Naujausios
Dėl Prezidento posto antrajame ture varžysis I. Šimonytė ir G. Nausėda
Po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame Prezidento rinkimų ture dėl šalies vadovo posto varžysis daugiausia balsų per pirmąjį rinkimų turą surinkę kandidatai – Ingrida Šimonytė, pelniusi 31,13 proc. rinkėjų balsų ir Gitanas Nausėda, gavęs 30,95 proc. balsų.
Saulius Skvernelis yra trečiasis, pelnęs 19,72 proc. palaikymo. Tai rodo rinkimų rezultatai, gauti iš visų 1972 rinkimų apylinkių.
Už Vytenį Povilą Andriukaitį balsavo 4,79 proc. rinkėjų. Už Arvydą Juozaitį pasisakė 4,69 proc. rinkėjų, už Valdemarą Tomaševskį – 4,00 proc.
Mažiausiai rinkėjų simpatijų sulaukė Valentinas Mazuronis, už kurį balsavo 0,65 proc. rinkėjų. 0,79 proc. rinkėjų balsų pelnė Naglis Puteikis. Mindaugas Puidokas yra trečias nuo galo, už jį balsavo 2,58 proc. rinkėjų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, kartu su išankstinio balsavimo metu atėjusiais rinkėjais, rinkimuose balsavo 56,85 proc. rinkėjų.
Antrasis Prezidento rinkimų turas planuojamas šių metų gegužės 26 d,. kartu su Europos Parlamento rinkimais.
Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas į Respublikos Prezidentus, surinkęs daugiau balsų.
Galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus, VRK turėtų patvirtinti ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų, o referendumų rezultatus per 4 dienas po įvykusių referendumų.
I. Šimonytė: nesitikiu palaikymo iš partijų, kurios taiko į žmonių baimes
Pirmąjį Prezidento rinkimų turą laimėjusi Seimo narė Ingrida Šimonytė sako, kad turi ką pasiūlyti tiems žmonėms, kurių kandidatai neišėjo į antrąjį rinkimų turą.
„Ypač tiems žmonėms, kuriems rūpi Lietuvos socialinė gerovė, jos kryptis, kurie neieško lengvų ir paprastų atsakymų, lengvabūdiškai“, – pirmadienį Valdovų rūmuose spaudos konferencijoje sakė kandidatė į prezidentes.
Vis dėlto konservatorių į prezidentes keliama kandidatė neįvardino, iš kokių konkrečių partijų tikėtųsi paramos antrajame rinkimų ture.
„Negalėsiu įvardinti konkrečių jėgų, bet pasakysiu taip – aš tikėčiausi palaikymo iš tų jėgų, kurios turi daugiau mažiau apibrėžtas politines pažiūras. Nesvarbu, ar tai liberalios, ar socialdemokratinės, sunkiausia man tikėtis palaikymo iš partijų, kurios taiko į žmonių baimes, žada dalykus, kurie negali būti įgyvendinti. Kalbėsiuosi su visomis nuosaikiomis politinėmis jėgomis“, – sakė I. Šimonytė.
Ji teigia, kad svarstymai, jog, laimėjus Gitanui Nausėdai, ji galėtų būti premjere, yra būrimas iš kavos tirščių. Paskelbus rinkimų rezultatus, viešojoje erdvėje imta spėlioti ir apie tokią situaciją po antrojo rinkimų etapo.
„Tokių scenarijų dabar neketinu svarstyti, nes planuoju laimėti rinkimus. Ir lygiai taip pat galbūt galėčiau pasiūlyti Gitanui Nausėdai būti Lietuvos Respublikos premjeru“, – teigė I. Šimonytė.
S. Skvernelis, prieš priimdamas sprendimą atsistatydinti, turi imtis pažadų įgyvendinimo atsakomybės
Reaguodamas į premjero Sauliaus Skvernelio pažadus atsistatydinti, sėkmės pirmajame rinkimų ture sulaukęs ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad S. Skverneliui reikia daugiau laiko apmąstyti susiklosčiusią situaciją.
„Aš gerbiu tokį jo apsisprendimą, bet kuriuo atveju tikrai norėtųsi su juo pasišnekėti apie tai, kaip jis vertina susiklosčiusią situaciją ir kokie yra tie jo planai“, – pirmadienį surengtoje konferencijoje sakė G. Nausėda.
„Aš pirmiausia vadovaujuosi tuo, kad Lietuvos žmonės suteikia pasitikėjimo mandatą konkrečiai partijai, ji suformavo valdančiąją daugumą, ir tai buvo padaryta (...) vienai kadencijai, ir tikrai būtų nelabai solidu, jeigu partija imtų blaškytis arba imtų sieti savo tolimesnio buvimo valdžioje perspektyvą su kitų rinkimų rezultatais“, – sakė G. Nausėda.
Premjero sprendimas pralaimėjus rinkimus trauktis, pasak jo, yra gerbtinas, tačiau valstybėje turėtų būti svarbiausia stabilumas.
S. Skvernelis apie pralaimėjimo priežastis: trūko poros savaičių
Į antrą prezidento rinkimų turą nepatekęs Saulius Skvernelis mano, kad trūko kelių savaičių, taip pat koją pakišo atlikti Vyriausybės darbai.
„Manau, pritrūko poros savaičių. Pakankamai vėlai startavome su kampanija. O gal pritrūko to, kad reikėjo kažkokių klaidų išvengti, kurios buvo padarytos. Reikės pasižiūrėti, išanalizuoti, ką buvo galima padaryti geriau, ir daryti išvadas“, – rinkimų štabe susirinkusiems žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Jis taip pat pažymėjo, kad koją pakišti galėjo darytos esą sunkios, ne visiems patikusios reformos.
Ministro pirmininko manymu, išsakyta pozicija, kad „valstiečiai“ trauksis iš pozicijos, jei Saulius Skvernelis nepateks į antrą turą, o Europos Parlamente nebus laimėta daugiausia mandatų, nei atėmė, nei pridėjo balsų.
„Tai neturėjo kažkokios reikšmingos įtakos. Matyt, tos sąžiningos pozicijos išsakymas rinkėjams buvo svarbu, jau anksčiau buvau sakęs, kad tai mano darbo įvertinimas“, – tikino premjeras, pridėdamas, kad tikėjosi patekti į antrąjį turą.
Pasak S. Skvernelio, jis planuoja ir toliau likti politikoje, dirbti kartu su „valstiečiais“.
ELTA, „Šiaulių krašto“ inf.
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
