Naujausios
Dėmesys dėl pavojingų atliekų deginimo blėsta
Šalia Šiaulių, Aukštrakiuose, bendrovės „Toksika“ Šiaulių filialo teritorijoje baigti statyti pavojingų atliekų derinimo įrenginiai. Aplinkosaugininkai dar turi išduoti leidimą (TIPK) pradėti deginti. Tris savaites kiekvienas norintis galėjo nagrinėti bendrovės “Toksika“ paraišką, tačiau nesusidomėjo nei visuomenė, nei žalieji.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Rūpėjo vienai politikei
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente tris savaites buvo viešai pateikta „Toksika“ paraiška. Visuomenei susipažinti skirtas terminas baigėsi praėjusį pirmadienį. Nei iš žaliųjų, nei iš kitų visuomenininkų pastabų nesulaukta.
Paraiška sudomino vienintelę Šiaulių miesto tarybos narę Birutę Marija Paplauskienę. „Šiaulių kraštui“ politikė prisipažino: “Pusę nakties skaičiau tą 840 puslapių bylą, kad įvertintum reikia turėti chemiko žinių. Pirminis įspūdis — viskas gražu.“
Politikė svarstė, jog daugiau pastabų gali turėti miesto Savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta. Tačiau šis „Šiaulių kraštui“ prisipažino “Toksikos“ paraiškos nė nematęs.
Sąlygas iškėlė tik rajonas
„Susipažinimo laikotarpis buvo reikalingas, kad visuomenės motyvuoti reikalavimai ar pastabos būtų sudėti į TIPK leidimo sąlygas, bet jų nesulaukėme,“ — “Šiaulių kraštui“ sakė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Virgilija Kozakienė.
Departamentas šią savaitę baigs rengti leidimo projektą. Jis būtų teikiamas Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybėms bei Šiaulių visuomenės sveikatos centrui. Tad miestas gal dar ir galės „įsikišti“.
Bet kol kas į leidimo sąlygas bus perkelti tik Šiaulių rajono savivaldybės reikalavimai: nevežti deginti pavojingų atliekų iš kitų šalių, pateikti atliekų gabenimo maršrutus, už „Toksikos“ lėšas įrengti požeminio vandens monitoringo gręžinius už įmonės ribų.
Šiaulių visuomenės sveikatos centras pastabų neturėjo.
Pačius aplinkosaugininkus labiausiai neramina, kad dar nėra įrengtas pavojingų atliekų sąvartynas laidoti deginimo procese susidarantiems pavojingiems pelenams ir šlakui.
„Toksikai“ teks juos saugoti esamose talpose.
„Nori nenori, jie turės ieškoti lėšų greičiau įrengti sąvartyną, nes talpyklų gali užtekti tik metams dviem“, — sakė V. Kozakienė.
Per metus įrenginiuose numatoma sudeginti 8000 tonų pavojingų atliekų, o pelenų ir šlako susidarytų 1200 tonų.
Klausiama, ar objektą laiko saugiu, V. Kozakienė sakė: „Kai bus atlikti pirmieji deginimo bandymai, tada ir pamatysime. Iš europinės praktikos galime tikėtis, kad viskas bus gerai. Išmetimų tyrimus iš karto darys ir pati “Toksika“, ir mes, kaip kontroliuojanti institucija. Aš esu už tokį deginimą, nes tai civilizuotas, specialistų prižiūrimas pavojingų atliekų tvarkymo būdas. Geriau, nei koks savaiminis tokių atliekų užsidegimas, kaip buvo Radviliškio rajone, kai užsidegė pesticidų sandėlis.“
Paskutinis etapas
„Toksikos“ bendrovės generalinis direktorius Virginijus Daubaras “Šiaulių kraštui“ sakė, kad jau kviečiama įrenginių statybos valstybinė priėmimo komisija. Kai tik bus gautas TIPK leidimas, “Toksika“ išsiims licenciją pavojingoms atliekoms deginti.
Objektą priėmus valstybinei komisijai, prasidės bandymų etapas. Juos atliks patys rangovai. „Turės įrodyti, kad pastatė reikiamos kokybės įrangą, kad dūmų valymas atitinka visus standartus ir kad vienos tonos pavojingų atliekų sudeginimo savikaina yra tokia, kokią jie teikė per konkursą.“
Bandymai užtruks 4— 5 mėnesius, per juos bus sudeginta 4000 tonų pavojingų atliekų — pusė metinio numatomo deginti kiekio.
V. Daubaro teigimu, pusę deginamų pavojingų atliekų sudarys skystos atliekos — tepalai, tirpikliai, pusę — kietos ir pastų pavidalo. Deginimui atliekos bus smulkinamos, daromi atitinkami mišiniai. Bus deginamos ir medicininės atliekos. Tik jos nebus sandėliuojamos, į deginimo įrenginius pateks iš karto atgabentos, tam yra įrengta atskira linija.
Deginimo kamerų yra dvi: pirmojoje pasiekiama 850 laipsnių Celsijaus temperatūra, antrinėje — 1200 laipsnių.
Oro tarša bus nuolat tiriama — monitoringas įrengtas pačiame kamine. Nuolatinio stebėjimo laboratorija įmonės darbuotojams neprieinama, užblokuota.
Kokie junginiai gali būti išmetami į aplinką?
Anot V. Daubaro, nuolat bus tiriami anglies monoksido, anglies dioksido, deguonies, azoto oksidų, sieros dioksidų, dulkių išmetimai. Tyrimų duomenys iš karto bus perduodami į kompiuterius, visuomenė apie juos informuojama bendrovės tinklapyje. Kietųjų dalelių, generalinio direktoriaus teigimu, į aplinką būtų išmetama 6— 20 kartų mažiau, nei dabar jų išmeta paprastos katilinės.
„Jūsų nosys daugiau kenčia ir kentės nuo automobilių dūmų, nei nuo šių įrenginių“, — tvirtino V. Daubaras.
Kvapų, anot V. Daubaro, neturėtų būti jokių, nes procesas yra uždaras.
Pirmaisiais veiklos metais kartą per ketvirtį, vėliau du kartus per metus, bus tiriami furanų, dioksinų išmetimai. Yra įrengti du dūmų valymo reaktoriai, filtrų rankovės.
Sunkieji metalai bus „surišami“ aktyviąja anglimi ir kitomis cheminėmis medžiagomis, nusodinami pelenuose, šlake.
Sąvartynui įrengti Aplinkos ministerija numato 50 procentų reikalingų lėšų skirti iš europinės paramos. Paraiška paramai gauti rengiama. Kitą pusę lėšų turės rasti pati „Toksika“. Sąvartyno įrengimas, anot generalinio direktoriaus, neužtruks, nes rangovai jau yra parinkti.
Deginimo įrenginių statyba kainavo 87 milijonus litų, iš jų 73 procentus sudarė europinė parama, likusios lėšos — Lietuvos. 6 milijonus litų turėjo pridėti pati „Toksika“.
REZERVUARAI: Iš šių rezervuarų skystos pavojingos atliekos bus pumpuojamos į deginimo įrenginius.
ĮRENGINYS: Pirmojo Lietuvoje pastatyto pavojingų atliekų deginimo įrenginio vidaus erdvės. Patalpų aukštis — 20 metrų, kamino — 30 metrų. Pirmame plane (kairėje) — kaminas, kuriame įrengtas nuolatinis oro taršos monitoringas.
PATIRTIS: Virginijus Daubaras, „Toksikos“ generalinis direktorius, teigia, jog pavojingų atliekų deginimas nekels pavojaus: “Vokietijoje, Hamburge, tokie įrenginiai stovi už 2 kilometrų nuo miesto centro, o sudeginama 80 tūkstančių tonų pavojingų atliekų per metus“.
BYLA: Laima Statkienė, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos vyriausioji specialistė, rodo, kokios apimties yra „Toksikos“ paraiškos TIPK leidimui gauti bylos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
