Naujausios
Lietuvoje gausu energetiškai neefektyvių, pasenusių daugiabučių, kurie pastatyti dar iki 1993 m. Jų gyventojai susiduria su įvairiomis problemomis – nuo nesandarių sienų, pro kurias švilpia vėjai, iki kiauro stogo. Visas jas kompleksiškai išspręsti, pasinaudojant valstybės parama, padeda renovacija.
„Dažnai gyventojai vengia imtis daugiabučio atnaujinimo iš pagrindų – parengto investicijų plano suma juos išgąsdina, todėl nusprendžia viską daryti „paprasčiau“ – atnaujinti tik konkrečią problemą, pavyzdžiui, keisti stogą. Visgi, atnaujinus vieną probleminę vietą, dažnai atsiranda antra, trečia ir taip – be galo. Daugelis žmonių nepagalvoja, kad sudėjus pinigus, kuriuos skyrė smulkiems remontams kasmet, galiausiai jie sumokėjo panašiai, kiek būtų išleidę daugiabučio renovacijai, kuri iškart išspręstų visas problemas“, – pasakoja APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė.
Mažiau išlaidų, daugiau komforto
Įgyvendinus daugiabučio renovacijos darbus – apšiltinus sienas ir stogą, pakeitus langus bei atnaujinus šildymo sistemas – sutaupoma 50-70 proc. šiluminės energijos. Todėl gyventojai sutaupo reikšmingą sumą išlaidoms už šildymą ir šiomis lėšomis dažnu atveju gali kompensuoti paskolą už namo modernizaciją.
Anot G. Burbienės, bet koks daugiabučio atnaujinimas veda prie geresnių būsto energinio efektyvumo rezultatų. Apšiltinus daugiabutį ir atnaujinus šildymo sistemą, temperatūra bute tampa komfortiškesne, dažnai ją galite reguliuoti pagal individualius poreikius. O įsirengus, pavyzdžiui, mechaninę vėdinimo sistemą – rekuperatorius – užtikrinsite, kad oras patalpose visuomet bus šviežias ir jums nebereikės atidarinėti langų – tai ypač aktualu žiemą.
Patogesnės gyvenimo sąlygos
Sunkiau pastebima, tačiau labai svarbi renovacijos nauda – pagerėję gyvenimo sąlygos. Atnaujinus daugiabutį gyventojai gali džiaugti komfortiška temperatūra ir švariu oru butuose, gražiomis laiptinėmis bei sutvarkyta aplinka.
„Pastaruoju metu vis labiau populiarėja savivaldybių rengiamos kompleksinės kvartalų renovacijos programos, kurių metu sutvarkomi ne tik pastatai, bet ir jų aplinka – kiemai, gatvės, viešųjų erdvių apšvietimas, poilsio zonos. Tvarkant ne pavienius namus, bet kvartalus, jų veidas visiškai pasikeičia – atgyja, žmonės daugiau laiko nori leisti prie namų, malonioje ir gražioje aplinkoje, bendraudami su kaimynais, nes renovacija juos suvienija“, – pasakoja G. Burbienė.
Klimato krizės mažinimas
Atnaujinti daugiabučiai namai reikšmingai prisideda prie gamtos išteklių saugojimo bei švaresnio oro. Skaičiuojama, kad kasmet dėl renovacijos į aplinką išmetama 160 tūkst. tonų mažiau CO2. Dar labiau prisidėti prie aplinkosaugos galima įsirengiant alternatyvius energijos šaltinius.
„Paprasčiausios energinį efektyvumą didinančios priemonės prisideda prie aplinkai kenksmingų dujų mažinimo, tačiau daugiabučius renovuojantys gyventojai, įsirengę terminius saulės kolektorius, fotovoltinę saulės modulių jėgainę ar geoterminį šildymą, vis labiau tausoja aplinką, nes šie ištekliai energiją gamina neteršdami aplinkos“, – teigia Pastatų energinio taupumo departamento patarėja.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.
Užs. Nr. 511392
