Naujausios
Balkonas – tik iš tolo
„Šiaulių kraštui“ paskambinusi S. Dariaus ir S. Girėno gatvės 26 namo gyventoja J. Sirutienė pasakoja apie savo bėdą. Dėl patirto insulto ir kitų ligų moteris po kambarį juda tik talkinant vaikštynei su ratukais. Vasarą, birželio mėnesį, pasitarusi su artimaisiais, sugalvojo įstiklinti balkoną bei pasikeisti sugadintą svetainės langą ir duris – namuose būsią ne tik šilčiau, bet ir jaukiau vasaras leisti balkone.
Uždarąją akcinę bendrovę „E.“, kurios meistrai atliktų suplanuotus darbus, interneto platybėse surado anūkas. Šie greitai atvyko išsimatuoti, išklausyti užsakovės lūkesčius, pusės pasirašė sutartį.
Viskas vyko ganėtinai sklandžiai iki tol, kol rugsėjo mėnesį naujieji langai ir balkono durys buvo sumontuoti užsakovės namuose. Tada paaiškėjo, kad anksčiau su vaikštyne nesunkiai į balkoną atlinguodavusi moteris dabar to padaryti nebegalės, nes pro naująsias duris, skirtingai negu pro buvusias, nepralenda vaikštynės ratai. Juoktis ar verkti, kad kone šešiais centimetrais susiaurinę balkono duris, meistrai nuo senųjų durų likusį tarpą – per du pirštus iš dešinės ir kairės pusių – apipurškė montavimo putomis.
Sunkiai serganti senutė braukia ašaras: be vaikštynės į savo buto balkoną ji neišeis – bijo pargriūti, kaip neseniai jau buvo nutikę ir artimiesiems, kad patektų į vidų ir suteiktų pagalbą, teko daužti stiklą. J. Sirutienei neramu, kad palikta be balkono, kuris ligotam žmogui ne tik vieta pakvėpuoti gaiviu oru ar pabendrauti su prošal einančiais kaimynais, bet ir pasidėti vieną kitą buities daiktą, ji praras paskutinę galimybę prasiblaškyti.
Atsinešta metaline liniuote buto šeimininkė išmatuoja balkono durų angos plotį – 64 centimetrai. O vaikštynės ratukų plotis centimetrais – 67. Matematika paprasta: kad neįgalus žmogus patektų į savo namų balkoną trūksta trijų centimetrų – jų meistrai pagailėjo.
„Žiemą dar nieko, bet ką reikės daryti vasarą? – klausia moteris. – Matė, kad judu tik su ratukais, kodėl negalėjo į tai atsižvelgti? Jei nebūčiau priklausoma nuo vaikštynės, kitas reikalas, bet dabar...“
Bet ne vien neapgalvotai susiaurintos durys J. Sirutienei kelia klausimų. Dėl kokios priežasties meistrai sumontavo palangę, smarkiai atitraukdami ją nuo dešinėje pusėje esančios sienos ir palikdami aštrų kampą ties kairiąja puse? Smarkiai išsikišęs palangės kampas dar labiau apsunkino patekimą į balkoną – nuolatos užkliūvant atsirandančios kraujosruvos.
Negerai ir balkone – jo rėmas pastebimai įleistas į Janinos balkono vidų ir nesulygintas su kaimynų balkono rėmu, todėl pertvaroje atsirado tarpas. Dėl tokio atgrubnagiško darbo kaimynai J. Sirutienei jau pareiškė priekaištą.
„Dabar pažiūrėkite į balkono stiklų gumas – ne vasara, o jau susiraičiusios“, – kartėlio neslepia šiaulietė.
Guma aplink vieno balkono langą, nepaneigsi, iš tiesų atšokusi nuo stiklo ir kaip reikiant susigarbanojusi...
Už darbus šiaulietė paklojo 1 500 eurų.
Tikisi kompromiso
Įvertinusi meistrų darbą, J. Sirutienė surinko darbus atlikusios bendrovės telefono numerį. Atsakymas buvęs – darbai padaryti, parašai sudėti. Reikalas baigtas.
Po kelių skambinimo maratonų, anot šiaulietės, vis dėlto pavyko sulaukti kažkokio minėtos bendrovės specialisto – išklausė, apžiūrėjo, kažką surašė. Ir taškas. Tyla.
„Norėjau gražiai, bet matau, kad gražiai neišeina“, – apgailestauja senolė.
Neatmeta, kad meistrai galėjo pasinaudoti garbiu jos amžiumi ir sunkia negalia bei nesivargindami pagalvoti, kaip palengvinus vienišo žmogaus buitį, įbruko standartinių matmenų rėmus.
Jei artimiausiu metu nepavyks rasti kompromiso, šiaulietė ketina pasitarti su artimaisiais ir dėl nekokybiškų darbų kreiptis į atsakingas tarnybas, o gal ir į teismą.
Į balkoną su vaikštyne – nerealu?
Radviliškio rajone įsikūrusios uždarosios akcinės bendrovės „E.“ (bendrovės pavadinimas yra žinomas ir bus paviešintas, jei ginčo pusėms nepavyktų surasti susitarimo) vadovas Erikas jaučiasi esantis teisus.
„Žinoma moteris. Situacija tokia, kad kai žmonės kažką iš mūsų užsisakinėja ir važiuojame matuotis, visada prašau, kad būtų senus, ligotus žmones globojantys ir saugantys asmenys. Tuo atveju skambino užsakyti buvęs žentas ir anūkas, jie abu dalyvavo matavime, dalyvavo montavime. Kaip viską užsakė, mes taip ir pagaminome. Mes su ja nesusikalbam, kalbam su anūku, žentu ir jie sako, kad viskas ten yra gerai. Tai moteriai gyvenime viskas kliūva, viskuo ji nepatenkinta, o dabar dar labiau. Mes padarėme viską, kaip susitarėme, o jai nepatinka – nori į daugiabučio balkoną su vežimėliu įvažiuoti. Ar jums atrodo, kad tai realu?“ – žodžius bėrė darbus atlikusios bendrovės vadovas.
Vis dėlto pažadėjo bandyti „reikalą kažkaip išspręsti“. Bet esą „negalim savo lėšomis atvažiuoti, didinti angas, gaminti naujus gaminius dėl to, kad neišsipildė lūkesčiai, kokius ji įsivaizdavo“.
„Nėra dabartinių langų su buvusiais senais mediniais net ko lyginti. Be to, mes nematuojame gaminių taip, kad kažkas galėtų pravažiuoti, kas telpa angoje, taip tik ir galima padaryti. Nieko platesnio nebuvo įmanoma padaryti, tik 77 centimetrų platumo, paliekant angokraštį užpurkšti putomis.“
Kiek šiaulietė sumokėjo už darbą, bendrovės atstovas net neatsimena...
Bendrijos vadovas šokiruotas
Šiaulių S. Dariaus ir S. Girėno gatvės 26 namo savininkų bendrijos pirmininkas Kęstutis Stonys „Šiaulių kraštui“ sakė matęs, į kokią nemalonę pateko J. Sirutienė.
„Aš, kaip statybininkas, turintis didelės patirties, tai, ką tame bute pamačiau, tiesiai šviesiai galiu pasakyti, kad man labai nepatiko.
„Per maži išmatavimai ir darbas atliktas blogai – atvažiuoti, viską taip sumesti senutei ir palikti likimo valiai. Darbai taip nesidaro. Su putomis užpūtė... Pagal reglamentą užtenka dviejų centimetrų, o ten ir visi šeši centimetrai. Niekas taip nedaro. O ir palangė įdėta, net nežinau, kaip pasakyti. Toks įspūdis susidarė, kad kažkas tiesiog pasinaudojo proga, kad žmogus senas, neįgalus. Vien dėl tos priežasties turėjo atsižvelgti – jei matavo, tai ir turėjo žiūrėti, ką daro, o ne pagal kažkokius standartus.“
K. Stonio įsitikinimu, ir artimieji turėjo atidžiau žiūrėti, kas matuojama ir kaip matuojama.
„Viskuo kaltinti taip sunkiai sergančią moterį, ne tik kad nelogiška, bet ir neetiška. Trūksta žodžių. Paėmė standartą ir jokio lankstumo.“
Apžiūrėjęs, kas pridaryta, namo bendrijos pirmininkas net neabejoja, kad balkono durys galėjo būti 6–7 centimetrais platesnės.
„Galim pasikelti statybines normas, reglamentus ir pamatysime, kas kaip. Dabar apipurškė makrofleksu, o jis tai tik montažinis, nėra apšiltintojas. Ir kaip dabar po to, kas padaryta, apšiltinti? Nei penki, nei devyni – nuostabą kelia tokie meistrų sprendimai. O pasakyti močiutei, kad tu nieko neišmanai, tikrai nėra teisinga. Gaunasi, kad tik tu tylėk.“
Pirmininkas pažadėjo į J. Sirutienės butą pakviesti techninės priežiūros atstovą – prašys, kad jis įvertintų atliktų darbų kokybę.
Paslaugos teikėjui teks atsakyti
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Milda Deimantė, kuriai pristatyta šiaulietės Janinos situacija, patarė netylėti ir kuo greičiau kreiptis į tarnybą.
„Net jei paslaugos teikėjas nurodo, kad matavimuose dalyvavo užsakovas, jis padėjo parašą, todėl ir yra atsakingas. Tikrai ne. Tarnyba žiūri sutartis ir jeigu matavimus atliko pats paslaugos teikėjo atstovas ir užfiksavo neteisingus matmenis, vadinasi, atsakomybė tenka ir jam. Vartotojas nėra specialistas, kuris žinotų, kad jam reikia tų penkių centimetrų daugiau. Bet kuriuo atveju norėtume, kad šiaulietė arba jos artimieji kreiptųsi į mus, jei įmanoma, pateiktų nuotraukas. Jei yra akivaizdūs trūkumai, greičiausiai užteks įrodymų sprendimui priimti“, – sakė vartotojų teisių gynėjų atstovė.
Tarnybą kiekvienais metais pasiekia pluoštas skundų dėl nekokybiškų statybos darbų arba statybos produktų – tai viena jautriausių sričių.
Anot M. Deimantės, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kartais negali padėti, kai nėra kontakto, pavyzdžiui, darbų atlikėjas surastas pagal skelbimą, kad deda langus, duris arba atlieka kitus darbus. Padėti kebliau ir nesant rašytinio susitarimo, kai sudaroma tik žodinė sutartis ir neaišku, kas, kaip turi būti padaryta, kokiais terminais.
„Vis dėlto būna, kad tarnyba nagrinėja ir tokius skundus, jeigu yra tik telefonas ir pavyksta susisiekti su paslaugos teikėju. Ginčą pirmiausia stengiamasi išspręsti neteisminiu būdu, ir tik tokiu atveju, jei nepavyksta rasti taikaus susitarimo, priimamas nutarimas pagal turimus įrodymus patenkinti vartotojo prašymą arba jį atmesti.“
Užsakovo pareiga, pasak M. Deimantės, – atsakingai rinktis paslaugos teikėją. Jei susitarimas įvyko tik mesengerio programėle, jei „meistras“ parašė, kad atliks darbus arba net paėmė pinigus ir dingo, tai ir vartotojas turėtų prisiimti šiek tiek atsakomybės už tai, kas nutiko.
Tarnybos atstovė išvardijo keletą taisyklių, kuriomis turėtų vadovautis paslaugos užsakovas, ieškodamas paslaugos teikėjo. Pirmiausia būtina pasirinkti tinkamą paslaugos teikėją – išanalizuoti atsiliepimus ne tik įmonės svetainėje, kur jie gali būti šališki, bet ir kitose svetainėse ar socialinių tinklų grupėse. Būtinai sudaryti rašytinę sutartį, kurioje būtų išvardyta ne tik tai, kad bus atlikti statybos darbai, bet ir kokie tai darbai bei jų atlikimo terminas. Tai reikalavimai, kurie, kilus ginčui, ženkliai palengvintų tiesos paieškas.
„Vis dėlto kilus ginčui pirmiausia reikia kreiptis į paslaugos teikėją. Ir tik tada, jei nepavyksta rasti kompromiso, kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Įrodžius paslaugos teikėjo kaltumą, užsakovo pasirinkimu jis gali būti įpareigotas arba ištaisyti broką, arba sugrąžinti sumokėtus pinigus.“
Dar operatyviau tarnyba, anot M. Deimantės, reaguoja į pažeidžiamus vartotojus – neįgaliuosius, senjorus, vaikus. Konsultacinis telefonas Vilniuje (85) 2626760 arba kreiptis elektroniniu paštu, pridedant visus įrodymus, tarnyba@vvtat.lt .
