Naujausios
Europos Komisijos duomenys rodo, jog pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. energijos ir sudaro daugiau nei 35 proc. visos CO2 emisijos Europos Sąjungos (ES) šalyse. Tyrimo duomenimis, net 80 proc. apklaustųjų pritaria, kad renovacija prisideda prie kovos su klimato kaita – lyginant su 2019 m., šis rezultatas pagerėjo 2 procentiniais punktais. Taip pat didžioji dauguma gyvenančių daugiabučiuose norėtų įsidiegti inovatyvias energijos taupymo priemones, o 9 proc. apklaustųjų pažymėjo, jog jau yra suplanavę tai padaryti.
„Pagrindinė motyvacija diegtis alternatyvius energijos šaltinius, renovuojant daugiabutį, išlieka galimybė sutaupyti – taip teigė 53 proc. respondentų. 25 proc. svarbu patogumas, o 22 proc. – draugiškumas gamtai. Palyginus su 2020 m. atliktu tyrimu, patogumo svarba išaugo 5 procentiniais punktais. Ir nors gyventojų priežastys diegtis inovatyvius energijos taupymo šaltinius yra skirtingos, džiugu, jog jie supranta to naudą“, – teigia APVA direktorius Vytautas Vrubliauskas.
Žaliosios energijos naudojimas daugiabučiuose gyventojams suteikia galimybę užsitikrinti energetinę nepriklausomybę. Net 70 proc. Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, kad šis taupymo būdas yra itin svarbus ir aktualus – 26 proc. visiškai sutinka, 44 proc. sutinka. 75 proc. respondentų sutinka su teiginiu, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje daugiabučių namų atnaujinimas kaip energijos taupymo būdas yra itin svarbus ir aktualus.
Tvarumas – dar neįsišaknijusi vertybė
Šiauliuose daugiabučių modernizaciją atstovaujančios bendrovės specialistės Juditos Kivyliūtės teigimu, Šiaulių miesto daugiabučių namų gyventojai dažniausiai nepatikliai žiūri į atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą jų namuose. Žinoma, yra daugiabučių namų gyventojų, kurie labai nori ir skatina kaimynus domėtis atsinaujinančių šaltinių nauda, skatina šias priemones įtraukti į rengiamą projektą, tačiau tokių daugiabučių namų yra labai mažai.
Renovacijos ekspertų manymu, kad kol gerųjų pavyzdžių kaimynystėje nėra daug, tol ir gyventojų susidomėjimas smarkiai neauga. Tačiau tikimasi, kad ateityje, kai atsiras vis daugiau sėkmės istorijų ir aiškumo dėl atsinaujinančių energijos šaltinių teikiamų naudų, žmonėms bus drąsiau įsidiegti juos savo daugiabutyje.
Kokius alternatyvius energijos šaltinius renkasi gyventojai?
APVA turimais duomenimis, nuo 2020 m. gegužės 28 d. pagal Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų saulės energijos technologijų, šilumos siurblių ir šilumos saugyklų panaudojimas šilumos energijai gaminti, karštam vandeniui ruošti ir (ar) elektros energijai gaminti atnaujintuose (modernizuotuose) daugiabučiuose namuose aprašą, buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo daugiabučiuose namuose projektams įgyvendinti. Kvietimui baigus galioti (2021 m. gruodžio 31 d.) iš viso gautos 138 paraiškos, o į finansuojamųjų projektų sąrašą įtrauktas 131 projektas.
Net 100 daugiabučių pasirinko įsirengti saulės elektrines, 18 – šilumos siurblius (keturiuose iš jų įrengiant saulės elektrinės, dvejuose – saulės kolektorius), 6 – geoterminis šildymas (iš kurių keturiuose taip pat ir saulės elektrinės), kolektorius karšto vandens ruošimui taip pat įsidiegs 6 daugiabučiai, o viename daugiabutyje bus įrengtos saulės elektrinės, akumuliacinės talpos bei šilumos siurblys.
*„Spinter tyrimai“ 2022 m. birželio 18-28 d. atliktas reprezentatyvus tyrimas. Jo metu buvo apklausta 1015 18-75 m. žmonių. 42 proc. iš jų gyvena nerenovuotame senos statybos daugiabutyje, dar 18 proc. gyvena renovuotame arba naujesnės statybos būste, o dar 40 proc. – vieno ar dviejų butų name.
Užs. Nr. 513889
