademinei visuomenei nebetylėti.

Į garsiąją Sąjūdžio 225-ąją auditoriją susirinkę dėstytojai kėlė skaudžius visai akademinei bendruomenei klausimus.

„Nesvarbu, kad šiandien akcija pusiau tyli, — sakė žurnalistams profesorė Genovaitė Kačiuškienė, — norime parodyti, kad aukštojo mokslo situacija yra kritinė, kad reikia ne tik reformų, bet ir materialaus pagrindo reformoms padaryti.“

Pasak profesorės, negana to, Vyriausybė užsiima žmonių kiršinimu. Šiais metais iš privatizavimo fondo aukštojo mokslo reformai vykdyti buvo numatyta 70 milijonų litų. Tačiau aukštąsias mokyklas pasieks tik 29 milijonai. 40 milijonų litų nukreipiami streikavusių mokytojų reikalavimams vykdyti.

„Vyriausybė perdeda pinigus iš vienos kišenės į kitą — tiems, kurie buvo aktyvesni, o dėstytojai, kaip žinia, iki šiol buvo pasyvoki“, — sakė G. Kačiuškienė.

ŠU darbuotojų profsąjungos pirmininkas docentas Leonas Paulauskas tiesiai sakė: „Vyriausybė, Seimas, net Prezidentūra tampa neįgalūs, kai tik kalba pasisuka apie aukštojo mokslo problemas. Ima dėrėtis tik, kai žmonės išeina į gatves, į streikus. Mes taip pat pasiryžę eiti iki galo.“

Pasak L. Paulausko, tai — tik viešosios akcijos pradžia. Jeigu nebus problemų sprendimo, akademinė visuomenė taip pat mitinguos, imsis ir streikų.

Skurdžiai net tarp kaimynų

Pirmieji profsąjungų žingsniai Vyriausybę jau išgąsdino. Ji žada nuo 2009 metų trejus metus dėstytojų atlyginimus kasmet didinti po 20 procentų. Profsąjungų nuomone, 2009 metais jie mažiausiai turėtų didėti bent 45 procentais.

Bet akcijos dalyviai tvirtino, jog atlyginimai turėtų didėti 2— 3 kartus. Latvijoje aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimai šiandien yra du kartus didesni nei Lietuvoje, o Estijoje — 3 kartus. Pasak L. Paulausko, su 20 procentų atlyginimų didinimu lietuviai latvius pasivytų 2012 metais, o estus — 2014 metais, ir tik tokiu atveju, jeigu kaimynai per tuos metus atlyginimų nedidintų.

„Skurdžiai esame ir būsime“, — darė išvadą oratoriai.

Docentas Arūnas Gumuliauskas teigė, jog „toks dėstytojas, kaip aš, Lenkijoje per savaitę turi du užsiėmimus ir gauna 7000 litų per mėnesį“. Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai apie tokius darbo krūvius ir algą gali tik pasvajoti.

Dėstytojų bendruomenė sensta, gabiausi jauni specialistai nebesirenka mokslininko kelio. Jauni dėstytojai, asistentai, sakė profesorė Giedrė Čepaitienė, šiandien į rankas gauna vos 1100 litų, o didžiausias atlyginimas, kurio jie gali tikėtis po penkerių metų darbo — 1400 litų į rankas.

„Kuris gali eiti dirbti tokio darbo, kai valytoja uždirba 800 litų? — klausė profesorė.

Pasak G. Čepaitienės, akademinei bendruomenei užtenka būti kukliai, supratingai ir tolerantiškai: „Čia ne išgyvenimo klausimas. Čia klausimas, kaip valstybė vertina mokslą. Nebūdami vieningi, tik labai kultūringi esame saujelė, nukelta kažkur į užribį. tai štai ir galime gauti mažesnį atlyginimą.“

Akcijos dalyviai pritarė aukštųjų mokyklų profsąjungų bendrai rengiamai rezoliucijai. Joje reikalaujama socialinės partnerystės ir dialogo tarp profsąjungų, Seimo ir Vyriausybės, taip pat spręsti aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokesčio problemas, atsižvelgiant į statistinį vidutinį mėnesinį atlyginimą šalyje ir infliaciją. Keliami ir reikalavimai parengti ilgalaikę atlyginimų didinimo programą, „palaidoti“ dabar egzistuojančias terminuotas darbo sutartis, mažinti pedagoginio darbo krūvius.

CItata

„Čia ne išgyvenimo klausimas. Čia klausimas, kaip valstybė vertina mokslą.

PERSPĖJIMAS: Protesto akcijos dalyviai balsuoja už rezoliuciją, kuri yra ir perspėjimas — neįvykdžius reikalavimų, rugsėjo 1-ąją šalyje bus surengta visuotinė protesto akcija ir streikas.

 

KLAUSIMAS: Profesorė Giedrė Čepaitienė klausia kolegų, kiek ilgai dar galima būti tolerantiškiems, kukliems ir labai kultūringiems?

 

PINIGAI: Docentas Arūnas Gumuliauskas sako, jog pinigų yra — reikia tik apmokestinti valdžios vyrų reprezentacines lėšas, kurios yra ne kas kita, kaip algos vokeliuose: „Tų mokesčių užtektų ir nacionaliniam stadionui pastatyti.“

 

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.