Naujausios
Paminklo Petrui Cvirkai (1909-1947) Vilniuje nuvertimas ar nenuvertimas tiek supriešino visuomenę, kad šiam negatyviam reiškiniui aptarti prireikė Seimo Kultūros komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bendro posėdžio. Tiesa, politikai apsiribojo tik asmeninėmis nuomonėmis, kartais panašesnėmis į deklaratyvius lozungus.
Ingridos Šimonytės Vyriausybė vis dar nepateikia išvadų apie konservatorių Lauryno Kasčiūno ir Audroniaus Ažubalio dar 2017 m. Seimui pateiktą įstatymo projektą dėl Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose. Sauliaus Skvernelio Vyriausybė turėjo parengti šio įstatymo projekto išvadas, bet per darbus nespėjo. Dabar per darbus nespėja ir I.Šimonytės Vyriausybė. Išvadas dar ruošia Teisingumo ministerija. Todėl abu Seimo komitetai sutarė, kad išvados turėtų būti pateiktos iki lapkričio vidurio. O tada jau Seimas spręs, kada priimti įstatymą, apsaugantį mus nuo totalitarizmo apraiškų viešuosiuose objektuose.
Sprendžiant, kas yra komunizmo ar totalitarizmo apraiška, bus pasitelktas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras bei kiti ekspertai. Anot NSGK pirmininko L.Kasčiūno, gali būti siūlomi įvairiausi sprendimai:
„Gal nukelti, gal aiškinamąją lentelę pridėti. Ir baigti su tuo komunistiniu šou?“
„Valstietis“ Stasys Tumėnas pareiškė, kad inventorizuoti visas komunizmo apraiškas Lietuva turėjo prieš 30 metų, bet kyla klausimas, ar reikia skaidyti konkretų istorinį veikėją į dvi dalis. Pavyzdžiui, į rašytoją ir į kolaborantą. Vienas požiūris – suskaidyti, o kitas – vertinti kaip vieną. S.Tumėnas siūlė neskaidyti į dvi dalis, nes tas, kas skaido, tampa savotišku to žmogaus advokatu. Tačiau priminė:
Deja, o gal – beje, tų veikėjų statulas kūrė neatsitiktiniai amatininkėliai, bet garbūs profesoriai – savo srities meistrai.“
S.Tumėnas buvo Seimo Kultūros komiteto pirmininko V.Juozapaičio nuramintas, kad paminklai neverčiami. Jie tik bus perkelti. Ir ne į sąvartyną, šiukšlyną, o į muziejų, neįžeidinėjant tų žmonių palikuonių, nes jie turi su paminklu emocinį ryšį, todėl turime būti korektiški. O konservatorė Liudvika Pociūnienė teigė, jog nebūtų prieš, jei ir Salomėjos Nėries (1904-1945) paminklas atsidurtų muziejuje.
Vakarykščiame jungtiniame dviejų komitetų posėdyje vengta pernelyg karingų frazių, kad visuomenė dar labiau nesusipriešintų. „Valstietis“ Robertas Šarknickas siūlė ant lentelių nerašyti „žudė“, „išžudė“, o subtiliai parašyti „prisidėjo“. Nes tarp ekspertų ir visuomenės jau dabar yra didelis susipriešinimas. Konservatorius Arvydas Pocius taip pat siūlė švelninti pernelyg karingą leksiką. Vietoj „nuvertimas“ sakyti „perkėlimas“.
Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras tikino:
„Tikrai turi būti kompleksinis praeities vertinimas. Desovietizacija – ne tik vieno paminklo pašalinimas. Pavyzdžiui, Smalstys (prozininkas ir dramaturgas Jurgis Smalstys (1881-1919) – aut. past.) pagal įsitikinimus buvo kaip socialdemokratas, o sušaudytas kaip komunistuojantis. Nebent tik karių kapų klausimą galima išspręsti lentelėmis, bet ir čia pasitaiko netikslumų.“
Tvarka turėtų atsirasti, bet kad nesukeltų įtampų visuomenėje. Kai pradžioje paskelbia – griausime, o paskui tik galvoja, kaip išbraukti objektą iš Kultūros paveldo sąrašo. O konservatorius Kristijonas Bartoševičius siūlė didesnį dėmesį skirti ekspertams, o ne, grubiai tariant, politikuoti, nes tai veda į „iškreiptų veidrodžių karalystę“...
