Dau­gia­bu­čio priei­go­se – „pur­vo vo­nia“

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Ežero gatvės pirmojo namo gyventojai „turi“ purvo vonią prie pat laiptinių durų.
Ežero gatvės pirmojo namo prieigose – keliolikos metrų purvynas. Po šilumos tinklų rekonstrukcijos Savivaldybė nutarė ne atkurti čia buvusias automobilių stovėjimo vietas, o jas užsėti žole. Tačiau nespėjusią sudygti žalią veją jau išvažinėjo automobiliai, kurių savininkai neturi, kur kitur statyti.

Į „Šiaulių krašto“ redakciją kreipėsi 93-ejų namo gyventojos sūnus, kuris nuolat atvyksta prižiūrėti savo mamos. Sako, ir po rekonstrukcijos darbų tvarkingiau nepasidarė. Reikia išvesti mamą į kiemą pasivaikščioti – negali: purvai ir balos kartais siekia daugiabučio prieigas. Kad „purvo vonia“ egzistuoja, įsitikino atvykę „Šiaulių krašto“ žurnalistai.

Takas, vedantis į pastato laiptines, siauras – vieno automobilio pločio, o išasfaltuoto ploto visiems automobiliams statyti nepakanka. Todėl jis buvo „praplatintas“ šalia jo užpilant skaldos, kad transporto priemonės galėtų ir būti pastatytos, ir čia apskritai įvažiuoti. Taip buvo iki praeitų metų rugsėjo, kada prasidėjo šilumos tinklų rekonstravimo darbai.

Jie truko iki šių metų gegužės, o jiems pasibaigus gyventojai sužinojo, kad ten, kur anksčiau statė savo automobilius, bus sėjama žolė. Ant laiptinių durų sukabinti pranešimai, kad nuo liepos 27 iki 30 dienos prašoma nestatyti transporto priemonių, nes kieme atstatomi žalios vejos plotai.

Taip ir buvo padaryta, tačiau žolė sudygti nespėjo, ir keliolikos metrų ilgio bei kelių metrų pločio erdvė prie tako virto didžiule „purvo vonia“. Ją išvažinėjo patys Ežero gatvės pirmu numeriu pažymėtame daugiabutyje gyvenantys automobilių vairuotojai, nes transporto priemonių nėra kur statyti.

Automobiliai stovi ir purvyne, ir ant tako. Gyventojai kartais iš pastato neturi kaip išeiti – tik pasieniui.

Savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė „Šiaulių kraštui“ teigė, kad Ežero gatvės pirmojo namo kiemo aplinka atstatyta vadovaujantis galiojančiu šio kiemo išplanavimo projektu. Žmonių teigimu, projekto „gimimo metai“ – 1962-ieji.

Paklausta, kaip galima „purvo vonias“ sutvarkyti, E. Bružienė atsakė lakoniškai: namą eksploatuojanti įmonė ar savininkų bendrija privalo suformuoti namui sklypą, pasirengti kiemo rekonstravimo projektą, kreiptis į Savivaldybę dėl dalinio finansavimo.

Gyventojai sako iš Savivaldybės atstovų išgirdę tokį pat pasiūlymą. Tačiau žmones kausto nežinomybė: neaišku, kiek tai kainuos – juk ne milijonieriai name gyvena. Iš tos nežinomybės stinga ir entuziazmo.