Naujausios
Dėl malūno sparnų apkaltintas vėjas
Specialistai, aiškinęsi, kodėl lūžo du Šiaulių Žaliūkių malūno sparnai, padarė išvadą — sparnai lūžo dėl gamtos jėgų. Naujais sparnais malūnas mojo nuo praėjusių metų spalio 22 dienos. Malūnas buvo draustas nuo stichinių nelaimių ir draudėjai skaičiuoja nuostolius. Architektai ir konstruktoriai turi pateikti pasiūlymus dėl tvirtesnių sparnų konstrukcijos.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Sparnai išsilaikė 10 mėnesių
Pirmą malūno sparną vėjas išjudino ir nulaužė rugpjūčio 19 dieną. Viršutinis sparnas lūžo beveik per pusę.
Po savaitės lūžo ir antras sparnas. Dėl saugumo netrukus demontuoti ir likę du sparnai. Vienas iš jų jau prašėsi pagalbos — vėjo klibinamas jis tarsi suposi ir ties viduriu žiojėjo tarpas.
Muziejaus darbuotojams įtarimų dėl konstrukcijos stiprumo buvo kilę nuo pat pradžių. Vienas malūno sparnas nuo pritvirtinimo dienos neatrodė stabilus, pakeltas į viršų keistai lingavo.
Aiškinantis, kodėl lūžo sparnai, svarstytos kelios versijos. Šiaulių „Aušros“ muziejaus vyriausiasis muziejininkas Julius Vainorius buvo įsitikinęs, kad netinkama sparnų konstrukcija — 9,7 metrų ilgio sparnai buvo padaryti ne iš vientiso medžio, o sudurstyti iš gabalų. Sujungimai padaryti ties posparnio galu.
Malūną restauravusios šiauliškės bendrovės „Meba“ vadovai bendrovės kaltės nematė: viskas daryta pagal projektą, o sparnų sudurstymai buvo techninio projekto idėja. Rangovai dėl visko kaltino stiprų vėją.
Apkaltino vėją
Rugsėjo pradžioje Šiaulių „Aušros“ muziejuje tarėsi malūno restauravimo projekto vadovė Saulutė Domanskienė, konstrukcinės dalies projekto vadovas Jakovas Mendelevičius, techninės priežiūros vadovas Jaunius Kavaliauskas, projekto konsultantas Egidijus Prascevičius, UAB “Meba“ direktorė Marija Laisvyda Matusevičienė ir kiti specialistai.
Nustatyta, kad sparnai lūžo dėl gamtos jėgų poveikio — liūties permerkta mediena smarkiai pasunkėjo ir neatlaikė ne kartą kilusio stipraus, gūsingo vėjo.
Žaliūkių medinio vėjo malūno sparnai buvo pagaminti pagal autentišką konstrukciją, remiantis istorine ikonografine medžiaga bei išlikusių analogiškų objektų pavyzdžiais. Pasak senųjų malūnų funkcionavimo technologijos žinovo E. Prascevičiaus, medinių vėjo malūnų sparnai stiprių vėjų dažnai neatlaikydavo ir praeityje. Malūno sparnams tenka didžiulės apkrovos ir nustatyta, jog malūno sparnai laikydavo 5— 6 metus. Po to jie būdavo keičiami, nes nuo vėjo, lietaus ir šalčio sparnų konstrukcija ir mediena prarasdavo tvirtumą.
Eglinių sparnų nebedurstys
„Kad sparnai nebelūžtų, techninio projekto autoriai rekomenduoja medines konstrukcijas sustiprinti metaliniais strypais. Sparnai bus daromi iš lengvesnės eglės medienos ir jie bus vientisi. Konstruktoriai apskaičiavo, kad nauja konstrukcija atlaikys iki 25 m/sek. vėjo greitį“, — sakė Raimundas Balza, Šiaulių “Aušros“ muziejaus direktorius.
Bus keičiami visi keturi malūno sparnai, jų ilgis išliks tas pats — 9,7 metro. Kur keliaus likę ąžuoliniai sparnai, pasak direktoriaus, yra rangovų reikalas.
Ar nauji sparnai bus pradėti gaminti sulaukus draudimo išmokos?
„Pirma, turime gauti patikslintą techninį projektą. Kiek kainuos darbai ir ar bendrovė lauks draudimo išmokų, dar nežinome“, — sakė bendrovės “Meba“ gamybos direktorius Mindaugas Matas.
R. Balza patikino, jog naujo projekto laukiama artimiausiomis dienomis: „Norime, kad malūnas žiemos sulauktų su sparnais“.
Dirbti turi rimti restauratoriai
„Sparnai galėjo lūžti nuo vėjo arba dėl nekokybiškos medienos. Kaip buvo šiuo atveju, nežinau“, — sakė malūnų specialistas, Liaudies buities muziejaus direktoriaus pavaduotojas Eligijus Juvencijus Morkūnas.
Malūnų sparnai Lietuvoje anksčiau gaminti iš pušies arba ąžuolo. Ąžuoliniai laikyti patvariausi, tačiau pati mediena yra sunki ir iš jos darydavo posparnius.
„Sparnus darydavo ir iš eglės, bet ji yra šakota ir reikia rasti gerą medį. Pavojingose lūžio vietose sparnų karkasą palikdavo storesnį, o ties posparnio galu tvirtinimo kiaurai nepragręždavo“, — sakė E. J. Morkūnas.
Jis dabar išbando naują sparnų konstrukciją — metalą, pervertą į medį. Tačiau reikia žinoti, kokio storio vamzdis turi būti ir kitas subtilybes.
Jis pasiteiravo, kas restauravo Žaliūkių malūną? Išgirdęs, jog tai — statybų bendrovė, turinti reikiamus atestatus ir pažymėjimus, E. J. Morkūnas sakė: „Žinau, kaip gaunami pažymėjimai — juos paprastai turi bendrovių vadovai, o dirba žmonės iš gatvės. Tokių darbų turi imtis rimti restauratoriai“.
Jis pripažino, kad ir anksčiau malūnų sparnai šimtmečiais nesisukdavę — geras malūnininkas sparnus keisdavęs net kas dveji metai.
BUTAFORIJA: Restauruotas Žaliūkių vėjo malūnas sparnais mosavo dešimt mėnesių. Šiandien jis be sparnų.
VILTIS: Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza viliasi, kad malūnas žiemos sulauks su sparnais ir restauruotas muziejus grūdus mals.
Jono TAMULIO nuotr.
