Deimantiniu grąžtu – per kalkėtą kraujagyslę

Deimantiniu grąžtu – per kalkėtą kraujagyslę

Dei­man­ti­niu grąž­tu – per kal­kė­tą krau­ja­gys­lę

Va­kar ir už­va­kar Res­pub­li­ki­nė­je Šiau­lių li­go­ni­nė­je Rent­ge­no chi­rur­gi­jos ir nein­va­zi­nės diag­nos­ti­kos sky­riaus in­ter­ven­ci­niai kar­dio­lo­gai, va­do­vau­ja­mi sky­riaus ve­dė­jos Auš­ros Damb­raus­kai­tės, at­li­ko pir­mą­sias ro­tab­lia­ci­jos pro­ce­dū­ras. Jos a­tlik­tos dviem vy­rams ir mo­te­ri­ai. Mi­ni­ma­liu dei­man­ti­niu grąž­te­liu bu­vo iš­grę­žia­mos ap­kal­kė­ju­sios vai­ni­ki­nės šir­dies ar­te­ri­jos. Ope­ra­ci­jas ste­bė­jo ir šiau­lie­čiams tal­ki­no ko­le­gos iš Šve­di­jos.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Ope­ruo­ti trys pa­cien­tai

Va­kar spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je gy­dy­to­ja A. Damb­raus­kai­tė pa­si­džiau­gė, kad pir­mo­sios pro­ce­dū­ros praė­jo sklan­džiai: „Be šios ro­tab­lia­ci­jos pro­ce­dū­ros ne­bū­tu­me tu­rė­ję to­kių ge­rų re­zul­ta­tų. Pa­cien­tams bu­vo svars­to­ma kar­dio­chi­rur­gi­nės pa­gal­bos ga­li­my­bė, ta­čiau vie­nas pa­cien­tas jau bu­vo anks­čiau ope­ruo­tas, ir pa­kar­to­ti­nė ope­ra­ci­ja bu­vo neį­ma­no­ma. Ki­tiems pa­cien­tams ope­ra­ci­ja bu­vo neį­ma­no­ma dėl la­bai siau­rų krau­ja­gys­lių. Vie­nin­te­lis bū­das at­kur­ti šiems pa­cien­tams krau­jo­ta­ką bu­vo ro­tab­lia­ci­ja.“

Gy­dy­to­ja pa­sa­ko­jo, jog šioms pro­ce­dū­roms rei­kė­jo pa­si­ren­gi­mo, spe­cia­lių mo­ky­mų. A. Damb­raus­kai­tė sta­ža­vo­si Vie­no­je, Aust­ri­jo­je, o in­ter­ven­ci­nis kar­dio­lo­gas Vy­te­nis Ta­ma­kaus­kas – Bel­gi­jo­je.

„Ten mes pa­ma­tė­me, kaip šios pro­ce­dū­ros at­lie­ka­mos, ko­kia įran­ga rei­ka­lin­ga, ko­kie įgū­džiai. Ka­dan­gi tai la­bai su­dė­tin­gos ir žy­miai di­des­nės ri­zi­kos pro­ce­dū­ros, pir­miems at­ve­jams bū­ti­nai tu­rė­jo­me ša­lia la­bai pa­ty­ru­sį gy­dy­to­ją“, – sa­kė A. Damb­raus­kai­tė.

Šiau­lie­čiams at­vy­ko tal­kin­ti pa­ty­ręs kar­dio­lo­gas iš Šve­di­jos Iwar Sjog­ren. Jį at­ly­dė­jo Šve­di­jos me­di­ci­ni­nės įran­gos kom­pa­ni­jos „Bos­ton Scien­ti­fic“ at­sto­vai Jor­gen Os­ter­lind ir Rolf Ul­rik.

Grę­žia krau­ja­gys­les

Gy­dy­to­jas V. Ta­ma­kaus­kas pa­sa­ko­jo, kad įpras­ti­nio krau­ja­gys­lių plė­ti­mo ir sten­ta­vi­mo me­tu dir­ba vie­nas gy­dy­to­jas su slau­gy­to­jų ko­man­da, o ro­tab­lia­ci­jos pro­ce­dū­ros me­tu tu­ri dirb­ti bent dvie­jų gy­dy­to­jų ko­man­da.

„Grąž­te­liu iš krau­ja­gys­lės iš­va­lo­mos kal­kės ir kiek įma­no­ma at­ku­ria­mas krau­ja­gys­lės vien­ti­su­mas, kad bū­tų ga­li­ma imp­lan­tuo­ti rei­ka­lin­go skersmens sten­tą“, – sa­kė gy­dy­to­jas.

A. Damb­raus­kai­tė pa­žy­mė­jo, kad pa­cien­tų at­ran­ka šiai pro­ce­dū­rai tu­ri bū­ti la­bai ati­di, nes ro­tab­lia­ci­ja yra ne tik su­dė­tin­ga, bet ir bran­gi, to­dėl prieš at­lie­kant ją rei­kia įver­tin­ti, ar pro­ce­dū­ra pa­si­tei­sins, ar duos ge­rą efek­tą. Vie­nos pro­ce­dū­ros me­tu ne­re­tai vie­no grąž­te­lio neuž­ten­ka, pri­rei­kia kar­tais ir tri­jų, kad bū­tų pa­siek­tas rei­kia­mas spin­dis.

„Jūs pa­da­rė­te di­de­lį šuo­lį – nuo 450 iki 1 000 krau­ja­gys­lių plė­ti­mo pro­ce­dū­rų per me­tus. Tai yra tas pa­grin­das, kai ga­li­ma pra­dė­ti ir to­kias su­dė­tin­gas pro­ce­dū­ras. Ma­žes­nės apim­ties cent­re tai bū­tų neį­ma­no­ma. Jei­gu nė­ra pa­kan­ka­mo skai­čiaus pa­cien­tų – nė­ra ir gy­dy­to­jų, per­so­na­lo pa­tir­ties“, – sa­kė gy­dy­to­jas iš Šve­di­jos I. Sjog­ren.

Kom­pa­ni­ja „Bos­ton Scien­ti­fic“ ga­mi­na ir tie­kia įran­gą, rei­ka­lin­gą ro­tab­lia­ci­jai, taip pat ap­mo­ko gy­dy­to­jus dirb­ti su tech­ni­ka, or­ga­ni­zuo­ja sta­žuo­tes pa­žan­giuo­se Eu­ro­pos kar­dio­lo­gi­jos cent­ruo­se.

Kom­pa­ni­jos at­sto­vai sa­kė, kad to­kia įran­ga įdieg­ta Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos li­go­ni­nė­se, o da­bar ir Šiau­liuo­se. „At­lie­kant šias pro­ce­dū­ras pa­sie­kia­ma la­bai ge­rų re­zul­ta­tų. Tai džiu­gi­na. Sten­gia­mės pa­dė­ti spe­cia­lis­tams. Šiau­lių gy­dy­to­jai yra dar­ni ir ge­rai dir­ban­ti ko­man­da“, – sa­kė R. Ul­rik.

Pro­ce­dū­ra be­veik ne­skaus­min­ga

„Ka­dan­gi šios pro­ce­dū­ros me­tu yra nau­do­ja­mos pa­pil­do­mos prie­mo­nės, ku­rios įve­da­mos į šir­dies krau­ja­gys­lės vi­dų, pa­cien­tas jau­čia dau­giau dis­kom­for­to, ne­gu pa­pras­tes­nės ko­ro­na­rų plė­ti­mo pro­ce­dū­ros me­tu. Pa­cien­tui nu­skaus­mi­na­ma tik ta vie­ta, pro kurią įve­da­mas grąž­te­lis – ran­ka ar­ba ko­ja. Pro­ce­dū­rų me­tu pa­cien­tai jau­tė­si ge­rai“, – sa­kė A. Damb­raus­kai­tė.

Kol šių pro­ce­dū­rų ne­bu­vo, pa­sak kar­dio­lo­gės Jur­gi­tos Pli­sie­nės, li­go­niams ne­la­bai kuo bu­vo ga­li­ma pa­dė­ti. Esant už­kal­kė­ju­sioms šir­dies krau­ja­gys­lėms, pra­stė­ja pa­cien­to gy­ve­ni­mo ko­ky­bė, da­ro­si sun­ku vaikš­čio­ti, jau­čia­mas skaus­mas šir­dies plo­te. Lik­da­vo tik gy­dy­mas vais­tais, ku­ris ne vi­sa­da pa­de­da.

Kas le­mia krau­ja­gys­lių už­kal­kė­ji­mą?

„Ate­rosk­le­ro­zė – tur­būt vi­so pa­sau­lio pa­grin­di­nė li­ga. Jos ri­zi­kos veiks­niai yra to­kie pa­tys kaip ir vi­sų šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų – ko­re­guo­ja­mi ir ne­ko­re­guo­ja­mi. Ne­ko­re­guo­ja­mi veiks­niai yra ly­tis, ge­ne­ti­ka, am­žius. Ko­re­guo­ja­mi veiks­niai yra cuk­ri­nis dia­be­tas, ar­te­ri­nė hi­per­ten­zi­ja, rū­ky­mas, ant­svo­ris, ma­žas ju­dė­ji­mas.

Ate­rosk­le­ro­zė yra, liau­diš­kai ta­riant, krau­jo rie­ba­lų sė­di­mas ant krau­ja­gys­lės, jie for­muo­ja ate­rosk­le­ro­ti­nes plokš­te­les, ku­rios il­gai­niui ima kal­kė­ti ir taip krau­ja­gys­lė iš vi­daus ima siau­rė­ti, pro­gre­suo­ja šir­dies li­gos“, – aiš­ki­no J. Pli­sie­nė.

A. Damb­raus­kai­tė pa­žy­mi, kad kal­kės bū­na to­kio kie­tu­mo kaip kau­las. Ate­rosk­le­ro­ze daž­niau ser­ga vy­res­nio am­žiaus žmo­nės.

Ro­tab­lia­ci­ja Šiau­lių li­go­ni­nė­je at­lik­ta dviem vy­rams ir mo­te­riai.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

PRO­CE­DŪ­RA: Jei­gu krau­ja­gys­lių plė­ti­mo pro­ce­dū­rą ga­li at­lik­ti ir vie­nas gy­dy­to­jas, tai ro­tab­lia­ci­ja yra su­dė­tin­ges­nė ir ją at­lie­ka bent du gy­dy­to­jai.

GRĄŽ­TAS: Ma­žu­čiu dei­man­ti­niu grąž­te­liu krau­ja­gys­lė­se pra­grę­žia­mos kal­kės. Imp­lan­ta­vus į krau­ja­gys­lę sten­tą, krau­jas vėl ga­li lais­vai te­kė­ti.

KAR­DIO­LO­GAS: Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Rent­ge­no chi­rur­gi­jos ir nein­va­zi­nės diag­nos­ti­kos sky­riaus in­ter­ven­ci­nis kar­dio­lo­gas Vy­te­nis Ta­ma­kaus­kas ek­ra­ne ro­do, kaip at­lie­ka­ma ro­tab­lia­ci­jos pro­ce­dū­ra.

PA­TIR­TIS: Šiau­lie­čiams gy­dy­to­jams at­vy­ko tal­kin­ti pa­ty­ręs kar­dio­lo­gas iš Šve­di­jos Iwar Sjog­ren.

PA­CIEN­TĖ: Šiau­lie­tė Ade­lė Bi­liū­nie­nė – vie­na pir­mų­jų pa­cien­čių, ku­riai bu­vo at­lik­ta ro­tab­lia­ci­jos pro­ce­dū­ra. Mo­te­ris džiau­gė­si, kad ope­ra­ci­ja praė­jo ge­rai, ne­ju­to be­veik jo­kio skaus­mo ir jau po po­ros va­lan­dų ga­lė­jo pie­tau­ti. Mo­te­ris ti­ki­si, kad po šios pro­ce­dū­ros ga­lės vaikš­čio­ti ir dar­buo­tis ne­dus­da­ma.

GY­DY­TO­JA: Rent­ge­no chi­rur­gi­jos ir nein­va­zi­nės diag­nos­ti­kos sky­riaus ve­dė­ja Auš­ra Damb­raus­kai­tė džiau­gia­si, kad pir­mo­sios krau­ja­gys­lių gę­ži­mo pro­ce­dū­ros praė­jo sklan­džiai. Ruoš­da­ma­si šioms ope­ra­ci­joms in­ter­ven­ci­nė kar­dio­lo­gė sta­ža­vo­si Vie­no­je.