Naujausios
Darbo vietą susikūrė sunkmečiu
Jiems priklausytų socialinės apsaugos ir darbo ministro premija už tai, kad jie susirado darbo sunkmečiu. Tiksliau — patys susikūrė sau ir kitiems darbo vietas. Sunkmečiu Šiauliuose verslą pradėję jauni žmonės sakė didžiausios paramos sulaukę iš tėvų, o iš valdžios — tik minimalios.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Tėvų parama — didžiausia paspirtis
Ieva Blužaitė ir jos draugas Eligijus Kraujutis, įkūrę individualią įmonę, nuo kovo pradėjo verstis dailės reikmenimis, rėmelių gamyba. Grįžę iš užsienio, kur dėl sunkmečio prarado darbą, Lietuvoje nebenorėjo „dirbti niekam kitam“.
„Draugo tėtis penkiolika metų užsiima rėmelių gamyba, jis mums padėjo įsikurti ir perleido pirmuosius klientus. Perėmėme jo verslą, — sako jaunoji verslininkė. — Krizė ar ne krizė — vis tiek reikia gyventi, bandyti. Investavome užsienyje užsidirbtus pinigus, dalį — tėvai skolino. Su bankais nenorėjome prasidėti. Tada tikrai krizę būtume pajutę. Dabar jaučiame, kad nišą verslui atradome. Stebiuosi, kad krizės metu tiek klientų turime, vadinasi, žmonėms to reikia. Neša rėminti paveikslus, patys piešia, savo piešinius ir kitus darbelius rėmina“.
Pradedantieji verslininkai tvirtina dirbantys tik „mokesčiams ir pavalgyti“.
„Dabar sutaupyti iš verslo nėra įmanoma, — sako E. Kraujutis. — Tiesiog stengiamės išgyventi. Automobilį, patalpas galime išlaikyti — ir viskas. Dirbame tik dviese, kitų darbuotojų nesamdome, nes patys nemažai mokesčių turime mokėti.“
Įmonė iš Savivaldybės sulaukė minimalios paramos — 200 litų dalinai padengti steigimosi išlaidas. E. Kraujučio nuomone, didelė paspirtis būtų, jeigu valdžia pradedantiesiems verslininkams suteiktų mokestinių lengvatų.
„Nekilnojamojo turto mokesčiai labai dideli — 1500 litų gali būti metams, — sako E. Kraujutis. — Pradedančiajam sunku sumokėti tokią sumą.“
Kita problema — verslui koją kiša konkurentų pavydas. Tik pradėjusi dirbti įmonė iš karto dėl reklamos buvo apskųsta.
„Gerai, kad darbo inspektoriai nebuvo kokie piktavaliai, neskyrė baudos, tik davė terminą pažeidimams ištaisyti, — sako E. Kraujutis. — Iš kolegų žinau, kad dėl konkurentų skundų neretai užgriūna ir mokesčių inspektoriai.“
Nepatartų dabar verslo imtis
Paulius Jankūnas — taip pat vienas iš tų, kuris savo verslą pradėjo šiais metais. Įsteigė uždarąją akcinę bendrovę, prekiaujančią sodo, miško technika. Ją ir remontuoja. Bendrovę, o ne individualią įmonę, kūrė, kad „nebūtų iš paskutinių kelnių išrengtas“, jeigu verslas nepavyktų.
„Tada tektų tik bendrovę paaukoti, o ne visą turtą“, — sako P. Jankūnas.
Verslininkas sukūrė tris darbo vietas. Iki tol septynerius metus dirbo tėvo versle.
„Dirbu tą patį darbą, kaip su tėvu. Negali imtis to, ko neišmanai, — sako P. Jankūnas. — Bet va labai ne laiku. Apyvarta palyginti su ankstesniais metais sumažėjo 60 procentų. Žmonės vis dar neišmoksta pirkti, sunkmečiu ieško tik pigesnio daikto, o kokybė lieka kažkelinta.“
Verslininkas prisipažįsta — per didelis optimistas buvo, kai tikėjosi, jog „žolė vis tiek dygs, ir žmonėms reikės ją pjauti“: “Jeigu metus baigsime “ant nulio“ ar su nedideliu “minusu“, tai bus labai gerai“.
„Jeigu kas klaustų, patarčiau dabar verslo nepradėti, — sako P. Jankūnas. — Ypač nuo nulio. Aš jau turėjau patirtį ir tiekėjų pasitikėjimą, o kas pasitikės žmogumi iš gatvės? Vienam verslą pradėti reikia 100 tūkstančių litų, kitam gal ir 50 tūkstančių litų užtektų. Kas atsidūręs darbo biržoje, turi tokius pinigus? Kad Vyriausybė kuo padėtų verslui sunkmečiu, nieko nematau. Mane patį 400 litų parėmė tik Savivaldybė — registracijos išlaidoms padengti — tai ir visa parama.“
Pusę metų įsteigta bendrovė galėjo būti ne PVM mokėtoja, bet ir šia mokestine lengvata negalėjo pasinaudoti.
„Mūsų klientai yra PVM mokėtojai, tai mes tiesiog pusei metų būtume juos praradę. Todėl mokame PVM nuo pirmos dienos, — sako P. Jankūnas.
Tik vienas kitas paremiamas
Šiauliuose įmonių steigimasis nėra nutrūkęs, per pirmąjį pusmetį naujų įmonių atsirado 142. Tačiau abiejų rankų pirštų užtenka suskaičiuoti tuos pradedančius verslininkus, kuriuos šiemet parėmė Savivaldybė. Dar mažiau — Darbo birža.
Per pirmąjį pusmetį Savivaldybės smulkaus verslo skatinimo fondas paramą skyrė vos 10 pradedančiųjų verslininkų. Iš keliolikos rėmimo rūšių, sunkmečiu liko vos dvi — dalinai padengia naujų įmonių registravimo išlaidas ir paremia dalyvavimą tradicinėje verslo parodoje.
Darbo birža, pasak direktorės Genovaitės Kuprevičienės, nuo antrojo ketvirčio neturi lėšų paremti buvusius bedarbius, steigiančius sau darbo vietas. Tokia parama paprastai sudaro apie 40 tūkstančių litų.
Nuo metų pradžios subsidija suteikta vos vienam buvusiam bedarbiui, kuris steigė darbo vietą kitam buvusiam bedarbiui. Per pusmetį subsidija darbo vietoms įsteigti dar suteikta 4 neįgaliesiems, kurie jas steigė sau, ir 6 darbdaviams, kurie steigė darbo vietas neįgaliesiems.
Šiaulių darbo biržoje registruotų ir darbo ieškančiųjų jau yra 13 tūsktančių. Laisvų darbo vietų per mėnesį registruojama 600— 700.
„Bet šiandien, pavyzdžiui, jų yra tik 117“, — sako G.Kuprevičienė.
Žmonės bando patys ieškoti išeičių. Darbo netekę statybininkai, siuvėjai vėl pradeda dirbti pagal verslo liudijimus. Darbo biržą praėjusį mėnesį taip paliko 111 bedarbių, birželį — 113.
OPTIMISTAS: Paulius Jankūnas prisipažįsta buvęs per didelis optimistas sunkmečiu pradėdamas verslą: „Maniau, žolė vis tiek dygs, ir žmonėms reikės technikos ją pjauti.“
NUOSTATA: Ieva Blužaitė ir Eligijus Kraujutis po darbų užsieniuose nebenorėjo dirbti kitiems, nors kol kas uždirba tik „mokesčiams ir pavalgyti“.
VERSLAS: Pradedantieji verslininkai užsiėmė rėmelių gamyba, įvairių daiktų įrėminimu ir džiaugiasi, kad klientų turi.
Jono TAMULIO nuotr.
Komentaras
Žodžių užtenka, reikia veiksmo
Šiaulių meras Genadijus Mikšys pripažįsta, biurokratinė inercija yra didžiulė. Metai persivertė į antrąjį pusmetį, o realių veiksmų skatinant verslą vis dar nėra.
— Yra Savivaldybėje sudaryta darbo grupė, kuri rengia visą paketą siūlymų, kaip skatinti verslą mieste. Rugsėjo mėnesį jau pateiks. Sutinku, kad sprendimų priėmimas per ilgai užsitęsia. Ir Savivaldybėje, ir Ūkio ministerijoje.
Nori nenori reikia skatinti verslą. Kuo mažiau dirbančiųjų, tuo labiau kenčia ir Savivaldybės biudžetas. Mes nesurinkome nuo metų pradžios 18 milijonų litų gyventojų pajamų mokesčio. Juodai galima pajuokauti, kad šiauliečiai, matyt, pirmi „prisitaikė“ prie sunkmečio.
Savivaldybė neturi daug svertų verslui remti — gali tik žemės nuomos mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio lengvatas suteikti. Bet ir Ūkio ministerija turėtų verslą ne vien žodžiais skatinti, kaip dabar, deja, yra.
Savivaldybės verslo rėmimo fondas tuščias ir šiais metais nėra kuo jį papildyti.
